- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-20571-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15250-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- G. Š., I. M., R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Š., I. M. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai G. Š., I. M. ir R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paliktą turtą.
2. Nurodo, kad po J. Š. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinis G. Š. faktiškai pradėjęs jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius už šį turtą, juo naudojosi. Anot pareiškėjų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavęs duomenų apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su G. Š. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)); pagal Gyventojų registro duomenis J. Š. turėjo du sūnus – G. Š. ir R. Š. (pareiškėjus). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
6. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš esmės patvirtina, kad G. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti kvitai/sąskaitos už komunalines paslaugas, elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, G. Š. duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
7. Remiantis bylos duomenimis, po J. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. Š. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. Š. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad G. Š. (pareiškėjų tėvas) po sutuoktinės J. Š. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad G. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties priėmė jos palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams G. Š., I. M. ir R. Š. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.