- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- I-9676-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04038-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant atsakovo atstovui E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. skundu (b. l. 29-35) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir Vilniaus rinktinė) vado 2014-07-30 įsakymą Nr. TE-236, grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2014-06-30 03.50 val. Domininkonų g., Vilniuje, jis vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus – 2,08 promilės, ir konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Vadovaujantis 2014-07-29 patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-34, Vilniaus rinktinės vadas priėmė 2014-07-30 įsakymą Nr. TE-236 atleisti pareiškėją iš tarnybos. Su patikrinimo išvada ir ginčijamu įsakymu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, neištiriant svarbių faktinių aplinkybių bei neatskleidžiant pažeidėjo kaltės. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d., nutarimu Nr. 1029, 5 punktu, įtarus, kad yra teisinis pagrindas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, turėjo būti sudaryta komisija. Tokia komisija nebuvo sudaryta. Tas pats asmuo – Vilniaus rinktinės vadas V. M. – inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, jis taip pat inicijavo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, yra priimti šališkai ir neobjektyviai. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, su pradėtu bei atliekamu tarnybiniu tyrimu jis nebuvo supažindintas, nebuvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2014-07-04 sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o nuo 2014-06-17 atostogavo. Dėl sunkios ligos pareiškėjas dažnai būna nedarbingas. Jam nuo 2003 m. diagnozuotas sunkios depresijos epizodas, panikos sutrikimas, paskirti stiprūs vaistai. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas su gydytoju konsultavosi 2013-07-26, 2013-11-07 ir 2014-07-04, jam buvo padidintos vaistų dozės. Kadangi vaistai buvo pasibaigę, įvykio metu pareiškėjas nebuvo jų išgėręs ir jautėsi prastai. Nurodė, kad jo liga skatina vartoti alkoholį, nes jis nuramina ligos simptomus – nerimą, įtampą, baimę išprotėti ar mirti, todėl vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus. Įvykio metu pareiškėjas nurodė buvęs depresijoje, panikos, stresinėje, nerimo būsenoje, todėl nesuvokė savo veiksmų esmės ir jų pasekmių, žalingo poveikio sau, aplinkiniams ir pareigūno statusui. Nesuvokė, kad tokiu elgesiu žemino pareigūno vardą ir gali būti atleistas iš vidaus tarnybos. Šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintos, nors buvo duomenys apie pareiškėjo ligą. Pareiškėjas turėjo būti siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) nustatyti, ar jis gali tarnauti vidaus tarnyboje dėl sveikatos būklės, ar įvykio metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Nustačius, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali tarnauti vidaus tarnyboje, iš pareigų jis turėjo būti atleistas, vadovaujantis Valstybės tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pareiškėjas teigė, kad tyrimo metu jis nesislapstė, į skambučius atsakinėjo, apie padarytą pažeidimą sekančią dieną informavo Dieveniškių užkardos vadą. Darbovietėje buvo žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, šiuo adresu jis gavo Vilniaus rinktinės 2014-07-30 raštą Nr. (21/20)-12-3441, todėl tarnybiniuose pranešimuose klaidingai teigiama, kad pareiškėjas nurodytu adresu negyvena. Pareiškėjas neigė patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad 2014-04-18 ties Kalvarijų g. 3, Vilniuje, žodžiu buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio patikrinimo. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2014-07-29, nesulaukus sprendimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-8034-119/2014 dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rinktinė atsiliepime į skundą (b. l. 45-49) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo tarnybinio patikrinimo procedūros atliktos remiantis teisės aktų reikalavimais, skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas painioja tarnybinių patikrinimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų galiojimo sritis ir jų nuostatų taikymo apimtis. Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomi VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti atskiri straipsniai ir šio įstatymo VI skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pareiškėjo skunde minimos VTĮ 30 straipsnio nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos statutiniams valstybės tarnautojams netaikomos. Neaktualios ir pareiškėjo nurodytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, nes statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimai detaliai reglamentuoti Statuto 25–28 straipsniuose ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūras reglamentuojančiame vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu Nr. 1V-720 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punktas nenustato darbdaviui pareigos sudaryti komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti, todėl šie pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Aprašo 20 punkte nustatyta, jog pranešimas apie atliekamą tyrimą asmeniui turi būti įteiktas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo dienos. Apie tikrinamo pareigūno atsisakymą pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad 2014-06-30 03.50 val., Domininkonų g., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) specialistas E. P. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus – 2,08 promilės, ir konstatavus, jog tokiu savo poelgiu galimai pažemino pareigūno vardą, pareiškėjui buvo siekiama įteikti pranešimą apie pradėtą tyrimą. Pareigūnas mobiliuoju telefonu neatsiliepė, todėl pranešimas buvo siunčiamas registruotu paštu žinomais adresais Vilniuje, kur jo sutuoktinė nuomojasi butą, ir Panevėžyje, kur gyvena jo tėvai. 2014-07-18 apie 15 val. pareiškėjas buvo pastebėtas prie namo, esančio adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, kiemo, prisistačius ir informavus, kad jam norima įteikti pranešimą apie įvykdytus veiksmus, traktuotinus kaip pareigūno vardo pažeminimas, pareiškėjas pranešimo nepriėmė ir nuėjo. Ši informacija buvo nurodyta pranešimo antrajame lape. Pareiškėjo pastebėjimai dėl ligos ir tariamos atsakovo prievolės siųsti jį pasitikrinti sveikatą, nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, be to, pareiškėjas automobilį neblaivus vairavo 2014-06-30, o ligos faktą patvirtinantis pažymėjimas jam išduotas 2014-07-04. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta pakankamai faktinių duomenų apie pareiškėjo įvykdytą teisės (Kelių eismo taisyklių) pažeidimą, pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui ir kaltei nustatyti dėl jo neteisėtų veiksmų pradėtos administracinės teisenos baigtis nebuvo svarbi, todėl tarnybinio patikrinimo procedūros, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, buvo baigtos iki Vilniaus mieto apylinkės teismo nutarimo šiuo klausimu priėmimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė atmesti skundą, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2000 m. liepos 17 d., o nuo 2012 m. vasario 1 d. vykdė (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas (b. l. 94-96). Pareiškėjui atsakovo 2014-06-06 įsakymu nuo 2014-06-07 iki 2014-07-23 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (b. l. 99-101). Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistas E. P., įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro 2014-07-01 paros įvykių suvestinėje Nr. 182 pateiktą informaciją, kad 2014-06-30 03.50 val. Vilniuje, Domininkonų g. (duomenys neskelbtini) specialistas E. P. vairavo automobilį ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus (2,08 promilės) (b. l. 51-55), 2014-07-01 tarnybiniu pranešimu Vilniaus rinktinės vadą informavo apie galimą tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 50). Vilniaus rinktinės vadas pavedė Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistui E. P. atlikti tarnybinį patikrinimą. Vykdant tarnybinį patikrinimą, 2014-07-01 iš Kelių policijos valdybos buvo gauta administracinio teisės pažeidimo medžiaga (b. l. 59-68), o 2014-07-03 surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 69). 2014-07-29 surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, 2014-06-30 vairuodamas automobilį neblaivus ir apie šį įvykį neinformavęs darbdavio, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nesilaikė Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 9.3 punkto bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 ir 14.4 punktų reikalavimų ir pažemino pareigūno vardą, todėl išvadoje pateiktas siūlymas pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Vilniaus rinktinės vadas skundžiamu 2014-07-30 įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (b. l. 125).
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą buvo pasakęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute, nors ir nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pareigūno vardo pažeminimas Statuto 2 straipsnio 7 dalies prasme yra susijęs su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: 1) pareigūno kaltės dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu, laikomas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-520/2009, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2588/2014). Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal Statuto 12 straipsnio 2 dalį, kurioje suformuluota privalomoji pareigūno priesaikos dalis, pareigūnas prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, <...> sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Taigi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-518/2014; 2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1054/2014).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio normas, kurių jie privalo laikytis vykdydami tarnybines pareigas ir ne tarnybos metu, detalizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio taisyklės. Šių taisyklių 5 punktas numato, kad tarnyba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo veiklos ir elgesio principais. Taisyklių VI dalyje nustatyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno elgesio ne tarnybos metu reikalavimai (14.1–14.4 punktai). Nurodyta, kad ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemą, <...> patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui. Laikytis šių taisyklių reikalavimų – kiekvieno Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno pareiga.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks <...> elgesys <...> akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1054/2014). Gausioje administracinių teismų praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1054/2014, kt.).
Tarnybinio patikrinimo metu iš Kelių policijos valdybos gauta administracinio teisės pažeidimo medžiaga (b. l. 59-68) patvirtina, kad pareiškėjas 2014-06-30 03.50 val. Vilniuje, Domininkonų g. vairavo automobilį ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus (2,08 promilės) (b. l. 51-55). Duomenų, kad pareiškėjas nedelsdamas po įvykio apie tai pranešė savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui, nėra. Dėl įvykio pareiškėjui 2014-06-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8034-119/2014 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis). Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija.
Atsižvelgiant į aptartoje administracinių teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, tokie pareiškėjo veiksmai atsakovo buvo pagrįstai įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga (Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir ją kompromituojantys. Apie pareiškėjo veiksmus buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones (b. l. 56-58), todėl šie veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Pareiškėjas, būdamas pareigūnu, pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje prisiekęs visada saugoti gerą vidaus sistemos pareigūno vardą, dėl savo išsilavinimo, patirties ir užimamų pareigų privalėjo žinoti teisės aktų nustatytus reikalavimus ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, tačiau savo valia, niekieno neverčiamas, sąmoningai veikė pažeisdamas šias normas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas taip veikė dėl neatidėliotinų aplinkybių, dėl grėsmės sveikatai ar gyvybei. Todėl konstatuotina, kad yra abi būtinosios sąlygos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. pareiškėjo kaltė dėl jo padarytos veikos ir šios veikos pasekmės – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba griovimas, jos kompromitavimas.
Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimai detaliai reglamentuoti specialiose teisės normose – Vidaus tarnybos statuto 25-28 straipsniuose ir vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu Nr. 1V-720 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše. Aprašo normomis vadovaujamasi atliekant tarnybinius patikrinimus dėl pareigūno vardą žeminančių veikų (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 6 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, <...> gavus <...> tarnybinį pranešimą <...> apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.
Nagrinėjamu atveju pradedant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų Aprašo nuostatų buvo laikomasi. Atsakovo vadovas, gavęs tarnybinį pranešimą apie galimą nusižengimą, pavedė Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistui E. P. atlikti tarnybinį patikrinimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta komisija, nėra Aprašo pažeidimas, nes, kaip minėta, komisija sudaroma ne visais atvejais, o tik prireikus. Šiuo atveju atsakovo vadovas įvertino, kad pareiškėjo veiksmams ištirti ir įvertinti komisiją sudaryti nėra būtina. Taigi atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo atsakovui nesudarius tarnybinio patikrinimo komisijos.
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl aplinkybės, kad tarnybinį patikrinimą inicijavo ir sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo priėmė tas pats asmuo, todėl patikrinimas buvo šališkas. Kaip matyti iš Aprašo 6 punkto, pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą įgaliojimai suteikti būtent vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, todėl tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas laikantis Aprašo reikalavimų, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė pati savaime nerodo atsakovo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas jokių duomenų apie tariamą atsakovo vadovo šališkumą jo atžvilgiu ar viešųjų ir privačių interesų konfliktą nepateikia, todėl argumentai dėl tarnybinio patikrinimo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, nes jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Aprašo 19 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, turėti advokatą, kt. Aprašo 20 punktas numato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tikrintojas, surašęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, ėmėsi visų prieinamų priemonių informuoti pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjui buvo ne kartą skambinta telefonu, 2014 m. liepos 3 ir 4 d. panešimo dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui įteikti nepavyko, nes jis nebuvo rastas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 71-72), kuris paties pareiškėjo nurodomas kaip jo gyvenamosios vietos adresas (pvz., šis pareiškėjo adresas kaip gyvenamoji vieta nurodomas ne tik tarnybinėje dokumentacijoje, bet ir skunde teismui, voke, kuriuo buvo siunčiamas pareiškėjo skundas, b. l. 40, medicinos dokumentuose, b. l. 8). Šiuo adresu 2014-07-04 buvo išsiųstas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jis grįžo neįteiktas (b. l. 76-77). Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pradėjimo buvo pareiškėjui siunčiamas kitais atsakovui žinomais galimos pareiškėjo gyvenamosios vietos adresais (b. l. 74-76). Vienu iš galimų gyvenamosios vietos adresų pareiškėjas nebuvo rastas 2014-07-11 (b. l. 84). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, o būtent, tikrintojo 2014-07-24 tarnybinio pranešimo (b. l. 89-90), fotonuotraukų (b. l. 91-93), atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateikto vaizdo įrašo, atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, 2014-07-18 atsakovo pareigūnai nustatė faktinę pareiškėjo buvimo vietą ir pranešė pareiškėjui apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, tačiau pareiškėjas atsisakė susipažinti su pranešimu. Apie šį faktą, laikantis Aprašo 20 punkte nustatytos tvarkos, pažymėta pranešimo prieraše, kurį pasirašė tikrintojas ir 2 valstybės tarnautojai (b. l. 69-70). Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas tinkamai buvo supažindintas su pradėtu tarnybiniu patikrinimu ir turėjo galimybę naudotis jam kaip tikrinamam pareigūnui suteiktomis gynybos teisėmis, tarp jų, pateikti paaiškinimą, tačiau jomis nesinaudojo dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio. Pastebėtina, kad nors byloje yra duomenys, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2014-07-04 (b. l. 104-110), tačiau jis dėl šios aplinkybės neprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo termino, vengė bendrauti su tarnybinį patikrinimą atliekančiu pareigūnu bei kitais Vilniaus rinktinės pareigūnais.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, kol bus priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 9 dalis, Aprašo 10 punktas numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. <...> Sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). Vadinasi, nagrinėjamu atveju tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas pagrįstai nesustabdė tarnybinio patikrinimo ir pagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus galimo pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Vykdant tarnybinį patikrinimą gauti duomenys dėl faktinių aplinkybių buvo pakankamai akivaizdūs, todėl atsakovas neprivalėjo sustabdyti tarnybinio patikrinimo iki įsiteisės nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pareiškėjas teigia, kad dėl ligos jis nesuprato savo veiksmų esmės, jų pasekmių. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš tiesų, medicinos dokumentų išrašas (b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2003 m. diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai ir jam paskirtas gydymas. Tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad pareiškėjas nesuvokė savo veiksmų esmės ir pasekmių nagrinėjamo įvykio metu. Matyti, kad pareiškėjas iš esmės sėkmingai tarnavo vidaus tarnybos sistemoje, buvo charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b. l. 117), taigi esami sveikatos sutrikimai jam nekliudė vykdyti tarnybos. Duomenų, kad dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjas būtų buvęs nedarbingas ir negalėjęs eiti pareigų, nėra. Aplinkybę, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjui nekliudė eiti pareigų tarnyboje, patvirtina privalomo sveikatos patikrinimo rezultatai, pagal kuriuos ne kartą pripažinta, kad pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas vidaus tarnyboje (b. l. 102-103). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimu pripažinta pareiškėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, pasireiškusį transporto priemonės vairavimu neblaiviam. Tai reiškia, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas esant pareiškėjo veiksmuose būtinajai atsakomybės sąlygai – kaltei. Vadinasi, konstatuotina, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Šio pažeidimo subjektyviosios pusės tarnybinės atsakomybės prasme vertinti kitaip, t. y. kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, nesuvokė, jog neblaivus vairuodamas transporto priemonę jis akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ją kompromituoja, pagrindo nėra. Vadinasi, pareiškėjo argumentai, kad dėl ligos jis nesuprato savo veiksmų esmės, jų pasekmių, vertintini kaip pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės už pareigūno vardą pažeminusius veiksmus. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama, ar pareiškėjas taip veikė dėl neatidėliotinų aplinkybių, dėl grėsmės sveikatai ar gyvybei, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo metu buvo atskleista jo kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Pareiškėjo argumentai, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas privalėjo jį siųsti į CMEK ir, nustačius, kad jis pažeidimo padarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir pasekmių, jis turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalį, pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuoja Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Vidaus reikalų ministras 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtino Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašą. Iš šio aprašo 4 punkto matyti, kad medicininės ekspertizės uždaviniu nėra nustatyti, ar pareigūnas, atlikdamas teisės pažeidimą, suvokė savo veiksmų esmę ir pasekmes. Ekspertizės uždaviniai, be kita, ko, nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai. Atvejus, kai pareigūnai siunčiami ekspertizei, nustato Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10 punktas, pagal kurį pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos; kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymius konstatuojanti asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada; kt. Nagrinėjamu atveju atliekant tarnybinį patikrinimą minėtų pagrindų pareiškėjo siuntimui medicininei ekspertizei nebuvo, nes atsakovui nebuvo pateikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos atitinkama išvada, pareiškėjas nebuvo laikinai nedarbingas (laikinasis nedarbingumas prasidėjo po įvykio praėjus keturioms dienoms), jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas negalės tęsti tarnybos dėl sveikatos būklės, taip pat nebuvo. Pareiškėjas prašymo dėl jo siuntimo medicininei ekspertizei Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka nebuvo pateikęs. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neturėjo pareigos pareiškėjo siųsti į CMEK tikslu nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu pareiškėjas suvokė savo veiksmų esmę ir pasekmes, ir atleisti pareiškėjo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą nepažeisdamas nustatytų procedūrinių taisyklių, tarnybinio patikrinimo metu nustatė visas svarbias aplinkybes, tinkamai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip pažeminusius pareigūno vardą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, kurio panaikinti nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, skundo reikalavimas panaikinti atsakovo 2014-07-30 įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atmestinas. Nustačius, kad pareiškėjas teisėtai atleistas iš tarnybos, išvestinis skundo reikalavimas dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.