Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., išnagrinėjusi R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, neteisto, administracine tvarka per 1 metus nebausto, kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. protokolas buvo surašytas už tai, kad 2012 m. lapkričio 7 d. 18 val., neteisėtai trukdė sutuoktinės A. M. – J. vaikams: 14 metų R. M., 5 metų G. M. ir 6 mėnesių S. J. naudotis savo teisėmis, nes būdamas namuose garsiai šūkavo ir stumdė A. M. – J. ir tokiu būdu darė neigiamą įtaką nepilnamečių auklėjimui bei pažeidė jų teises ir taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad nesupranta, dėl ko traukiamas atsakomybėn, jis nieko blogo nepadarė, kaltu neprisipažįsta. Tą vakarą jis grįžo iš kaimyno, pas kurį dirbo. Namie rado žmoną ir jos mamą M., jos buvo gerokai išgėrusios. Jis paklausė, kas čia per baliai ir liepė skirstytis namo. Uošvienei nepatiko, pradėjo jį keikti. Tada jis uošvienę išvijo namo, kuri išeidama iškvietė policiją. Po to jis išvažiavo pas savo mamą į Pavilkijį, o vėliau sužinojau, kad atvažiavo policija pas žmoną. Žmona nežinojo, kad policiją iškvietė. Jis negali paaiškinti, ką žmona rašė, žmona pati girta buvo. Žmona Jam paaiškino, kad policijai atvažiavus, jai buvo pasakyta, kad reikia paaiškinimą parašyti. S. J. miegojo, o kiti vaikai buvo savo kambaryje, negali paaiškinti, kaip jis vaikams trukdė. Jis tų veiksmų, kurie nurodyti protokole neatliko, jis buvo blaivus. Jis dabar negeria, o jo žmona su uošviene buvo gerokai išgėrusios.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo perduota surinkta medžiaga jau buvo surinkt. Pagal gautą medžiagą, ji surašė protokolą. Su Jasioniu bendravo, kiek pamena, jis aiškino, kad nebuvo girtas, bet namie garsiai kalbėjo ir koliojo žmoną. Jo veika buvo kvalifikuota pagal nurodytą straipsnį, nes jis būdamas namuose konfliktavo su savo žmona garsiai šūkavo, ją stumdė, tuo būdu gąsdindamas savo vaikus. Pažeidė jų teisę į galimybę augti geroje, normalioje aplinkoje.

Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įvykio vietoje. Ji nuvažiavo su Ž. S., nes gavo Jasionienės mamos pranešimą. Pranešimą priėmė Simanavičius, pranešimo turinys toks, kad J. konfliktavo su žmona. Nuvažiavus, namie rado J. ir vaikus. Ji paaiškino, ką ji sakė, tą jie ir užrašė. Paėmė pareiškimą, J. nematė. J. paaiškino, kad jis kažkur išėjęs. J. akivaizdaus neblaivumo jie nematė, kalbėjo normaliai. Prašymą dėl R. J. sudrausminimo ji priėmė, o paaiškinimą rašė S. Ji pati savanoriškai parašė prašymą, jie neverčia žmonių.

Liudytoja A. M.-J. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo mergaitės krikštynos. Ant rytojaus pasikvietė mamą, kad padėtų susitvarkyti. Liko vaišių, tai jos ir vaišinosi. Vyras grįžo vakare po darbo ir labai supyko, kad jos buvo neblaivios. Vyras pyko ant manęs, jie žodžiais pykosi, o mama ją užstojo, tada vyras jos mamą išvarė iš namų. Mama išėjo, o ji net nežinojo, kad pas juos atvažiuoja policija. Ji su vyru dar apsipyko ir vyras išvažiavo. Kai atvyko policija, tai pareigūnas buvo supykęs, šaukė: „ ko čia kviečiat“. Ji paaiškino, kad policiją iškvietė jos mama. Paaiškino, kad šiek tiek apsipyko, nes ji buvo neblaivi. Ji nežino, ką pasirašė, jai skaityti nedavė. Jai davė pasirašyti, ji buvo neblaivi, liepė pasirašyti ir pasirašė.

Liudytoja Z. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad lapkričio 7 d. dukra ją pasikvietė padėti susitvarkyti po dukros krikštynų. Buvo likę vaišių, tai jos išgėrinėjo. Gal net ir daugokai buvo išgėrusios. Kai grįžo žentas iš darbo vakare, jis buvo labai piktas. Pradėjo šaukt, jai liepė išeiti namo, dukrą nusivedė į kambarį ir labai garsiai triukšmavo. Ilgokai jie abu šaukė, ji pagalvojo, kad skriaudžia dukrą ir jam atrodė, kad tuo momentu elgiasi teisingai. Ji kvietė policiją. Pagalvojau, kad J. skriaudžia dukrą, todėl ir kvietė policiją. Vaikai tuo metu buvo namie, kaip jie reagavo į triukšmą ji nežino, ji jau buvo išėjusi į lauką. Ji daugiausia girdėjo J. balsą, girdėjo ir dukros balsą, jie abu triukšmavo. Ji tuo metu buvo išgėrusi.

Išnagrinėjus byloje esančius dokumentus, apklausus teisme liudytojus teismas mano, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog R. J. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 7 d. apie 18 val. namuose, nepilnamečių vaikų akivaizdoje garsiai šūkavo, stumdė savo žmoną ir tuo padarė ATPK 181³ straipsnio 181³ dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 181³ str. 1 d. numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Vadovaujantis LR ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal LR ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismui pateiktoje administracinėje byloje visiškai neištirtos įvykio aplinkybės, nebuvo aiškintasi įvykusio konflikto aplinkybės, dėl ko kilo konfliktas, kokias pasekmes tai realiai turėjo vaikams. Protokole deklaratyviai surašyta, jog dėl įvykusio konflikto buvo sutrukdyta vaikams naudotis savo teisėmis, ir dėl to trauktinas atsakomybėn R. J.. Tačiau apklausus byloje liudytojus, nustatyta, jog konfliktas tarp sutuoktiniu iškilo būtent dėl žmonos ir vaikų mamos, kuri būdama namuose, nepilnamečiu vaikų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, netinkamo elgesio. Tai patvirtino tiek pats R. J., tiek jo žmona A. M. – J., bei uošvienė Z. M.. Be to konfliktas vyko tarp abiejų sutuoktinių, todėl nesuprantama, kodėl atsakomybėn trauktinas tik vienas. Apie tai, kad šeimoje buvo naudojamas smurtas kurio nors iš sutuoktinių, ar vaikų atžvilgiu, byloje duomenų nėra. Taip pat svarbu yra tai, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti ne pačių sutuoktinių, o Z. M., kuri buvo nepatenkinta tuo, jog žentas R. J. jai liepė išeiti. Teismo posėdžio metu Z. M. nurodė, jog dėl buvusio neblaivumo, jai atrodė, kad skriaudžia jos dukrą, tačiau būdama lauke ji girdėjo abiejų sutuoktinių balsus. R. J. nurodė, jog jų konflikto metu vaikai buvo kitame kambaryje, mažoji mergaitė miegojo. Taigi vaikai nebuvo įtraukti į konfliktą, tikėtina, jog jie būdami kitame kambaryje nematė, kaip teigiama protokole, jog mama buvo stumdoma. Jie tik galbūt girdėjo konfliktuojančius tėvus, tačiau nėra duomenų, jog toks tėvų konfliktas pažeidė vaikų teises. Vertinimas, jog vien tai, kad tėvai konfliktuoja, pažeidžia vaikų interesus yra neprotingas, nes suprantama, kad tarp sutuoktinių kartas nuo karto gali kilti ginčas. Todėl nesant duomenų, jog konflikte dalyvavo vaikai, bei realiai nenustačius, jog tėvų konfliktas turėjo vaikams kažkokių pasekmių, aiškinimas, jog tėvų konfliktas besąlygiškai vaikams daro žala neatitinka protingumo pricipo. Teismo posėdžio metu apklausus įvykio liudininkus, teismui kyla pagrįstų abejonių, dėl to, kurio iš sutuoktinių elgesys buvo netinkamesnis. Liudytojos A. M. – J. ir Z. M. nurodė, jog įvykio metu jos abi buvo neblaivios, o atvykus policijai, A. M. – J. policijos pareigūnų buvo liepta tik pasirašyta po jų surašytais dokumentainnb s, teismas laiko, jog tikėtina, kad A. M. – Jasionienė pasirašydama, dėl savo girtumo negalėjo adekvačiai suvokti situacijos, todėl jos parodymai laikytini nepatikimais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 1813 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Kaip jau buvo nurodyta, teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. ir jo žmonos konflikto metu buvo naudojamas smurtas vaikų atžvilgiu, ar vaikams buvo padarytas kažkokia kita žala, todėl administracinis procesas nutrauktinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai neištyrė visapusiškai įvykio aplinkybių, nebuvo nustatyta nei dėl ko kilo konfliktas, nei ar jo metu buvo padarytos neigiamos pasekmės vaikams.

Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, reiškiančios, kad visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas daro išvadą, jog byloje esantį medžiaga neįrodo administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo pagrįstumo. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad R. J. neteisėtai trukdė vaikams naudotis jų teisėmis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. J. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 181³ str. 1 d. bylos teiseną dėl R. J. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.