Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo nustatytu terminu atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 21 d. pirminis kreditorius UAB Credistart Lithuania ir atsakovas A. S. sudarė vartojimo kredito sutartį pagal bendrąsias sąlygas Nr. 131072698077 ir specialiąsias sąlygas Nr. 221072698077 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2018 m. spalio 17 d. Sutartimi nustatyta, jog kredito palūkanų norma – 75 procentai, kredito palūkanos – 132,56 Eur, administravimo mokestis – 42 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 157,97 procentai, netesybos – 0,05 proc. dydžio delspinigiai (Specialiosios Sutarties sąlygos).

5. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) (redakcija galiojusi Sutarties sudarymo metu, t. y. redakcija galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-06-15) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (VKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė Sutarties sąlygų neatitikimo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 daliai.

6. 2018 m. gruodžio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartimi ieškovas iš pradinio kreditoriaus UAB Creditstar Lithuania įsigijo iš Sutarties kylančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.

7. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, ieškovui liko skolingas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Eur negrąžinto kredito, 132,56 Eur mokėjimo palūkanų, 42 Eur administravimo mokesčio (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties specialiosios sąlygos, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktas).

8. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 45 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo negrąžintos 500 Eur kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-12-28 (180 dienų), taikant 0,05 procento delspinigių dydį per dieną. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių prievolių, ieškovo reikalavimas, neprieštaraujantis VKĮ 11 straipsnio 8 daliai, tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 45 Eur delspinigių (Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos).

9. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 607,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-12-29 iki 2020-08-10 (591 diena), taikant 75 procentų metinių palūkanų dydį.

10. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

11. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

12. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl įsipareigojimų nevykdymo ne tik 45 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo negrąžintos 500 Eur kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-12-28 (180 dienų), taikant 0,05 procento delspinigių dydį per dieną, bet ir 607,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2018-12-29 iki 2020-08-10 (591 diena), taikant 75 procentų metinių palūkanų dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, kredito davėjas negali įsipareigojimų nevykdymo palūkanų skaičiuoti už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, yra nesąžiningas vartotojo, tai yra atsakovo, atžvilgiu ir negali būti tenkinamas, net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Kita vertus, ieškovas ieškinyje nurodė, kad 75 procentų metinės (kompensacinės) palūkanos yra skaičiuojamos pagal Sutarties specialiųjų 5 punktą, tačiau nurodomame punkte yra nustatytos „Kredito palūkanos“. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punktu, „Kredito palūkanos – Specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias Kredito gavėjas turi mokėti Kredito davėjui už naudojimąsi Kreditu visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu“. Iš šios formuluotės darytina išvada, kad šalys sulygo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, bet ne kompensacinių palūkanų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios dėl 75 proc. dydžio metinių kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas priteisti 607,21 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų yra atmetamas. Iš atsakovo priteisiamas netesybų dydis – 45 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo negrąžintos 500 Eur kredito sumos už 180 dienų, taikant 0,05 procento delspinigių dydį per dieną), teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

13. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 719,56 Eur (500 Eur negrąžinto kredito + 132,56 Eur mokėjimo palūkanų + 42,00 Eur administravimo mokesčio + 45 Eur delspinigių) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 30 Eur žyminio mokesčio, 275 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, iš viso 305 Eur. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 54,23 proc. reikalavimų, todėl ieškovei priteisiama 165,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (305 Eur x 0,5423 proc.).

15. Valstybė šioje byloje patyrė 1,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, sumos už procesinių dokumentų įteikimą nepriteistina nė iš vienos šalies, kadangi jos nesiekia minimalaus iš šalies valstybei priteistino dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 132,56 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 56 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 42 Eur (keturiasdešimt du eurus 00 ct) administravimo mokesčio, 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 719,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.