Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2011-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-944-126/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-01
Bylos Nr.
2-944-126/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Malvyra Bučienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
R. Č.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras, Rokiškio rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Jonas Stankevičius, Sergėjus Korznikovas
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-944-126/2011Teisminio proceso Nr.2-37-3-01565-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: 99.9; (S)
117.1 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 1 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., jo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovei R. Č., jos atstovui advokatui Sergejui Korznikovui, civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo pažeidimu, pagal ieškovo J. Š. ieškinį, atsakovė R. Č., atsakovės R. Č. priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų susijusių su valdymo pažeidimu bei daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, ginčo pastato nukėlimo ieškovui J. Š., tretieji asmenys: Valstybės įmonė Registrų centras, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas

Atsakovė R. Č. ir jos atstovas advokatas Sergejus Korznikovas prašo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad atsakovė pensininkė, jos finansinės galimybės ribotos. Ieškovo advokatas surašė atsiliepimą į priešieškinį, tačiau 1100Lt išlaidos šiam dokumentui surašyti per didelės. Ieškovo atstovas prie atsiliepimo nepridėjo jokių priedų, atsiliepimo apimtis nedidelė. Atsakovė pateikė priešieškinį ir jį atsiėmė nepradėjus nagrinėti ginčo teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Ieškovas J. Š. ir jo atstovas advokatas Jonas Stankevičius prašo atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo atmesti. Atsakovė pateikė nepagrįstą priešieškinį. Reikėjo rašyti du atsiliepimus, jie buvo argumentuoti, nes po antrojo atsiliepimo surašymo atsakovė atsiėmė priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovės R. Č. priešieškinį paliko nenagrinėtu ir priteisė iš atsakovės 1100 Lt ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Panevėžio apygardos teismas 2011m. gegužės 31d. nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011m. kovo 2d. nutartį ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduotas nagrinėti iš naujo Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymi, kad įstatymo leidėjas numatė, jog ieš­ko­vas ga­li at­si­im­ti ieš­ki­nį, apie tai in­for­muo­da­mas teis­mą ra­šy­ti­niu pa­reiš­ki­mu (CPK 110 str., 111 str. 1 d.), o jei­gu šis pro­ce­si­nis veiks­mas atliekamas teis­mo po­sė­džio me­tu – žo­džiu, įra­šant ieš­ko­vo pa­reiš­ki­mą į teis­mo po­sė­džio proto­ko­lą (CPK 169 str. 1 d. 7 p.), tačiau at­si­im­ti ieš­ki­nį, kai at­sa­ko­vas apie jam pa­reikš­tą reika­la­vi­mą jau bu­vo in­for­muo­tas (jam bu­vo iš­siųs­tas ieš­ki­nio nuo­ra­šas), ieš­ko­vas ga­li tik turė­da­mas at­sa­ko­vo su­ti­ki­mą šiam veiks­mui (CPK 139 str. 1 d.). Pažymėtina, kad priešieškinis – tai laikantis tam tikrų sąlygų atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Taigi priešieškinis yra toje pačioje byloje atsakovo pareikštas ieškinys ieškovui, todėl jo atsiėmimui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir ieškinio atsiėmimui.

Teismo nutartis, kuria užbaigiama byla, yra viena iš teismo baigiamųjų procesinių

sprendimų rūšių. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas užbaigti bylą. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad LR CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir LR CPK 296 str. 1 d. 10 p. nurodytu pagrindu. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant procesinės teisės normos, reglamentuojančios tokių išlaidų išsprendimo klausimą, taikytina įstatymo analogija ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas pagal LR CPK 94 str. 1 d. nustatytą tokių išlaidų paskirstymo taisyklę.

Pagal LR CPK 94 str. 1 d. nuostatą ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi minimoje teisės normoje taip pat nėra tiesiogiai numatyta, ar turėtų ir jei taip, tai kaip turėtų ir būti atlygintos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovo atsiimamo ieškinio pareiškimu.

LR CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-37-233/2011 esančių duomenų matyti, kad atsakovė byloje 2010m. spalio 20d. pateikė teismui priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo, prašydama įpareigoti ieškovą Š. J. jo nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba perstatyti taip, kad jis neribotų atsakovės teisių, bei nesudarytų grėsmės jos sveikatai ir gyvybei dėl savo nestabilumo (b.l. 34-35, 1 t.).

Ieškovas J. Š. 2010m. lapkričio 8d. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį (b.l. 49-50, 1 t.), jo surašymui naudodamasis advokato Jono Stankevičiaus pagalba. Prie atsiliepimo pridėjo atstovavimo sutartį ir kvitą, iš kurių matyti, kad ieškovas už atsiliepimo surašymą ir patarimus sumokėjo advokatui 1100 Lt (b.l. 51-52, 1 t.).

Atsakovė 2010m. gruodžio 9d.pateikė patikslintą priešieškinį (b.l. 72, 1 t.), tikslindama priešieškinio reikalavimus ir įtraukdama į bylą trečiuosius asmenis - Valstybės įmonę Registrų centrą, Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, o ieškovas, naudodamasis advokato pagalba, pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (b.l. 92-93, 1 t.).

Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo, prašydama palikti jį nenagrinėtu. Priešieškinio atsiėmimą motyvavo tuo, kad nemato tikslo bylinėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovo patirtų minimų bylinėjimosi išlaidų priežastis yra atsakovės pareikštas priešieškinis. Šis priešieškinis proceso eigoje buvo atsiimtas motyvuojant vien tuo, jog atsakovė nemato tikslo bylinėtis, t.y. priešieškinio atsiėmimo motyvai nelaikytini svariais ir nesusiję su priešieškinio reikalavimų patenkinimu. Taigi nagrinėjamu atveju kaltė (atsakomybė) dėl proceso, susijusio su priešieškinio pareiškimu, tenka atsakovei.

Teismas iš atsakovės priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas advokatas paruošė atsiliepimą į atsakovės prieššieškinį, už kurį Rekomendacijų 8.2. punkte rekomenduojamas maksimalus 3 MMA – 2400 Lt užmokestis. Rekomendacijose, nustatančiose civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalų dydį, siūloma atsižvelgti ir į kitus kriterijus – specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, ginčijamą pinigų sumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Kadangi ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis daug teisinio pasiruošimo ir specialių žinių, be to advokatas byloje jau atstovavo ieškovą, šiam teikiant ieškinį, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteistinas ieškovui atstovavimo išlaidas sumažinti, priteisiant iš atsakovės 700 Lt ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (CPK 3 str. 1 d., 6 d., 94 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teismas

nutaria:

Priteisti iš R. Č. (a.k(duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) J. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja /parašas/ Malvyra Bučienė