- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- A6.-999-1078/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- E. N.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. N., jo įgaliotam atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. N., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t.y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. N. nurodė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, paaiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, Bendrovė užsiima nekilnojamu turto plėtros projektu Avižieniuose – stato 7 dvibučius, t. y. 14 būtų, dėl rangovų vėlavimo, tai užtruko ilgiau negu buvo planuota. Šio projekto finansavimui buvo gauta „Rato“ kredito unijos paskola, rugsėjo mėn. visi darbai buvo užbaigti ir pagal vieną sandorį buvo nedidelė nepriemoka VMI. Dėl to spalio mėn. buvo kreiptasi į VMI su prašymu sudaryti mokestinę paskolą, buvo prašoma išdėstyti mokėjimą tam tikram laikotarpiui. Kadangi vyko statybos vėlavimai, negalėjo parduoti nebaigtų statyti namų, prašė skolą atidėti per 2 m., mokant mažesnėmis dalimis. Kol buvo nagrinėjamas paskolos prašymas, buvo užbaigtas dar vienas butas ir buvo sudaryta notarinė sutartis. Už ką yra VMI dokumentuose, kuriuose yra nurodoma, kad remiantis šito sandorio pagrindu įvyko pažeidimas. Kol buvo svarstomas VMI jų prašymas, buvo sudarytas sandoris. „Rato“ kredito unija, kaip hipotekinis kreditorius, turėjo hipoteką į žemės sklypus ir butą, tiesiog davė sutikimą parduoti su tam tikromis sąlygomis - pervedant jiems ne mažiau 35 tūkst. Eur sumą į jų sąskaitą. Tuo pagrindu buvo sudaryta notarinė sutartis, nes be to nebūtų sudarytas sandoris. Po to tas sandoris buvo sudarytas, bankas finansavo ir pervedė pinigus į „Rato“ kredito unijos sąskaitą, tokiu būdu „Rato“ kredito unija gavo pinigus, kurių buvo reikalaujama, ir buvo perduotas turtas. „Rato“ kredito unijai pinigai privalėjo būti pervesti tiesiogiai, kitaip iš viso būtų neįvykęs sandoris ir jokios mokestinės prievolės nebūtų atsiradę. Bendrovė lapkričio mėn., gruodžio mėn. pradžioje pakartotinai kreipėsi į VMI, prašydami svarstyti paskolos prašymus, nes jis kaip vadovas matė, kad bus vėlavimai statybos darbuose, taip pat su sandoriais ir kad nebus galimybės laiku atsiskaityti su valstybe. Be to dar anksčiau Bendrovė teikė prašymą VMI susidariusiai skolai įkeisti turtą. Bendrovės turtas yra VMI įkeistas, VMI interesai yra pilnumoje apsaugoti kitu įkeistu turtu, kurį Bendrovė turi. Taigi, jis žinodamas, kad bus sunkumų atsiskaityti su valstybe, kreipėsi į VMI pagalbos, nes norėjo toliau tęsti darbus, vykdyti projektą, jį pabaigti ir atsiskaityti su valstybe. Dėl kitų VMI pareiškime nurodytų mokėjimų, gali paaiškinti, kad visi tie mokėjimai buvo susiję su Bendrovės veikla – tai ir važinėjimas į projekto vietą, medžiagų pirkimas ir t.t. Atsakydamas į teismo klausimus, E. N. nurodė, jog rugsėjo mėn. nepriemoka valstybei buvo apie 12-15 tūkst. Eur, dėl to buvo kreiptasi į VMI, lapkričio mėn. buvo kreiptasi pakartotinai, VMI Bendrovės prašymus atmetė, tuo laikotarpiu buvo mokami atlyginimai darbuotojams, mokami mokesčiai Sodrai, gyventojų pajamų mokestis, atsiskaitoma su Bendrovės kreditoriais, šiek tiek buvo dengiama ir nepriemoka, dengiama tiek, kad nesustabdytų projekto. Nurodė, kad jam žinoma, kad pagal eiliškumą pirmiausia turėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau buvo atliekami mokėjimai, siekiant užtikrinti verslo tęstinumą, nes tik pardavus visus objektus buvo reali galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiuo metu Bendrovė veikia, tęsia savo veiklą, dirba 3 darbuotojai. Ieško galimybių sumažinti skolą valstybei, su trečiuoju asmeniu yra pateiktas prašymas dėl dalies skolos perėmimo. Įmonė, kuri turi permoką, pasiruošusi perimti dalį jų nepriemokos, sumažinti 10 tūkst. Eur. E. N. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog visus mokėjimus, nurodytus VMI pareiškime atlikinėjo, turėdamas tikslą, kad Bendrovė išgyventų, o nebaigtų savo gyvenimą spalio mėn. viduryje. Atsakydamas į teismo klausimus, E. N. taip pat nurodė, kad šiuo metu jo pajamos per mėnesį sudaro 750 Eur, iš kurių 350 Eur jis teikia vaikų išlaikymui.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime (toliau – ir Pareiškimas) dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. sausio 23 d. duomenimis, Bendrovės skola valstybės biudžetui (dėl kurios nevyksta mokestiniai ginčai) yra 36 028,93 EUR, iš jų: 21,93 EUR GPM už 2018 m. lapkričio mėn., 420,00 EUR GPM už 2018 m. gruodžio mėn., 13 364,00 EUR PVM už 2018 m. rugsėjo mėn. ir 22 223,00 EUR PVM už 2018 m. spalio mėn. VMI prie FM buvo gautas Bendrovės 2018 m. spalio 19 d. prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei 2018 m. lapkričio 6 d. papildomas prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Išnagrinėjus kartu su prašymais pateiktus dokumentus, 2018 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas VMI prie FM viršininko sprendimas Nr. (23.24-08)-327-11212, kuriuo Bendrovės prašymas nebuvo patenkintas ir mokestinė nepriemoka nebuvo išdėstyta. Viena iš neišdėstymo priežasčių buvo paminėtas ir faktas, kad vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio, nustatančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. 2018 m. lapkričio 29 d. buvo pateiktas naujas Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kuris patikslintas 2018 m. gruodžio 6 d. VMI prie FM į šį prašymą 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-34954 taip pat atsakė neigiamai. Vienas iš šio VMI rašto motyvų vėlgi buvo atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nesilaikymas. Iš VMI prie FM pateikto AB Swedbank sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. matyti, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus: 2018 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymas kortele CIRCLE K degalinėje, 65,34 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 7 d. atliktas mokėjimas UAB DIGINET LTU, 119,79 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 7 d. atliktas mokėjimas UAB BITĖ LIETUVA, 31,43 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 23 d. atsiskaitymas kortele UAB LEMONA, 49,00 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 26 d. atsiskaitymas kortele KESKO SENUKAI, 40,35 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 26 d. atsiskaitymas kortele CIRCLE K, 66,68 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 27 d. atsiskaitymas kortele EKOLIUMENAS, 64,80 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 28 d. atsiskaitymas kortele UAB LEMONA, 301,10 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 29 d. CIRCLE K, 75,61 eurų sumai (b. l. 37). Taip pat iš VMI prie FM pateikto Rato kredito unijos sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. matyti, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus: 2018 m. lapkričio 7 d. atliktas mokėjimas UAB LOGICUS, 2 325,89 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 7 d. pervesta 2 122,51 EUR palūkanų apmokėjimui pagal 2017 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. SL010/221906 su Rato kredito unija; 2018 m. lapkričio 7 d. pervesta 35 000,00 EUR paskolos grąžinimui pagal 2017 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. SL010/221906 su Rato kredito unija; 2018 m. lapkričio 7 d. bei 2018 m. lapkričio 18 d. pinigų pervedimas į kitame banke esančią Bendrovės sąskaitą, iš viso pervesta suma 41 500,00 EUR; 2018 m. lapkričio 18 d. atliktas mokėjimas UAB Celsis, 1 042,83 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 18 d. atliktas mokėjimas AB Energijos skirstymo operatorius, 824,87 eurų sumai (b. l. 34-36). Kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus matyti ir iš VMI prie FM pateiktos (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos: 2018 m. lapkričio 15 d. bei 2018 m. lapkričio 22 d. atliktas mokėjimas CIRCLE K, 128,67 eurų sumai; 2018 m. lapkričio 19 d. atliktas mokėjimas UAB Viada LT, 77,12 eurų sumai (b. l. 38).
Iš į bylą pateiktų „Rato“ kredito unijos pakvitavimų, sutikimų dėl įkeisto turto pardavimo bei paskesnio įkeitimo ir Buto ir žemės dalies pirkimo-pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties nustatyta, jog 2018 spalio 25 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir A. N. buvo sudaryta hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo sutartis ir šiai sutarčiai sudaryti buvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas, su sąlyga, jog dalį perkamo turto kainos pirkėjas įsipareigoja sumokėti hipotekos kreditoriui – Rato kredito unijai (b. l. 79-93).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog E. N., kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, E. N. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie E. N. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.
E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą E. N., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su UAB „Binsera“ vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus. Be to, VMI pareiškime, kurio pagrindu E. N. buvo pareikštas administracinis kaltinimas, nurodyta santykinai nedaug mokėjimų, kurie pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, didžioji dalis tokių mokėjimų buvo sąlyginai nedidelių sumų, o didesnių sumų pervedimai buvo susiję su atsiskaitymu su hipotekos kreditoriumi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog E. N. kaip UAB „Binsera“ vadovas ne sykį kreipėsi į VMI, stengėsi bendradarbiauti, teikė prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą, pats E. N. siekė bendradarbiauti su VMI, kas rodo, jog jis nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina E. N. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi įmokos į valstybės biudžetą buvo mokamos nepastoviai ir atmestinai, kas liudija neatsakingą požiūrį į Bendrovės finansinės veiklos vykdymą, kuris nulėmė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.
Teismui duomenų apie E. N. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi, E. N. yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį nėra didelės, jis teikia išlaikymą trims vaikams (iš jo paties žodžių). Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus E. N. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-999-1078/2019. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.