Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams M. B., A. M., T. T. dėl skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų atsakovų M. B. ir T. T. atžvilgiu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, todėl priimtinas, o civilinė byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. spalio 25 d. iki šiol saugomas uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelėje. Automobilis į saugojimo aikštelę priverstinai nuvežtas atsakovui A. M. 2014 m. spalio 25 d. pažeidus kelių eismo taisykles. Šis faktas užfiksuotas 2014 m. spalio 25 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. DB7408, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 12.45 val. iš Vilniaus r., Čekoniškio, vilkiku nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21.

Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Sauda“ automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydama sutartį, sudarytą su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo. Davėjo ir saugotojo sudaryta transporto priemonių pasaugos sutartis yra atlygintinė. Saugotojas, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, užsitikrina davėjo prievolės – už daikto saugojimą gauti pasaugos sutartyje sulygtą atlyginimą – įvykdymą (CK 6.840 str.). Bendrosios pasaugos taisyklės yra taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymai nenumato ko kita (CK 6.850 str.). Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius (patvirtintus 2008 m. birželio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ direktoriaus) už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 359,09 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą, už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 Lt mokestis už kiekvieną parą ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį.

Įvykio metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. nustatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos įpareigojo vairuotoją žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, kitų pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, kt., t.y. transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Šio įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju transporto priemonės valdytojas A. M. pažeidė kelių eismo taisykles, jo vairuota transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaityta.

2017 m. sausio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/6 iš uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui A. M. pranešta 2017 m. sausio 25 d. pranešimu (CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.), todėl laikytina tinkama ieškove. Be to, tinkamas pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą susijęs su prievolės įvykdymu bei rizika, kuria prisiima asmuo, netinkamai informavęs apie prievolės šalių pasikeitimą, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neaktuali, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. M. būtų atsiskaitęs su UAB „Sauda“, iš kurios reikalavimo teisę nupirko ieškovė.

Nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos 2014 m. spalio 25 d. iki ieškovės reikalavimo teisės įgijimo dienos 2017 m. sausio 24 d. susidarė 1972,05 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl 1972,05 Eur mokėtinos sumos paskaičiavimo nėra. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas.

Pagal CK 1.75 str. 1 d. įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011 ir kt.).

Iš pateiktų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad M. B. 2014 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė T. T., o šis 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė A. M.. Dėl to konstatuotina, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra atsakovas A. M., kuris yra atsakingas už išlaidų susijusių su transporto priemonės saugojimu atlyginimu.

Atsakovas A. M. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį atsakovo A. M. atžvilgiu, iš jo ieškovei priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 44 Eur žyminio mokesčio ir 2,65 Eur pašto išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovai M. B. ir T. T. atsiliepimuose į ieškinį prašė jiems iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į ieškinį pateikimu. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo svarbu atsižvelgti į procesinį elgesį, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nepaisant to, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovų M. B. ir T. T., tačiau paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis proceso rezultatas, bet procesinis šalių elgesys, vertinamos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, kiek apdairiai ir rūpestingai elgiasi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijimą iki pastarajam kreipiantis į teismą. Atsakovai M. B. ir T. T. nedeklaravo pirkimo-pardavimo sutarčių VĮ „Regitra, t. y. neišviešino fakto apie transporto priemonės pardavimą, todėl ieškovė be registro duomenų neturėjo daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso saugoma transporto priemonė ir atsakovus M. B. ir T. T. nurodė pradiniuose ieškiniuose. Dėl atsakovų neapdaraus ir nerūpestingo elgesio susidarė jų patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimų į ieškinį pateikimu, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovės reikalavimo atsisakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovų M. B. ir T. T. priimti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1972,05 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1972,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, į.k. 301851658.

Atmesti atsakovų M. B. ir T. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.