Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-05-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1014-620/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
2YT-1014-620/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00558-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-1014-620/2017Teisminio proceso Nr.2-37-3-00558-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 30 d.Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė,dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei J. M.,pareiškėjui J. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ,suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė ir teisme paaiškino, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus (toliau- Nacionalinė žemės tarnyba) 2017-01-28 gavo šios tarnybos 2017-01-25 raštą Nr. 25SD-370-(14.25.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo", kuriuo jam pranešė, kad seseriai V. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), yra dar neatkurtos nuosavybės teisės į 1,06 ha žemės buvusio savininko I. M. turėtos žemės (duomenys neskelbtini), taip pat, kad V. G. yra suprojektuotas gauti nuosavybėn neatlygintinai 1,46 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Rašte jo prašoma arba pačiam kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo fakto, arba informuoti tarnybos skyrių apie žinomus mirusios V. G. turto paveldėtojus. Nurodyta, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos mirusiosios vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Nurodė, kad yra V. G. brolis ir jos mirties metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 1964 m. LR Civilinio kodekso 573 straipsniu, yra trečiosios eilės įstatyminis įpėdinis ( pagal LR Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001-07-01, 5.11 str. 1 dalį yra ketvirtos eilės palikėjos įpėdinis). Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jam gali būti perduota atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Iki minėto rašto iš Nacionalinės žemės tarnybos gavimo nežinojo, kad po jo sesers V. G. mirties niekas nepaveldėjo jos turto ir kad sesuo turi žemės sklypų. Sesuo V. G. turėjo sutuoktinį B. G. , kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo vieną vaiką- dukrą N. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (mergautinė pavardė- G.), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Manė, kad V. dukra N. K. yra paveldėjusi jos turtą ir jos neklausė , ar ji po savo mamos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo.

Gavęs minėtą raštą, o taip pat nuvykęs į Rokiškio rajono 1-ąjį notaro biurą, sužinojo, kad jo sesers V. G. turto niekas nėra iki šiol paveldėjęs.

Sesers V. dukra N. K. mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo vienintelį vaiką- dukrą G. K., kuri irgi nesikreipė dėl paveldėjimo nei po jos močiutės V. G., nei po mamos N. K. mirties. G. K. gyvena ne Lietuvoje ir yra išdeklaravusi savo gyvenamą vietą iš Lietuvos; ji gali būti apie 30 metų amžiaus. Nurodė, kad nežino jokio jos adreso, telefono numerio , ar kurioje užsienio valstybėje ji gyvena, ar yra ištekėjusi, kokia jos dabartinė pavardė, todėl šių duomenų negali nurodyti.

Nurodė, kad iš viso buvo trys vaikai- V. M. (santuokinė pavardė- G.), gimusi (duomenys neskelbtini)., Regina E. M. (santuokinė pavardė- Š.), gimusi (duomenys neskelbtini)., ir jis, J. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., tačiau V. M. (G.) sesuo Regina E. M. (Š.) yra mirusi (duomenys neskelbtini). Iš trečios eilės V. įpėdinių jis yra likęs tik vienas, o artimesnių eilių V. įpėdiniai nesikreipė dėl paveldėjimo, kaip patvirtino notarė savo rašte (Rokiškio rajono I-ojo notaro biuro 2017-03-15 raštas Nr. S-15).

V. G. testamento nėra palikusi, paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą.

Nurodė, kad yra praleidęs terminą palikimui po sesers V. G. mirties priimti, dėl to kreipiasi į teismą. Terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo, kad V. G. turtas tebėra niekieno nepaveldėtas, jog niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, ir, kad sesers vardu yra paveldėtino turto.

Pareiškėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.57 str.1d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 576-578 str. kreipiasi į teismą ir prašo atnaujinti pareiškėjui, J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradusio po jo sesers V. G. ,a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai yra pranešta tinkamai ir iš jo byloje yra gautas atsiliepimas į pareiškimą (b.l.35-37), nurodant pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR,2015, Nr.2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau-Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu ir palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str.1d.), todėl ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei paaiškėtų , kad pareiškėjas nepriėmė palikimo, ar teismas jo prašymo pratęsti palikimo priėmimo terminą netenkintų. Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas pripažintų, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas aplikimui priimti yra svarbios ,suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l.21-34), nurodydami, jog nagrinėjant bylą jų atstovas nedalyvaus. Paaiškino, jog jeigu teismas nustatytų aplinkybes, patvirtinančias, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, jie neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas. Pažymėjo, kad V. G. 1999-09-02 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-60193-12753 atkurtos nuosavybės teisės į 3,0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

V. G. yra neatkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. M. turėtą 1,06 ha žemę (duomenys neskelbtini)

Pagal 1998-11-24 Panevėžio apskrities išvadą Nr. 2344 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai, V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,06 ha žemės (duomenys neskelbtini)

Panevėžio apskrities viršininko 1999-09-30 įsakymu Nr. 1023Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Rokiškio rajone", V. G. yra suprojektuotas gauti nuosavybėn neatlygintinai 1,46 ha žemės sklypas. V. G. šiuo įsakymu įtraukta į Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Rokiškio r. Lukštų kadastrinės vietovės 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto sąrašą, žemės sklypo plotas 1,46 ha, projektinis Nr. 34/2. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į šį žemės sklypą neužbaigta, nes nebuvo žinomi mirusios V. G. įpėdiniai, sprendimas atkurti nuosavybės teises nėra priimtas.

Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016-08-03 pavedimą teritoriniams skyriams „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso kaimo gyvenamosiose vietovėse", 2017-01-25 raštu Nr. 25SD-370-(14.25.104.) kreipėsi į pareiškėją su prašymu informuoti Rokiškio skyrių apie žinomus mirusios V. G. turto paveldėtojus arba pačiam kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pareiškėjo nežinojimas apie V. G. turimą ir nepaveldėtą turtą ir/ar teises į jį, galėtų būti laikoma teisinę reikšmę turinčia priežastimi, trukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje nustatyta, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas.

Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau -Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias Taisykles. Pagal taisyklių 10 (5) punktą, žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, šių Taisyklių 11, 17, 23, 45 ir 68 punktų nustatyta tvarka perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojami žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, valdomi, naudojami ir jais disponuojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ Turto bankas.

Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas žemės sklypas, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis žemės sklypas būtų priskirtas. Tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti teismo būtų atmestas, palikimo perėjimą valstybei administruotų Nacionalinė žemės tarnyba.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad pareiškėjas J. M. yra V. G., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) brolis. Rokiškio rajono I-asis notaro biuras 2017 m. kovo 15 d. pažymoje Nr. S-15 nurodė, kad notarų biure nėra užvestos V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinio ( b.l.7) B. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylų (b.l.15).

2017-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-25 rašte Nr. 25SD-370-(14.25.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo" pranešama pareiškėjui J. M., kad V. G., mirusiai (duomenys neskelbtini) yra dar neatkurtos nuosavybės teisės į 1,06 ha žemės buvusio savininko I. M. turėtos žemės (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko 1999-09-30 įsakymu Nr. 1023Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Rokiškio rajone", V. G. yra suprojektuotas gauti nuosavybėn neatlygintinai 1,46 ha žemės sklypas.

Kaip nurodė suinteresuotas asmuo savo atsiliepime, V. G. šiuo įsakymu įtraukta į Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Rokiškio r. Lukštų kadastrinės vietovės 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto sąrašą, žemės sklypo plotas 1,46 ha, projektinis Nr. 34/2. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į šį žemės sklypą neužbaigta, nes nebuvo žinomi mirusios V. G. įpėdiniai, sprendimas atkurti nuosavybės teises nėra priimtas.

Nacionalinės žemės tarnyba kreipėsi į pareiškėją su prašymu informuoti Rokiškio skyrių apie žinomus mirusios V. G. turto paveldėtojus arba pačiam kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamu atveju susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), bet įstatymai numato galimybę pratęsti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d., CPK 576-578 str. ).

Liudytoja J. Š. nurodė, kad ji yra pareiškėjo dukra. Jos tėtis turėjo dvi seseris, t.y. V. G. ir R. Š.. Jos tėčio sesuo V. G. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o po dviejų metų jos vyras B. G.. Kita sesuo-R. Š. mirė (duomenys neskelbtini). metais. Jos tėčio sesuo V. G. turėjo dukrą N. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). metais. Ji turėjo dukrą G., tačiau po jos motinos mirties ryšys su ja nutrūko ir nuo tada su ja nebendrauja. Paaiškino, kad jos tėtis anksčiau tvarkė dokumentus į jo senelių turėtą 12 ha žemę, kita sesuo , t.y. R. Š. taip pat žemės sklypą nusikėlė prie (duomenys neskelbtini). Tėtis nežinojo, kad sesuo nesusitvarkė žemės sklypo nuosavybės atstatymo klausimo ir apie šias aplinkybes sužinojo tik kai šiais metais iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo laišką. Liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra pareiškėjo žentas. Pareiškėjas šiais metais gavo informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad jo seseriai priklauso žemės sklypas, kuris nėra paveldėtas. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo seserį V. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos vyras B. G. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra N. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jo uošvis taip pat turėjo dar vieną seserį-R. Š., kuri taip pat yra mirusi. Jo uošvis nežinojo, kad sesuo V. G. nenusitvarkė nuosavybės teisės atstatymo klausimų ir kad po jos mirties niekas nepriėmė palikimo. Kai pareiškėjas gavo informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, pradėjo ieškoti dokumentų, jo seserų gimimo, santuokos sudarymo, mirties liudijimų.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, be to ir pats palikimas po V. G. mirties nėra priimtas, todėl įvertinat ir ginant pareiškėjo teises ir interesus darytina išvada, kad yra pagrindas ginti jo teisėtus interesus ir pratęsti terminą palikimui priimti.

Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad pareiškėjas nežinojo, kad jo mirusios sesers V. G. turtas nebuvo paveldėtas ir kad ji nebuvo susitvarkiusi nuosavybės teisių atstatymo į 1,06 ha buvusio savininko, jo senelio I. M. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) Šią informaciją jis sužinojo tik 2017 m. sausio 28 d. (b.l.5) gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-25 raštą Nr.25SD-370-(14.25.104.) , todėl palikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes , pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas pareiškėjui, J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradusio po jo sesers V. G. ,a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str., CPK 446,578 str.).

Iš pareiškėjo priteistina 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str.3 p., 443 str.6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 578 str. teismas

nutaria:

pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkinti .

Atnaujinti pareiškėjui, J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradusio po jo sesers V. G. ,a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Priteisti iš pareiškėjo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė