Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1955-03-31, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 255 straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios(duomenys neskelbtini), įmonės kodas(duomenys neskelbtini), planinio patikrinimo melu nustatyta (patikrinimo aktas Nr.33), kad 2016 -2017 metais: įmonė nevykdo nustatytos formos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitos, neturi gaminių sąrašo pagal atskiras gaminių rūšis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi dokumentų, kuriais patvirtintų eksportuotų transporto priemonių kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsiregistravo per 3 mėnesius nuo transporto priemonių tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai pradžios Gamintojų importuotojų sąvade. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi sudariusi sutarčių su eksploatuoti netinkamu transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir t.t., bei sutarčių su baterijų ir akumuliatorių surinkėjais dėl šių atlieku surinkimo iš platintojų, jų vežimo, paruošimo naudoti ir t.t., sutarčių, kad įmonė vykdo vienu iš būdų - individualiai ar kolektyviai, ar sutartiniais pagrindais yra pavedusi licencijuotai organizacijai vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams bei 34¹⁵ straipsnio 1 dalyje baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, neturi finansinių dokumentų ar kitų priemonių patvirtinančių, kad įmonė vykdo visuomenės švietimą ir informavimą bei dalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Savo veiksmais D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnio 1 dalie, 34 ¹⁵ straipsnio 1 dalies, 34 ¹⁶ straipsnio 1 dalies, 34 ¹⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (Žin. 1998, Nr.61-1726) . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. Nr. Dl-554 „Dėl reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3,6,7 punktų reikalavimus. Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d., įsakymu Nr. D1-291 5 punkto reikalavimus ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. Ž. prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytų faktinių aplinkybių ir D. Ž. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 8 dalyje, patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma pažeidimo esmė (b.l.1-2), Patikrinimo aktas Nr 33 (b.l.3-5), UAB „Doncė“ veiklos dokumentai (b.l.7-17), sąskaitų-faktūrų kopijos (b.l.18-51), kita bylos medžiaga.

Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimų, numatyto 255 straipsnio 8 dalyje požymius. D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ANK 35 str. 1d. 1p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik asmenį nubausti, siekiant auklėti, tačiau ir auklėti atgrasant nuo nusižengimų ar nusikaltimų darymo, kad jie laikytųsi įstatymų, ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog mažesnė ar švelnesnė nuobauda pažeidėjui gali būti skiriama nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Įvertinus tai, kad yra D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga jis traukiamas pirmą kartą, byloje nenustatyta faktinė nusižengimu padaryta žala aplinkai, pažymint ir tai, jog transporto priemonių importavimu D. Ž. verčiasi tik nuo 2016 metų, teismas mano, kad šios aplinkybės vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais sudaro pagrindą D. Ž. paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali bauda (ANK 34 str. 5 d.). Manytina, kad mažesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje paskyrimas atitinka proporcingumo reikalavimą, ši nuobauda yra teisinga ir protinga, nes šios bylos kontekste ją paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 424 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u taria:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 255 straipsnio 8 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti už tai 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą (ANK 34 str. 5 d.).

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d., nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:17067162309. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.