Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Vytautas Norkūnas Baudž.byla Nr.1A-320-145-2007 Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.4

2007 rugpjūčio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 68 str. 1 d. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Priteista iš D. D. civilinei ieškovei J. Š. 40000 Lt, D. Š. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ J. Š. 800 Lt ir D. Š. 200 Lt civilinių ieškinių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pagal BK 281 st. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, 2006-11-08, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido jam iš kairės ėjusių pėsčiųjų J. Š. ir D. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliui partrenkus pėsčiuosius, nukentėjusiajai J. Š. dėl kaktos dešinio gumburo, kaklo dešinės pusės, dešinio raktikaulio-gelsvai violetinės kraujosruvos, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario tamsiai violetinės su gelsvu atspalviu kraujosruvos, dešinės gūžduobės lūžimo, dešinio klubikaulio lūžimo, dešinio raktikaulio išnirimo, dešinio šlaunikaulio galvutės išnirimo, galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. Š. dėl pakaušio nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2007-06-19 nuosprendį pakeisti, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui taikymą; išteisinti dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal 281 str. 1 d. ir nuteisimo D. Š. padarytą pakaušio nubrozdinimą- nežymų sveikatos sutrikdymą; J. Š. civilinį ieškinį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, o D. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendyje nemotyvuotai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Taip pat teismas, skirdamas tokią poveikio priemonę neatsižvelgė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra jo pragyvenimo šaltinis, šiuo jis metu dirba UAB “Vindura” vadybininko pareigose.

Apeliantas skundu akcentuoja tai, kad neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl poveikio priemonės paskyrimo. Teismas taikyti poveikio priemonę galėjo skirti tik asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės, tačiau apeliantas buvo nubaustas bauda, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vertintinas kaip alternatyvi bausmė ir skirti dvi bausmes už tą patį nusikaltimą negalima.

Skunde nurodoma, jog nusikalstama veika padaryta nepiktnaudžiaujant savo teise t.y nebuvo apsvaigęs, veika netyčinė, neatsargi, sunkių pasekmių išvengta. Apeliantas teigia, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams pakenktų jo artimiesiems, kadangi yra pablogėjus senelio sveikatos būklė, todėl reikalinga pastovi priežiūra, kuris gyvena kaime atskirai nuo šeimos, o jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti. Tuo pagrindu būtų pažeistas ir bausmės individualizavimo principas.

Apeliantas nesutinka su teismo priteista neturtine žala ir mano, jog ji neproporcinga ir neadekvati nusikaltimo pavojingumui, padarytos fizinės ir moralinės žalos dydžiui. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į žalos pasekmes , turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Be to, apelianto nuomone teismas neturėjo spręsti civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje, nes nagrinėtini civilinio proceso tvarka, kadangi reikia įvertinti ir surinkti daug įrodymų. Teismas taip pat neįvertino ir nesumažino priteistos civilinio ieškinio sumos- 1000 Lt, kurią nuteistasis sumokėjo nukentėjusiajai .

Nuteistasis mano, jog jis yra nepagrįstai nuteistas ir turi būti išteisintas pagal BK 281 str. 1 d. dėl D. Š. sužalojimo, nes pastarajam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. BK 281 str. 1 d. dispozija neapima nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėties elemento ir tuo pagrindu D. D. negali būti kaltinamas ir nuteistas. Todėl negali kilti ir kitos teisinės pasekmės dėl neturtinės žalos priteisimo. D. Š. gali būti suteikta teisė nebent civiline tvarka išspręsti neturtinės žalos priteisimo klausimą.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

D. D. apeliacinį skundą tenkintinas iš dalies ir apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų klausimų.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai apeliantui uždraudė vienerius metus vairuoti transporto priemones yra pagrįstas, tik ne visi jo motyvai tuo klausimu priimtini. Pati BK 281 str. 1 d. sankcija nenumato uždraudimo naudotis specialia teise- vairuotojo pažymėjimo atėmimo. BK 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės asmenims ir jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minimo straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bendros šio straipsnio taisyklės išimtis, t.y. uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriami ne tik atliestiems nuo atsakomybės ar bausmės asmenims, bet ir nuteistiesiems kartu su bausme. Tuo aspektu pirmos instancijos teismas įstatymo nepažeidė ir turėjo teisę taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismas visiškai nemotyvavo dėl kokių motyvų paskyrė nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę, nors BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalauja, jog nuosprendžio aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje teismas turi būti išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Teismas, taip pat turi, atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų neįvykdė. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 str.), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (54 str.), klausimas skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis specialia teise, turi svarstomas įvertinant individualiai nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti aplinkybė ta, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jis įvykdė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai. Dėl pastarojo teiginio kolegija pažymi, kad D. D. charakterizuojamas ne patenkinamai, bet puikiai (49 b.l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, sudėtingomis eismo sąlygomis- buvo tamsu, lijo ir gatvės asfaltas buvo šlapias, piktybiškai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus ir savalaikiai nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusių nukentėjusiųjų, kurie esamomis sąlygomis privalėjo elgtis taip pat atsargiau. Atsižvelgtina ir į tai, jog apeliantas dirba vadybininku ir jo dabartiniame tiesioginiame darbe jam yra būtina vairuoti automobilį (190 b.l.). Uždraudus šią teisę, jis būtų priverstas ieškoti kito darbo ir yra tikimybė, kad dėl to sumažėtų jo pajamos, pablogėtų jo turtinė padėtis, o tuo pačiu kiltų daugiau problemų dėl civilinių ieškinių padengimo ir nukentėtų net ir pačių nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimas. Be to, nuteistasis globoja bei prižiūri kaime gyvenantį silpnos sveikatos savo senelį (gim. 1920 M.), pas kurį dažnai važiuoja vairuodamas automobilį (188 b.l.). Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendimą, nuospredžiu D. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams, naikintinas.

Apeliacinio skundo prašymas nuteistą išteisinti pagal BK 281 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. Š., atmestinas. Iš tiesų minimo įstatymo dispozija numato baudžiamąją atsakomybę tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nežymių sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo baudžiamąja tvarka negali būti baudžiamas. Bet pastaroji nuostata taikoma tada, kai autoįvykio metu sužalojimas vienas ar keli asmenys ir jam vienam ar visiems padaromi nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nagrinėjamu atveju yra kitaip. Nuteistasis savo tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje sužalojo tiek J. Š. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tiek D. Š. (nežymus sveikatos sutrikdymas), todėl jis negali būti baudžiamas už vieno asmens sužalojimą baudžiamąja tvarka, o už kito- administracine tvarka. Vieną iš jo nusikaltimo sudėties elementų sudaro J. Š. sužalojimas, o nuosprendyje aprašant jo nusikalstamos veikos aplinkybes nurodyta ir tai, kad dėl jo tų pačių veiksmų nežymiai buvo sužalotas ir D. Š., kuris taip pat yra nukentėjusysis ir turi teisę baudžiamojo proceso tvarka ginti savo, tame tarpe ir turtinius, interesus. Apelianto veika dėl J. Š. sužalojimo, apima ir D. Š. sužalojimą. BPK 305 str., reglamentuojančio nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad aprašant nusikalstamą veiką, be kitų aplinkybių, turi būti nurodyti tos veikos padariniai. Šie lengvesni ir veikos juridinės kvalifikacijos nelementys padariniai turi būti nurodyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nes turi reikšmės sprendžiant kitus svarbius bylos klausimus, t.y. bausmės individualizavimas, žalos atlyginimas ir kt. Šie padariniai yra faktinis pagrindas asmeniui įgyti nukentėjusiojo statusą. Todėl apylinkės teismas teisingai pasielgė nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašymas D. Š. sužalojimą.

Kitas apeliacinio skundo prašymas dėl civilinių ieškinių priteisimo tenkintinas iš dalies, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo, tačiau nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai už padarytą neturtinę žalą mažintini.

Sutinkamai su LR CK 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažindama priteistos neturtinės žalos dydžius, kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), padarinius (nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai), į nuteistojo turtinę padėtį, jo jauną amžių ir tai kokias realias galimybes jis turės priteistai žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuteistasis jau sumokėjo 1000 Lt D. Š. padarytos žalos atlyginimui (99 b.l.), o nuosprendžiu iš UADB “ERGO Lietuva” J. Š. priteista 800 Lt ir D. Š. 200 Lt žalai atlyginti. Todėl atsižvelgiant į nurodytus motyvus, bylos aplinkybes, kolegija prieina išvados, jog iš nuteistojo priteisus nukentėjusiosios J. Š. naudai 8000 Lt., o D. Š. naudai 300 Lt, tai bus pakankamos sumos jų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl visų šių argumentų skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p. dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Kitų pagrindų keisti ar naikinti nuosprendį apeliacinio skundo ribose, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusp rendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007-06-19 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti D. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Sumažinti J. Š. bei D. Š. priteistus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir iš D. D. priteisti 8000 Lt J. Š. ir 300 Lt D. Š. jų neturtinei žalai atlyginti

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.