Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-10-13 nutarties, kuria panaikintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-09-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-08-26 Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje gautas M. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šilutės rajono policijos komisariato 2008-08-19 sprendimą nepradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad būtų panaikinti ar pripažinti neteisėtais sandoriai, kuriais turtas be teisėto pagrindo buvo įgytas, neteisėtai įregistruotas viešajame registre, o vėliau perleistas tretiesiems asmenims, taip pat kad nusikaltimą įvykdę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad S. B. , pažeisdamas teisės aktus, 2005-05-06 įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kintų m. Šilutės raj., kuriuo daugiau kaip 15 metų naudojosi ir ruošėsi įforminti savo nuosavybės teises pareiškėjas ir A. A. . Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas neteisėtai įregistravo S. B. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, vadovaudamasis tik melaginga Kintų seniūno A. K. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sandėlis, 2005-06-06 patvirtinus Šilutės rajono 1 – ojo notaro biuro notarei A. R., perleistas artimam S. B. giminaičiui.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2008-09-10 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. G. skunde nurodytų aplinkybių, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nutarime nurodoma, kad Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo 2 punkto 2. 1. papunktyje numatyta, kad asmenys, norintys įregistruoti seną statinį, pastatytą iki 1989-01-01, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui privalo pateikti prašymą bei savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai. Nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos seniūno (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie turimus pastatus išduota, vadovaujantis 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) psl. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, jog skunde minimas sandėlys, statytas 1971 m., priklauso S. B. , bei S. B. pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis. Išduodamas pažymą, savo įgaliojimų Kintų seniūnijos seniūnas neviršijo, nes pažymų išdavimas ir ūkinių knygų tvarkymas yra viena iš seniūno funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str., o kadangi pažyma išduota bei joje užfiksuoti duomenys yra analogiški esantiems ūkinėje knygoje, akivaizdu, jog Kintų seniūnijos seniūno A. K. veiksmuose neįžvelgtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymių. Be to, iš M. G. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad S. B. nuosavybės teise įgijo vieno aukšto mūrinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r. Kintų mstl., ir savo nesutikimą grindžia samprotavimais, kad buvo nusižengta visiems įmanomiems teisės aktams ir teisingumui. Vienok šio pastato nuosavybės teise nebuvo įgijęs nei M. G. , nei jo skunde minima A. A. , įrašų, kad šie asmenys būtų statę ar kitaip įgiję sandėlį, ūkinėje knygoje taip pat neužfiksuota, o iš skunde nurodytų aplinkybių nenustatyta, kad S. B. , Juridinių asmenų registro Klaipėdos filialo darbuotojų ar notarės A. R. veiksmuose būtų galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas, nesutikdamas su šių subjektų priimtais norminiais aktais, turi teisę juos skųsti Viešojo administravimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tarp M. G. ir S. B. kilęs ginčas dėl pastato priklausomybės yra vertintinas kaip civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai nagrinėjami vadovaujantis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šį prokurorės nutarimą M. G. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-10-13 nutartimi patenkino M. G. skundą ir panaikino Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-09-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartyje nurodoma, kad pagal BPK 168 str. 1 d. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šios aplinkybės turi būti aiškios iš paties skundo, nerenkant jokios papildomos informacijos, gi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad prokurorė tikrino M. G. skunde nurodytas aplinkybes, užklausė atitinkamų institucijų informacijos, dokumentų ir tik po to, įvertinusi gautus duomenis, nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, prokurorė nenustatė, kokiu pagrindu sandėlis įregistruotas S. B. vardu (jis pasistatė šį sandėlį ar įgijo), nes nuo to priklauso, kokius dokumentus reikalinga pateikti turto registravimo įmonei, ir tik tada bus galima padaryti išvadą, teisėtai ar ne sandėlis įregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasis ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrįsti.

BPK 168 str. 1 d. nustato, kad apie BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių buvimą prokuroras sprendžia, gavęs skundą ar pareiškimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą. Duotu atveju prokurorė, gavusi M. G. skundą ir matydama, kad priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galima tik įvertinus pareiškėjo skunde minimus dokumentus, kurių pats pareiškėjas pateikti negali, šiuos dokumentus išreikalavo pati, užuot vien formaliai įpareigojusi pareiškėją patikslinti savo skundą. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertindamas tokius prokurorės veiksmus kaip BPK reikalavimų pažeidimą, yra akivaizdžiai neteisus.

Prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai nurodoma, kad Kintų seniūno pažyma, kuria remiantis, buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo sandėlį, atitinka įrašus ūkinėse knygose, išduodamas šią pažymą, seniūnas veikė savo kompetencijos ribose ir jokios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nepadarė. Kaip matyti iš seniūno pateiktos ūkinės knygos kopijos, vieninteliu ginčo sandėlio statytoju ir valdytoju ūkinėje knygoje nurodytas S. B. . Todėl teigti, jog šių duomenų pagrindu registruojant ginčo sandėlio nuosavybės teisę S. B. vardu galėjo būti padaryta kokia nors nusikalstama veika, taip pat nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktoje medžiagoje sukauptų duomenų, tarp M. G. ir S. B. kilo ginčas dėl daiktinių teisių, t. y. nuosavybės teisės, įgijimo. Daiktinių teisių įgijimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o ginčai dėl daiktinių teisių įgijimo sprendžiami CPK nustatyta tvarka. CPK 299 str. numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirtąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. M. G. savo skunduose nurodo, kad Kintų seniūnijos seniūnas, pažeisdamas teisės aktus, išdavė pažymą apie S. B. turimus pastatus, o VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neteisėtai įregistravo S. B. nuosavybės teisę į sandėlį. Pažymėtina, kad ginčai dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl viešųjų įstaigų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo sprendžiami administracinės teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 109 str. numatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.

Iš to seka, kad Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, nenustačiusi M. G. skunde nurodytų asmenų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, 2008-09-10 nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. G. skunde nurodytų aplinkybių ir teisingai pastebėjo, jog tarp šalių kilęs ginčas yra spręstinas civilinės bei administracinės teisenos tvarka (kaip jau minėta, civilinio ar administracinio proceso metu teismui nustačius nusikalstamos veikos požymius, įmanomas ir baudžiamojo proceso pradėjimas). Remiantis išdėstytu, Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, panaikinanti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-09-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – M. G. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-09-10 nutarimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.