Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., institucijos, surašiusios protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Marijui Dargiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. A., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei M.Dargis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.ATPP 0643-0103, kuriame nurodė, kad 2011 m. spalio 27 d. apie 13.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. A., savo vadovaujamos įmonės darbo objekte, esančiame statomoje „Nese Oil“ degalinėje, Jakų k. Klaipėdos r., nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti minėtame objekte pagalbiniu darbininku-elektriku darbuotojui O. Ž., gim.1983-09-11. Tokiais veiksmais įmonės vadovas R. A. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³str. 1d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su inkriminuojama veika nesutiko, nurodė, kad su minėtu asmeniu tik buvo tariamasi dėl darbo, jis įdarbintas nebuvo, į objektą jo nesiuntė ir kaip jis ten atsirado – nežino. Dėl pabandymo dirbti nesitarė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235), t.y. turi būti bent viena iš alternatyvių aplinkybių – darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio ar įgalioto asmens arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo, darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteikiamas antras sutarties egzempliorius, darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nėra įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje yra požymių, kad buvo dirbama nelegaliai – nelegalaus darbo tyrimo grupė aptinka privačiai įmonei realiai dirbantį žmogų, neturintį jokių dokumentų, privalomų turėti prieš leidžiant darbuotojui dirbti (DK 99 str. 3 d. – darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.), t.y. nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, paaiškinimus, nelegalaus darbo tyrimo aktą, darytina išvada, jog R. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis, nes 2011-10-27 apie 13.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo objekte, esančiame statomoje „Nese Oil“ degalinėje, Jakų k. Klaipėdos r., dirbo O. Ž., t.y. dirbo tam tikros profesijos darbą darbdaviui ir darbuotojui susitarus, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t.y. darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią neturėjo antro sutarties egzemplioriaus bei jam nebuvo įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas). Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik institucijos, surašiusios protokolą, atstovas, bet ir liudytoju apklaustas statomoje degalinėje dirbęs projektų vadovas A. A., kuris nurodė, kad žmogus dirbo. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir O. Ž. rašytinis paaiškinimas (b.l.5), kuriame nurodė, kad objekte jis yra pirmą dieną, kada išvyks – nežino, o leidimą mokintis davė direktorius Rolandas. Teismo posėdžio metu O. Ž. parodymai vertinami kritiškai ir teismas jais nesirems, nes jo parodymai yra prieštaraujantys paaiškinimams, duotiems raštu, ir labiau tikėtina, kad jis siekia padėti išvengti R. A. atsakomybės, suvokęs, kad dėl jo R. A. yra traukiamas administracinėn.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, baudos dydį nustatant pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. R. A. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudos dydis nustatomas įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirti R. A. administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus Lt) dydžio baudą.

Informuoti R. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Informuoti R. A., jog sumokėjus baudą 40 dienų laikotarpyje, įmokos kvitą privalo pateikti teismui, o sumokėjus vėliau – institucijai, kontroliuojančiai nutarimo vykdymą, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.