Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-06-26 03.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 + 1,7% prom. girtumas). Tuo R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, numatytą pažeidimą.

R. J. į bylos nagrinėjimą atvyko, kaltu padarius teisės pažeidimą prisipažino ir gailisi. Nurodė, kad automobilis R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo sesers vaikinui O. S., nors faktiškai jį nupirko jo tėvai. Automobilio rakteliai buvo pas jį, jis su draugu automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, po to važiavo namo ir sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo neblaivus, vairuotojo teisių neturi. O. S. nežinojo, kad jis vairuoja girtas, jo tėvai taip pat nežinojo.

Liudytojas O. S. parodė, kad jis yra transporto priemonės R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau automobilį jo vardu 2015 m. nupirko jo draugės tėvai, ir jis juos vežiodavo, nes jie neturi teisių. Jis nebūtų leidęs neblaiviam, neturinčiam teisių R. J. vairuoti automobilio, jis vairavo be jo žinios, apie 2016-06-26 įvykį jis nežinojo, automobilis stovėjo Tilžės g. 34 namo kieme, jo būsimas uošvis buvo tuo metu Norvegijoje, automobilio rakteliai ir dokumentai buvo pas būsimą uošvienę. Automobilį policija jam grąžino.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens neblaivumo nustatymo pažyma, „Regitra“ išrašu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ir kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, sudėtį.

Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus sunkinančių aplinkybių. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę –baustas už teisės pažeidimus viešajai tvarkai, paskirtų baudų nemoka, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti pažeidėjui paskyrus minimalią baudą. ATPK 129 str. numatyta alternatyvi nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau visais atvejais nuobauda turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir duomenų apie transporto priemonę, automobilis, kurį vairavo R. J., priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o O. S.. Automobilio valdytojas O. S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad automobilį 2015 m. nusipirko jo draugės tėvas, tik užregistravo jo vardu, nurodė, kada R. J. vairavo automobilį be jo žinios. Apie tai jam nebuvo žinoma, jis nebūtų davęs vairuoti neblaiviam R. J., be jo žinios tai buvo padaryta. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises daugiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Pažymėtina, kad byloje neįrodyta, kad automobilio savininkas O. S. būtų perleidęs automobilį naudotis neturinčiam teisės vairuoti, neblaiviam R. J. ir būtų žinojęs, kad automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad automobilio savininkas su padarytu pažeidimu nėra susijęs, R. J. naudojosi automobiliu be automobilio savininko žinios, todėl nėra įrodymų, kad daikto savininkas būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimas, netaikytinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 129 straipsnyje be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., 129 str., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.,

nutaria:

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16059128443.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.