Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), teistas: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)140 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 30 parų arešto bausme, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, – galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 3 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. J. paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą – Berlainių g. 18-4, Kaunas, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant: tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamąjį įsakymą), be to, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; konfiskuotino automobilio ,,Mercedes Benz A 140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumą (1 000,00 eurų) išieškojimas, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. J. 2021 m. lapkričio 21 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358, jam nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio, iki kol nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į namo sieną, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas S. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį nuo pat ryto, taigi, akivaizdu, kad S. J. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. S. J. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis, nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo, atsitrenkęs į namo sieną, apgadino svetimą turtą ir toliau vairuodamas automobilį, juo bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis S. J. praeityje teistas du kartus, vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl analogiškos nusikalstamos veikos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį (b. l. 58–65); administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda nebegalioja (b .l. 66); psichiatrinių ir priklausomybės įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 56, 57), taigi, pakaltinamas, dirba (vykdo individualią veiklą).

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlė skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, sumažinus BK 64¹ straipsnio pagrindu, skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, gydytis nuo alkoholio vartojimo.

Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, praeityje teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, (nuobauda nebegalioja), pakaltinamas, vykdo individualią veiklą, yra viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. J. parinktina griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl tyčinio nusikaltimo pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį, kas pripažįstama kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), todėl teismas S. J. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nedarys. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės trukmė, kiek didesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tai yra 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam S. J. skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju S. J. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 7 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam S. J. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; gydytis nuo alkoholizmo, su kuo nuteistasis sutinka.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, esant atimtai specialiai teisei, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu siūlė S. J. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti S. J. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų asmenų turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, būdamas teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu už analogišką veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jau esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.). Be to, pažymėtina, kad S. J. būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemonę jos nesuvaldė, atsitrenkė į namo sieną ir ją apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis S. J. yra laikytinas piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju, o jo pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, todėl nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 5 (penkerių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė teismo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 160,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė S. J., buvo įvykdytas jam vairuojant G. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad minėtą automobilį jis 2021 birželio mėnesį pagal nuomos sutartį buvo išnuomojęs S. J., apie 2021 m. lapkričio 21 d. eismo įvykį, kurio metu S. J. būdamas neblaivus ir vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Focus“ sukėlė eismo įvykį, jis nežinojo, apie tai sužinojo vėliau iš paties S. J.. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Ford Focus“1.6 TDCI, gamybos periodas 2004–2010 m., pasirinkti metai 2007 m., kaina Lietuvoje su PVM yra 2 160,00 eurų (b. l. 54).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Ford Focus“1.6 TDCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadintas dėl kaltinamojo kaltės, tą patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai, ir tai nėra pagrindas iš esmės mažinti iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, tačiau atsižvelgtina į tai, kad 2021 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole (su priedu – fotolentele), be kita ko, nurodyta, kad automobilis „Ford Focus“1.6 TDCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi ir kitų pažeidimų (b. l. 8–25, 50–53), be to, iš viešai prieinamų internetinių šaltinių matyti, kad tokio modelio ir atitinkamų metų laidos automobilio pardavėjų nurodoma kaina svyruoja nuo 1100,00 eurų iki 1600,00 eurų, todėl vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje nurodomas panašios komplektacijos ir atitinkamų metų laidos automobilių kainas, teismas iš kaltinamojo išieškotiną automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą mažina iki 1500,00 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma, tai yra 1500,00 eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76–77), – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. grąžintas G. L. (b. l. 38–40), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas šio automobilio savininkui-valdytojui G. L.; kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, saugomas byloje (b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 7 punktais, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš S. J. išieškoti konfiskuotino turto – G. L. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.

S. J. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1500,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. grąžintą G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti šio automobilio savininkui-valdytojui G. L.; kompaktinį diską su fotonuotraukomis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.