Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.M. ieškinį atsakovui A.M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – UAB „Legal Balance“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ (toliau - UAB „Julianus Inkaso“), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo „(duomenys neskelbtini)“ vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už gautas lėšas pagal „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ sandorį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius „(duomenys neskelbtini)“). Prievolė pripažintina solidaria, nes atsirado santuokos metu tenkinant bendrus šeimos poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilį prašoma priteisti atsakovui, nustatytina, kad šią prievolę vykdys jis pagal sutartyje numatytas sąlygas. „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pateikė pranešimus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriais reikalaujama sumokėti įsiskolinimus už nepamokėtą automobilio parkavimą ir skolos administravimą remiantis pranešimuose nurodyta informacija, būtent, kad nesumokėta už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, parkavimą „(duomenys neskelbtini)“ mokamose stovėjimo aikštelėse „(duomenys neskelbtini)“, iš viso „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei vėl išsiuntė elektroninį pranešimą su įspėjimu sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ skolą už neapmokėtą automobilio parkavimą ir skolos administravimą „(duomenys neskelbtini)“. Pranešimuose minima transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, registruota ieškovės vardu, tačiau būtent atsakovas, kuris dirba ir gyvena „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai valdo automobilį ir juo naudojasi. Atsakovas kaip transporto priemonės valdytojas padarė parkavimo taisyklių pažeidimus, nesumokėdamas nustatyto parkavimo mokesčio, todėl būtent jis yra asmeniškai atsakingas už atsiradusias prievoles. Už ankstesnius atsakovo padarytus pažeidimus („(duomenys neskelbtini)“) jam nesumokėjus automobilio parkavimo mokesčio, pagal „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pranešimus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo juose nurodytas įsiskolinimų sumas, iš viso „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas žadėjo grąžinti už jį sumokėtus pinigus, tačiau iki šiol to nepadarė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad neseniai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, jai bus mokama išmoka, kurios suma apie „(duomenys neskelbtini)“.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

7. Trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą rašytinę išvadą, kuria rekomenduojama vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tėvo ir vaiko bendravimą užtikrinti nustatant bendravimo tvarką, kad tėvas galėtų atkurti tarpusavio santykį su vaiku, svarstyti didesnio išlaikymo priteisimo klausimą nei prašo ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

9. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kitą dieną po santuokos įregistravimo, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ šalims gimė sūnus I.M.. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, šioje teisės normoje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė esmine santuokos iširimo priežastimi laiko esant atsakovo neištikimybę. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pripažino turintis kitą moterį, savo santykius su ja deklaruoja viešai, tiek realiame gyvenime, tiek socialiniame tinkle „Facebook“, kur skelbia įrašus, nuotraukas apie kartu leidžiamą laiką, nuotraukose pažymi vienas kitą, dalyvauja kaip pora šeimos, draugų susibūrimuose, yra apsikabinę, bučiuojasi, susikibę rankomis, po nuotraukomis vienas kitam rašo meilius komentarus ir kt. Ieškovės paaiškinimai bei į bylą pateiktos nuotraukos minėtas aplinkybes patvirtina. Kaip nurodo ieškovė, ji buvo pasiryžusi atleisti atsakovui, siūlė jam grįžti į Lietuvą, tikėjosi, kad pavyks išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas visiškai apleido šeimą ir ja nebesirūpino, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, būdamas susipažinęs su ieškiniu, jame išdėstytų teiginių neneigė. Aukščiau aptartas atsakovo elgesys vertintinas kaip nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, taip pat konstatuotina, kad atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintas esmines sutuoktinių tarpusavio pareigas – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo abejoti, kad dėl atsakovo kaltų, santuokines pareigas pažeidusių ir nulėmusių santuokos nutraukimą, veiksmų, ieškovė patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Šalys nuo „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos bendravo kaip pora, kartu buvo išvykę į „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę „(duomenys neskelbtini)“, juodu palaikė ryšį, atsakovui grįžus į „(duomenys neskelbtini)“, po pusmečio išsinuomojo būstą ir kartu apsigyveno. Bendras gyvenimas ir kūdikio laukimasis ieškovei buvo pagrindas puoselėti lūkesčius dėl darnios šeimos sukūrimo. Kaip nurodo pati ieškovė, atsakovo neištikimybė sukėlė stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, jautė nuolatinį liūdesį, nepilnavertiškumo jausmą, gėdą, jautėsi pažeminta, nuolatinė emocinė įtampa turėjo įtakos jos sveikatai, dėl patiriamo streso paūmėjo paprastoji psoriazė (žvynelinė). Paminėtos aplinkybės yra pagrindas įvertinti ieškovės patirtą neturtinę žalą „(duomenys neskelbtini)“ suma, kuri priteistina iš atsakovo.

11. Ieškovės prašymu jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Šalių sūnumi I. ieškovė rūpinasi nuo pat jo gimimo, turi sąlygas vaikui auginti. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikas tėvą pirmaisiais gyvenimo metais matė tik epizodiškai, nuo „(duomenys neskelbtini)“ jo nėra matęs, tėvo nepažintų, nes atsakovas vaiko nėra lankęs ar kitaip su juo bendravęs, darytina išvada, kad sūnaus I. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo interesus (CK 3.169 straipsnis).

13. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pateikė savo siūlymą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodė, kad tarp atsakovo ir sūnaus I. nėra susiformavęs tarpusavio ryšys, todėl saugaus emocinio ryšio sukūrimui tikslinga nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas su sūnumi vyktų jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai, apie atvykimą (bendravimą) pas vaiką informuojant vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios. Pasiūlyta bendravimo tvarka užtikrina tėvo ir sūnaus bendravimą, įtvirtina tėvo galimybę atkurti ir puoselėti jo ir sūnaus tarpusavio santykį, atsakovas savo nuomonės neišreiškė, todėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nustatytina pagal ieškovės siūlymą.

14. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso „(duomenys neskelbtini)“, esančio „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu ji registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo ir, kaip ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, jai bus skiriama „(duomenys neskelbtini)“ išmoka, ji taip pat gauna „(duomenys neskelbtini)“ išmoką vaikui, šalių sūnui yra „(duomenys neskelbtini)“ metai, vaikas lanko „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, tik iš ieškovės paaiškinimų žinoma, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“, duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar kad būtų nedarbingas, byloje nėra. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų gyvena vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį jos ir atsakovo sūnų, atsakovas nuo sūnaus priežiūros yra nusišalinęs, jo nelanko, todėl ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Teismas pažymi, kad be maisto, rūbelių, higienos priemonių, šalių sūnui, nors jis ir mažo amžiaus, būtini žaislai bei įvairios lavinimo priemonės ir visam tam reikalingos piniginės lėšos. Kad šalių sūnus turėtų kokių nors specialių poreikių, byloje nenustatyta. Įvertinant byloje surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo priteistina nepilnamečio sūnaus I. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

15. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kuriai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl bendro turto padalijimo ir prievolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Nustatyta, kad šalys būdamas santuokoje įgijo „(duomenys neskelbtini)“ vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovė patvirtino, kad šalys santuokos metu jokio kito registruotino nekilnojamojo turto ir jokio kito kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas pagal „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (bendra vartojimo kredito suma – „(duomenys neskelbtini)“), sandoris sudarytas atsakovo vardu. Ieškovė pripažįsta, kad sandoris sudarytas tenkinant bendrus šeimos poreikius, atsirado santuokos metu, tad prievolė pripažintina solidaria (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant „(duomenys neskelbtini)“ vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nustatant, kad prievolę pagal „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ vykdys atsakovas pagal sutarties sąlygas, trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ tokiam prašymui neprieštaravo, atsakovas nuomonės nepareiškė. Ieškovės teiginius, kad automobiliu naudojasi atsakovas ir juo yra išvykęs į „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl parkavimo taisyklių pažeidimo „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas vertinti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas natūra, tai yra automobilio priteisimas asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei nepriteisiant iš atsakovo kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį, bet nustatant, kad jis vykdys prievolę pagal „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl šiame punkte aptartas ieškovės reikalavimas tenkintinas.

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimais Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (atitinkamai pranešimų kodai: „(duomenys neskelbtini)“), pareikalavo ieškovės sumokėti įsiskolinimus už nepamokėtą transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“) parkavimą „(duomenys neskelbtini)“ dienomis mokamose stovėjimo aikštelėse „(duomenys neskelbtini)“ ir skolos administravimą, nesumokėta skolos suma kiekvienu atveju pagal nurodytus pranešimus sudaro po „(duomenys neskelbtini)“, iš viso „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ iš trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninį pranešimą (pranešimo kodas „(duomenys neskelbtini)“) su įspėjimu sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ skolą už neapmokėtą automobilio parkavimą ir skolos administravimą, mokamos stovėjimo zonos adresas: „(duomenys neskelbtini)“, skolos susidarymo data „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonė, už kurios parkavimą mokamose stovėjimo aikštelėse nesumokėta, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registruota ieškovės vardu, faktiškai automobilį valdo atsakovas, kuris dirba ir gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nustatytina, kad prievolė sumokėti skolas ir su skolos išieškojimu susijusias suma, yra asmeninė atsakovo prievolė.

18. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ji iš savo asmeninių lėšų yra sumokėjusi „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pranešimus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (atitinkamai pranešimų kodai „(duomenys neskelbtini)“) dėl skolos ir administravimo mokesčio už nesumokėtą automobilio parkavimą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina „(duomenys neskelbtini)“ skola.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, apmokant valstybei „(duomenys neskelbtini)“ procentų išlaidų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina visa antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydis - „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis, 82 straipsnio 1 ir 2 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nuo jo mokėjimo ieškovė yra atleista, todėl, tenkinus ieškinį, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

20. Byloje „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas vaikui mokant po „(duomenys neskelbtini)“ periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui byloje įsiteisėjus (CPK 150 straipsnis). Tokiu būdu vaiko interesai gauti išlaikymą yra apsaugoti, o vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo išduotinas sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tarp A.M., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, ir A.M., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes „L.“, „M.“.

Priteisti A.M. iš A.M. „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos atlyginimą.

Nepilnamečio vaiko I.M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A.M. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A.M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui I.M., gim. „(duomenys neskelbtini)“ periodinėmis išmokomis po „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės. Paskirti S.M. vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tėvo A.M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I.M., gim. „(duomenys neskelbtini)“, tvarką, pagal kurią:

1. nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas A.M. su sūnumi I.M. bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, kartu dalyvaujant vaiko mamai, netrikdant vaiko dienos režimo ir dienotvarkės;

1.1. pereinamuoju laikotarpiu tėvo A.M. bendravimas su sūnumi I. turi vykti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, taip pat gali vykti dažniau, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir dienotvarkę, vaiko ugdymo įstaigos (jeigu lanko), papildomų užsiėmimų lankymo (jeigu lanko) laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę, jo (ne)norą ir kitas reikšmingas aplinkybes;

1.2. apie atvykimą pas vaiką (bendravimą su vaiku) tėvas A.M. turi informuoti motiną A.M. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios;

1.3. pereinamasis laikotarpis nustatytinas, kol vaikui sueis treji „(duomenys neskelbtini)“, t. y., kai sūnui I. sueis „(duomenys neskelbtini)“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, jis galės betarpiškai bendrauti su tėvu A.M. nedalyvaujant mamai A.M. ir bendravimas vyks ne vaiko gyvenamojoje vietoje pagal nustatytą bendravimo tvarką;

1.4. pereinamuoju laikotarpiu atsakovui nebendraujant su sūnumi tokiu dažnumu, koks nustatytas (1.1 punktas), t. y. bendraujant rečiau negu kartą per mėnesį, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas šešiais mėnesiais (ši sąlyga galioja ir pratęsus pereinamąjį laikotarpį);

1.5. abiejų vaiko I. tėvų A.M. ir A.M. bendru sutarimu, kad sūnus yra pasirengęs betarpiškai, nedalyvaujant vaiko mamai, bendrauti su atsakovu, jo tėvu, ir jo bendravimas su sūnumi gali vykti ne vaiko gyvenamojoje vietoje, pagal nustatytą bendravimo tvarką, pereinamojo laikotarpio trukmė gali būti trumpesnė nei nustatyta (1.3 punktas);

2. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (1.3 - 1.5 punktai) tėvas A.M. su sūnumi I. M. gali matytis ir bendrauti netrukdomai, iš anksto suderintu laiku, t. y. apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaiku laiką tėvas A.M. turi informuoti vaiko motiną A.M. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą pasibaigus bendravimo trukmei, atsižvelgiant į vaiko ugdymo įstaigos (jeigu lanko), papildomų užsiėmimų lankymo (jeigu lanko) laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę, jo (ne)norą ir kitas reikšmingas aplinkybes;

3. vaiko buvimo pas tėvą A.M. laikotarpiais (vaikui laikinai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui A.M.;

4. vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su jų vaiku ir nustatytos bendravimo su juo tvarkos vykdymu (sūnaus liga, neatvykimas pas „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės);

5. vykdant bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą/nenorą bendrauti ir išvykti iš jo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos;

6. vaiko tėvai įsipareigoja vienas kitą informuoti raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu būdu) apie kiekvieno iš jų gyvenamosios vietos ir kitų kontaktų pasikeitimą ir nurodyti naujus duomenis (gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir pan.) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris paras nuo jų pasikeitimo.

Padalinti bendrą turtą ir A.M. priteisti asmeninės nuosavybės teise „(duomenys neskelbtini)“ vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad prievolė sumokėti skolas ir susijusias sumas už neapmokėtą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, parkavimą ir skolos administravimą „(duomenys neskelbtini)“ yra A.M. asmeninė prievolė.

Priteisti iš A.M. „(duomenys neskelbtini)“ skolą A.M..

Prievolę pagal „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ sandorį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti solidaria A.M. ir A.M. prievole, nustatant, kad prievolę vykdys A.M. pagal sutarties sąlygas.

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti sprendimui įsiteisėjus, vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo išduoti sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti iš A.M. „(duomenys neskelbtini)“ antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei „(duomenys neskelbtini)“ žyminio mokesčio, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.