- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- I-746-402/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- J. R., J.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant pareiškėjui J. R., atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjui J. R. dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimą Nr.2009/28-(25-17)-22 dėl Kauno tarnybos sprendimų: 2009-01-28 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277, 2009-02-06 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363, 2009-02-13 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-374-456 panaikinimo ir įpareigojimo teikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą, ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus palikti galioti.
2009-04-01 Kauno apskrities administracinių ginčų komisija (toliau tekste - Komisija) nusprendė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste – Kauno tarnyba) sprendimus 2009-01-28 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 (dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277), 2009-02-06 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363, 2009-02-13 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-374-456 ir įpareigojo pareiškėjui J. R. teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009-01-14 prašymą reg. Nr.TP-1-(2.1)-153, prašymą reg.Nr.TP-1-(2.1)-374, 2009-01-26 prašymą reg. Nr.TP-1-(2.1)-285.
Kauno tarnyba skunde tvirtino, jog Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino Kauno tarnybos sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais (b.l.5-13).
Šalies argumentai
Kauno tarnyba pasisakė dėl Kauno tarnybos 2009-01-28 sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NPS-277. Skunde nurodė, jog pareiškėjas 2009-01-14 prašyme prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus tarnybos sprendimo 2008-12-30 Nr. (1.8)-NPS-277-08 apskundimo, kuriuo Vilniaus tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-327-08, pagal sprendimą Nr. (1.7)-S-2077-08. Kauno tarnyba, išnagrinėjusi persiųstą pareiškėjo prašymą ir visus susijusius dokumentus, nustatė, kad Vilniaus tarnyba sprendimu Nr.(1.8)-S-2077-08 suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. R. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir paskyrė advokatą M. M. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. 2008-10-30 pareiškėjas Vilniaus tarnybai pateikė prašymą paskirtąjį advokatą pakeisti kitu advokatu, nes advokatas su pareiškėju nesusisiekė ir nebendradarbiauja. M. M. Vilniaus tarnybai pateikė paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išnagrinėjusi Vilniaus tarnyba sprendimu Nr.(1.8)-NPS-277-08 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą J. R. motyvuodama tuo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja antrine teisine pagalba ir nebendradarbiauja su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Skunde nurodė, jog buvo nustatyta, kad Vilniaus tarnyba priėmė pagrįstą sprendimą, todėl Kauno tarnyba pagrįstai atsisakė J. R. suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Kauno tarnyba pasisakė dėl 2009-02-06 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-285-363. Skunde nurodė, jog 2009-01-26 prašyme pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus tarnybos sprendimų Nr. (1.8)-S-2516, Nr. (1.8)-S-2558, Nr. (1.8)-S-59, Nr. (1.8)-S-58, Nr. (1.7)-S-63-09, Nr. (1.8)-S-114 apskundimo. Šiuo sprendimu Vilniaus tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos žmogaus teisių teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Kauno tarnyba priėmė sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363 neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, nes nustatė, kad Vilniaus tarnyba sprendimu Nr. (1.8)-S-63-09 pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. R. motyvuodama tuo, kad prašymas nepagrįstas bei antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Skunde pasisakė dėl Kauno tarnybos 2009-02-13 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-374-456. Kauno tarnyba nurodė, jog 2009-03-20 prašymu pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos 2009-02-03 rašto Nr.(1.8)-SD-394-09 apskundimo. Šiuo raštu Vilniaus tarnyba kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomus dokumentus, susijusius su pareiškėjo 2009-01-29 pateiktu prašymu reg. Nr.(1.8)-ATP-235-09. Kauno tarnyba nustatė, jog pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, neskundžiamas teismui, todėl padarė išvadą, jog atstovavimas rašto apskundimo yra neperspektyvus ir atsisakė pareiškėjui suteikti teisinę pagalbą. Be to, Kauno tarnyba vadovavosi VGTPĮ 11 str. 7 d. 4 p. suteikta teise atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą kai pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Kauno tarnyba tvirtina priėmusi teisėtus sprendimus, atitinkančius įstatymų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, todėl Komisija sprendimus sunaikino nepagrįstai.
Pareiškėjas J. R. ir atsakovas Kauno tarnyba posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Kauno tarnybai ir nusprendė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Kauno tarnybos sprendimus 2009-01-28 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 (dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277), 2009-02-06 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363, 2009-02-13 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-374-456, bei įpareigojo pareiškėjui J. R. teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009-01-14 prašymą reg. Nr.TP-1-(2.1)-153, prašymą reg.Nr.TP-1-(2.1)-374, 2009-01-26 prašymą reg. Nr.TP-1-(2.1)-285 (b.l.).
Pažymėtina, kad atsakovė nepraleido termino skųsti Komisijos 2009-04-01 sprendimą Nr.2009/28-(25-17)-22. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl šio sprendimo panaikinimo Kauno tarnyba pateikė 2009-05-22 (b.l. 5), o sprendimo nuorašą gavo 2009-05-08 (b.l. 14). Atsakovė nepraleido dvidešimties dienų termino kreiptis į teismą nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1d.). Kitokių įrodymų byloje nenustatyta, pareiškėjas jų nepateikė.
Dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimo Nr.2009/28-(25-17)-22 dalyje dėl Kauno tarnybos 2009-01-28 sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 (dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus tarnyba 2008-10-23 sprendimu Nr.(1.7)-S-2077-08 suteikė antrinę teisinę pagalbą J. R. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , teikti antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatą M. M.. 2008-11-24 Vilniaus tarnyba gavo advokato raštą, kuriame jis informavo apie teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui neperspektyvumą. Tarnyba kreipėsi į advokatą dėl išsamesnės informacijos suteikimo bei prašė pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, Vilniaus tarnyba 2008-12-30 priėmė sprendimą Nr.(1.8)-NSP-277 nutraukti J. R. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Vilniaus tarnybos 2008-10-23 sprendimą Nr.(1.7.)-S-2077-08. Minėtu sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta todėl, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neteisėtais būdais, taip pat nebendradarbiauja su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas siekė apskųsti Vilniaus tarnybos 2008-10-23 sprendimą Nr.(1.7.)-S-2077-08, todėl 2009-01-14 prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skundžiant Vilniaus tarnybos 2008-10-23 sprendimą Nr.(1.7.)-S-2077-08. Šis pareiškėjo prašymas persiųstas Kauno tarnybai.
Kauno tarnyba išnagrinėjo J. R. prašymą ir 2009-01-28 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kauno tarnybos sprendime buvo pritarta Vilniaus tarnybos pozicijai. Kauno tarnyba sprendime nurodė motyvus, jog Vilniaus tarnyba išanalizavo advokato pateiktus raštiškus paaiškinimus, AB „Lietuvos paštas“ 2008-10-10 kvitą, jog advokatas kviečia pareiškėją atvykti. Remiantis minėtais argumentais Kauno tarnyba nusprendė, jog advokatas aktyviais veiksmais stengėsi bendradarbiauti su pareiškėju teikiant teisinę pagalbą.
Tačiau Komisija 2009-04-01 sprendime Nr.2009/28-(25-17)-22 išreiškė nuomonę, jog Kauno tarnyba priimdama sprendimą visai neanalizavo pareiškėjo rašytinių ir žodinių paaiškinimų, nors iš jų matyti, jog pareiškėjas stengėsi palaikyti kontaktą su advokatu, ieškojo galimybių bendradarbiauti su juo. Komisija pripažino, jog Kauno tarnyba dėl anksčiau aptartų aplinkybių priėmė sprendimą, nepagrįstą objektyviais duomenimis, todėl sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Ginčo santykius reglamentuoja LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Jame numatyta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniam asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 str. 1 d.). Tarnyba dėl teisinės pagalbos teikimo priima sprendimus (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d.). Tarnyba teikdama paslaugas vykdo viešąjį administravimą, todėl jos priimami sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme individualiems administraciniam aktams keliamus reikalavimus. Visų pirma, priimtas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kauno tarnyba sprendimą priėmė pasisakydama tik dėl advokato pateiktų argumentų, tačiau neanalizavo pareiškėjo nurodytų faktų, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sutinka su Komisijos pozicija, todėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimas Nr.2009/28-(25-17)-22 dalyje dėl Kauno tarnybos 2009-01-28 sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 (dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277) laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimo Nr.2009/28-(25-17)-22 dalyje dėl Kauno tarnybos 2009-02-06 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-285-363.
Vilniaus tarnyba 2009-01-13 sprendimu Nr.(1.7)-S-63-09 atsisakė suteikti J. R. antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos surašymo ir atstovavimo Europos žmogaus teisių teisme. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Pareiškėjas 2009-01-26 prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje dėl Vilniaus tarnybos 2009-01-13 sprendimo Nr.(1.7)-S-63-09 apskundimo.
Kauno tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, o reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos sprendimą nepagrįstas. Aptartais motyvais Kauno tarnyba priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-285-363 (b.l. 73), kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Priimant sprendimą Kauno tarnyba vadovavosi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 11 str. 7 d. 4 p., 18 str. 1 ir 2 d., 3 str. 4 p.
Komisija padarė išvadą, kad Kauno tarnybos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 4 p. numatyta tarnyboms galimybė, bet ne pareiga, atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą tuo atveju, kai pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose. Įstatymo paskirtis tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tas faktas, jog yra nagrinėjama dešimtys bylų, kuriose pareiškėjui teikiama teisinė pagalba, negali būti pagrindu atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, juo labiau, jog neretai tos bylos būna inicijuotos pačios Kauno tarnybos. Be to, ryškėja tendencija, jog teismai įpareigoja tarnybas teikti pareiškėjui teisinę pagalbą.
Komisija pripažino Kauno tarnybos sprendimą nepagrįstu dar todėl, jog ši tarnyba priimdama sprendimą nepagrįstai pritaikė LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., numatantį atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, kai prašymas nepagrįstas. Komisija pažymėjo, jog akivaizdus prašymo nepagrįstumas yra pateikto prašymo vertinimo kategorija. Kauno tarnyba tokio vertinimo neatliko ir atitinkamų motyvų nenurodė.
Šio ginčo atveju, svarbu nustatyti antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui aplinkybes, nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 7 dalies 4 punkto redakcijoje (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija), kuriomis atsakovė grindė ginčijamus sprendimus neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos.
Kauno tarnyba, priimdama 2009-02-06 sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363 ir atsisakydama pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi VGTPĮ l1 str. 7 d. 4 p., numatančiu, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui gali būti neteikiama, jeigu ji teikiama daugiau kaip trijose bylose. VGTPĮ l1 str. 7 d. įtvirtinti pagrindai, kai Tarnyba turi teisę teisinės pagalbos neteikti. Kaip teisingai pastebėjo Komisija, tai Tarnybos teisė, bet ne pareiga. Teismas nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjas piktnaudžiautų savo teise. Nagrinėjamų skundų, paduotų prašymų suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skaičius nėra tas kriterijus, kurio pagrindu būtų galimą padaryti kategorišką ir neginčijamą išvadą apie pareiškėjo piktnaudžiavimą Konstitucijos ir Įstatymo suteiktomis teisėmis. Todėl Teismas sutinka su Komisijos išvada, jog šiuo pagrindu atsisakius suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas, ir vienas iš kertinių šio, teisinės valstybės, principo elementų - teisinio saugumo (teisinio tikrumo) principas. Šio principo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise, laiduoti darnų ir saugų visuomenės gyvenimą. Teisinio saugumo principo privalu laikytis visoms valstybinės valdžios įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, ir visiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą. Pareiga laikytis teisinio saugumo imperatyvo įpareigoja visus viešojo administravimo subjektus užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.
Be to, naujoji VGTPĮ (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija, kuri numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, įsigaliojo 2008-04-30. Anksčiau galiojusioje VGTPĮ 11 straipsnio redakcijoje antrinės teisinės pagalbos teikimas asmenims pagal bylų skaičių buvo neribojamas. Atsakovės ginčo sprendimuose nurodyti argumentai, kad pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau nei trijose bylose, nurodyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai patvirtina, kad pareiškėjo prašymai ir dauguma sprendimų, kuriuos vertino atsakovė sprendimuose, buvo teikiami bylose iki naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo. Teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovės susiklostė pareiškėjo prašymų pateikimo metu galiojant senosioms VGTPĮ normoms, neribojusioms antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal bylų skaičių. Teismų praktikoje laikomasi principo lex retro non agit. Šis principas reiškia, kad įstatymas atgal negalioja. Įstatymo ar kito akto galia paprastai nukreipta į ateitį. Įstatymuose įtvirtintos teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsirado galiojant norminiam aktui.
VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismas sutinka su Komisijos išvada, jog situacijos, kuomet antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikiama tik po ilgo bylinėjimosi proceso, kuris neretai būna inicijuotas pačios Kauno tarnybos, negali būti laikomos tinkamu antrinės teisinės pagalbos teikimu ir tinkamu pažeistų teisių gynimu. Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiausia antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teikiama bylose, kuriose ginčijami Vilniaus ar Kauno tarnybų sprendimai, kuriais buvo atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Ginčų iš esmės, t.y. nesusijusių su atsisakymu teikti antrinę teisinę pagalbą, yra vos keli, todėl tinkamai ir iš karto, o ne po bylinėjimosi procesų, suteikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, būtų išvengta dešimčių bylų (kaip nurodoma skundžiamuose Kauno tarnybos sprendimuose) ir pareiškėjas galėtų tinkamai realizuoti savo teisę ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas akivaizdus nepagrįstumas yra pateikto prašymo (jo turinio) vertinimo kategorija. Tokiam vertinimui atlikti pakanka asmens pateiktos informacijos, kuri akivaizdžiai parodo prašymo nepagrįstumą, ir tai turi būti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. Nagrinėjamuoju atveju (skundžiamu sprendimu) atsakovė tokio vertinimo neatliko ir atitinkamų motyvų nenurodė. Sprendimo aprašomojoje dalyje atsakovės yra nurodyti duomenys apie pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą pagal kitus prašymus (pažymėtina, kad tai nėra nurodyto VGTPĮ 11 str. 6 d. nustatytas pagrindas atsisakyti suteikti prašomą teisinę pagalbą), o ne apie prašymo akivaizdų nepagrįstumą. Todėl darytina išvada, kad ši VGTPĮ nuostata buvo pritaikyta nepagrįstai, o skundžiamų sprendimų negalima laikyti teisėtais.
Aptartų aplinkybių pagrindu Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimas Nr.2009/28-(25-17)-22 dalyje dėl Kauno tarnybos 2009-02-06 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-285-363 laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimo Nr.2009/28-(25-17)-22 dalyje dėl Kauno tarnybos 2009-02-13 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-374-456.
Kauno tarnyba skunde nurodė, jog 2009-03-20 prašymu pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos 2009-02-03 rašto Nr.(1.8)-SD-394-09 apskundimo. Tačiau byloje nustatyta, jog Vilniaus tarnyba 2009-01-20 sprendimu Nr.(1.8)-ATP-101-09 atsisakė J. R. suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.16-1-327-08(Nr.10-2-327-08) apskundimo. J. R. 2009-02-04 prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskundžiant Vilniaus tarnybos 2009-01-20 sprendimą Nr.(1.8)-ATP-101-09.
Kauno tarnyba 2009-02-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-374-456 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą skundžiant Vilniaus tarnybos 2009-01-20 sprendimą Nr.(1.8)-ATP-101-09. Priimant sprendimą vadovavosi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 11 str. 7 d. 4 p., 18 str. 1 ir 2 d., 3 str. 4 p. Atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindas – J. R. antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Teismas pripažįsta, jog šis Kauno tarnybos sprendimas priimtas analogišku pagrindu kaip ir Kauno tarnybos 2009-02-06 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-285-363, dėl kurio Teismas jau pasisakė. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu Kauno tarnybos 2009-02-13 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-09-N-374-456 pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, skundžiamas Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-04-01 sprendimas Nr.2009/28-(25-17)-22 dėl Kauno tarnybos sprendimų: 2009-01-28 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-153-226 dalyje dėl Vilniaus tarnybos 2008-12-30 sprendimo Nr.(1.8)-NSP-277, 2009-02-06 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-285-363, 2009-02-13 Nr.TP-2-(2.2)-09-N-374-456 panaikinimo ir įpareigojimo teikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą, ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus palikti galioti, pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.