Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-858-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
T-858-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00197-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-858-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00197-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 31 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 25 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. balandžio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 21 kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, nuteistojo darbinė motyvacija yra aukšta. Nuteistasis pagal galimybes dengia turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: turi gyvenamąją vietą; turi ateities planus apie įsidarbinimo galimybes pagrindžiančius dokumentus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 28 d., pabaiga – 2025 m. spalio 28 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismo nuomone, A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinis pažeidimas 2011 m. balandžio 28 d.), drausminės nuobaudos nebuvo skirtos. Nors drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo dvidešimt du kartus skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatomi kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –būdingas nusikaltimų sunkėjimas, smurtinio elgesio istorija, lėšų valdymo sunkumai, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (itin žiauriai nužudė žmogų), padarymą. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė du kartus, iš baustas drausmine tvarka nebuvo. Paskutinį kartą nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 2011 m. balandžio 28 d. – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra skatintas, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose nuteistasis įgyti vidurinio išsilavinimo nepanoro, tačiau įgijo baldžiaus specialybę. Nuteistasis laisvėje nevengė savęs realizuoti mokymosi procese bei darbinėje veikloje. Visgi, įgytas išsilavinimas bei darbas nuteistajam netapo prevencine priemone, apsaugančia nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Nusikaltimas nebuvo tiesiogiai susijęs su finansiniais motyvais išplaukiančiais iš kvalifikacijos neturėjimo ar darbinių įgūdžių stokos, t. y. sieku gauti finansinę nauda, tačiau buvo vykdomas skolos gražinimo reikalavimas pasitelkiant perdėtą smurto naudojimą. Nusikaltimą įvykdė įtakojamas bendrininkų, su kuriais dabar ryšių nepalaiko, o ir laisvėje su jais artimais draugais nebuvo. Nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo savivertė vidutinė, jam trūksta savianalizės įgūdžių, sugeba apibūdinti save daugiau iš teigiamos pusės. Nuteistojo teigimu, nusikalto „pagautas momento“, kai atėjo priminti nukentėjusiajam apie skolą. Neigia, jog buvo išgėręs. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas yra panaudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų, ir būdamas piktas yra užpuolęs kitą žmogų. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Problemoms spręsti nuteistasis panaudojo fizinę agresiją (teigia, jog tai buvusi gynyba). Pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 7 088,42 Eur, išmokėta tik 236,07 Eur, dirba, moka alimentus. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, pataisos namuose dirbamas ir gaudamas atlyginimą, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis (3 metai 6 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė