Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-23 · Administracinė byla Nr. I-149-84/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
I-149-84/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
Pareiškėjas
G. S., G.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM
2010 m. rugpjūčio 30 d.(S)Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui G. S.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri atsirado neteisingai skaičiuojant valstybės tarnautojams mokamus priedus ir priemokas. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2009 m. gruodžio 11 dienos nutarime konstatavo, kad: „ valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus". Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ( 2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis" (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2.007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui". Pareiškėjas nurodė, kad Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą jis sužinojo, jog jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą pažeista, nes Valstybės tarnybos įstatyme numatytas priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas pažeidžiant Konstituciją. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo pareiškėjui nekilo abejonių dėl jo darbo priedų ir priemokų ribojimo teisėtumo. Žinojo, kad tokius ribojimus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Manė, kad juos pateisina specifinis valstybės tarnautojo statusas. Abejonių dėl Valstybės tarnybos įstatymo konstitucingumo neturėjo, kadangi nėra konstitucinės teisės specialistas. Be to, pasitikėjo Seimu, priėmusiu Valstybės tarnybos įstatymą ir jo pakeitimus bei papildymus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad šis įstatymas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, negali būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad sprendimas, taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus, jam nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu", kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme. Teismo sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisė normomis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A12-219/2004).

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01- 26/02-19 03-11/03-26/03-27/03). Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvaiką, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.). Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtą teiseną byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principą, gali būti taikomas (Teismų praktika. 1997-07-02, Nr. 7).

Kaip matyti, pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo, motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieštaravo Konstitucijai, priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, būtent su šių pasekmių taikymu atgal. Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką ir pagrindą, prašo taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams. Todėl, teismo nuomone, šios bylos išsprendimui yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymas. Teismui kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai; ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių taikymą laike - nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl šioje byloje būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šių teisės nuostatų ištyrimo, tačiau Konstituciniame Teisme jau yra priimti nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike - ex tunc ar retroaktyviai, t.y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai"; ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo" neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai". Šiems prašymams suteikti bylos numeriai 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į LR Konstitucinį Teismą jau yra kreiptasi dėl tų pačių norminių aktų nuostatų išaiškinimo, teismo nuomone, netikslinga kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dar kartą su analogišku prašymu. LR Konstitucinio Teismo išaiškinimas bus privalomas, priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl byla sustabdytina iki bus išnagrinėtos LR Konstitucinio Teismo bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.1 d. 4 p., 99 str.

3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sustabdyti administracinę bylą Nr. I-474-84/2010, kol LR Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtos bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Nutartis per 7d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Marytė Švažienė