Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-01-19 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą:

1) 2012-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jis, būdamas nepilnamečiu gim. 1994-01-19, 2011-10-16, apie 20.40 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Cento“, esančios adresu Parko g. 14, Vilniuje, konflikto metu dėl neapmokėtų prekių du kartus kumščiu sudavė parduotuvės apsaugos darbuotojui R. J. į veidą, šiam parkritus ant žemės sudavė kelis kartus koja į kūną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis tris kartus kumščiu sudavė atbėgusiam parduotuvės pardavėjui A. J., tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą. Tokiu savo įžūliu elgesiu R. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Z. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir nurodė, jog įvykio dieną, būdamas labai girtas, jis nuėjo į parduotuvę, paėmė du butelius alaus ir praėjo pro kasą, nesumokėjęs už juos. Išėjęs iš parduotuvės į lauką, jis pastatė tuos butelius ant žemės. Tuomet prie jo pribėgo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir tarp jų įvyko konfliktas. Apsaugos darbuotojas jį pastūmė pirmas, todėl jis jam trenkė atgal kumščiu. Po to pribėgo kitas apsaugos darbuotojas ir jis jam taip pat trenkė, galėjo spardyti. Kadangi įvykio dieną buvo labai girtas, jis tik vėliau suprato, kad išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už alų. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Cento“ apsaugos darbuotoju. Tikslios datos neatsimena, į parduotuvę apie 20.40 val. atėjo kaltinamasis. Nukentėjusysis išgirdo, kaip pardavėja pasakė, kad jis praėjo pro kasas, nesumokėjęs už alų. Jam išėjus iš parduotuvės ir priėjus prie lauke stovinčio kaltinamojo, pastarasis pirmas jam trenkė keletą smūgių į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė dar keletą smūgių koja į įvairias kūno vietas. Tuo metu prie jų pribėgo kitas parduotuvės apsaugos darbuotojas A. J. ir jam taip pat kaltinamasis trenkė du kartus į veidą. Nukentėjusysis, atsikėlęs nuo žemės, nubėgo į parduotuvę kviesti policijos, tačiau kaltinamasis per tą laiką spėjo pabėgti. Parduotuvė dėl negrąžinto alaus civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis sekančią dieną jo atsiprašė, pretenzijų jis jam neturi.

Nukentėjusysis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Cento“ apsaugos darbuotoju. Tikslios datos neatsimena, pamatė, kaip jo bendradarbis R. J. išbėgo į lauką ir kad lauke tarp jo ir kaltinamojo vyksta muštynės. Jis taip pat išbėgo į lauką, norėdamas padėti Ryčiui ir tuomet kaltinamasis kumščiu trenkė jam į veidą tris kartus, o paskui pabėgo su alumi. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, pretenzijų jis jam neturi.

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-10-16, apie 20.30 val., jis su draugais užėjo į parduotuvę „Cento“, esančią Parko g. 14, Vilniuje. Parduotuvėje jam nepažįstamas jaunuolis paėmė du butelius po 2 l alaus ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės. Paskui tą jaunuolį išėjo apsaugos darbuotojas. Lauke prie parduotuvės už alų nesumokėjęs jaunuolis kelis kartus kumščiu sudavė apsaugos darbuotojui, nuo ko šis nukrito. Tuo metu šalia stovėjo dar keletas jam nepažįstamų jaunuolių. Po muštynių visi tie jaunuoliai nubėgo už parduotuvės (b.l. 22).

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Įvykio dieną jis kartu su kaltinamuoju ir N. D. stovėjo prie parduotuvės „Cento“, esančios adresu Parko g. 14, Vilniuje, visi buvo neblaivūs. Jie norėjo nusipirkti dar alkoholio, tačiau neturėjo pinigų, todėl R. Z. paėmė alų prekybos salėje ir nesumokėjęs už jį išbėgo iš parduotuvės, o jis ir N. D. liko parduotuvėje. Jiems išėjus į lauką pamatė, kad vyksta konfliktas, tačiau muštynių nematė.

Liudytojas N. D. teisiamajame posėdyje palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-10-16, apie 20.30 val., jis su draugais užėjo į parduotuvę „Cento“, esančią Parko g. 14, Vilniuje. Parduotuvėje R. Z. paėmė du dviejų litrų talpos butelius alaus ir išėjo iš parduotuvės. Jis nepastebėjo, ar už alų R. Z. sumokėjo, nes iš parduotuvės išėjo prieš jį ir nuėjo link „Žaros“ vidurinės mokyklos, kur po to atėjo kiti draugai, su kuriais gėrė alų. Pokalbio su draugais metu sužinojo, kad prie parduotuvės „Cento“ tarp parduotuvės apsaugos darbuotojo ir R. Z. kilo konfliktas ir muštynės dėl nesumokėtų už alų pinigų, tačiau jis asmeniškai šių muštynių nematė (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina R. Z. pateikto kaltinimo pagrįstumą.

- įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta prie parduotuvės „Cento“, esančios Parko g. 14, Vilniuje. ( b.l. 4-7);

- parodymų patikrinimo vietoje metu R. Z. nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b.l. 51-53).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyti (LAT nutartys 2K-426/2008, 2K-159/2009).

R. Z. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, yra įrodyta nukentėjusiųjų R. J., A. J., liudytojų A. B., V. L. parodymais. Parduotuvės apsaugos darbuotojas – nukentėjusysis R. J. nurodė, kad kaltinamajam parduotuvėje nesumokėjus už alų ir išėjus į lauką, jis nuėjo paskui jį, tačiau lauke gavo keletą smūgių į veidą, o jam nukritus ant žemės, kaltinamasis kelis kartus jam spyrė su koja į įvairias kūno vietas. Atbėgus į pagalbą kitam apsaugos darbuotojui A. J., kaltinamasis ir jam sudavė kelis kartus kumščiu į veidą bei pabėgo su pagrobtais alaus buteliais. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, kaltinamojo bei liudytojų duotiems parodymams.

Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šiuo atveju teismui nekyla jokių abejonių, jog vieta prie parduotuvė yra viešoji vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir bet kuriuo metu galėjo praeiti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumų.

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t.y. vengdamas sulaikymo dėl iš parduotuvės pavogtų prekių bei smogdamas kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veidą bei jį spardydamas, taip pat smogdamas kumščiu į veidą į pagalbą atbėgusiam kitam nukentėjusiajam A. J., demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), civilinis ieškinys nepareikštas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta neblaivaus asmens ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. Z. buvo baustas administracine tvarka už svetimo turto sugadinimą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, pasipriešinimą vadovybės apsaugos departamento pareigūnui (b.l. 68-69), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 76, 79), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 73), mokymo įstaigoje buvo charakterizuojamas neigiamai (b.l. 82).

Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. anksčiau buvo teistas vieną kartą, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas ir nepilnametis, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jam tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 54-55).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303-305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. Z., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.