Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-349-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-16
Bylos Nr.
1A-401-349-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas

Įžanginė dalis

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00401-349-2007-59Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.(S)
NUTARTIS2007 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 24 str. 5 d., 6 d., 291 str. 1 d. 11 MGL (1375 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. nuteistas už tai, kad 2006-01-29 po pietų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, N. I. sukursčius ir paprašius už piniginį atlygį nelegaliai per valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabenti cigarečių krovinį, toliau veikdamas savarankiškai, 2006-01-30 po pietų, padėdamas N. I., surado ir sukurstė vykdytoją E. V. neteisėtai pereiti valstybės sieną, pažadėdamas jam atlygį, ir, N. I. organizavus nuvykimą prie valstybės sienos, jis, tęsdamas savo kaip kurstytojo veiką, padėjo E. V. 2006-01-30 po pietų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuvykti (duomenys neskelbtini) kaimo prieigas, rodė kelią, kaip saugiausiai nueiti iki sienos, kur ties valstybės sienos ženklu 1375, per nenustatytą skaičių neteisėtų valstybės sienos perėjimo kartų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką E. V. pergabeno 17 dėžių (10200 pakelių) cigarečių PRIMA NEVO su R. F. banderolėmis.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis E. V. neragino eiti per griovį, nes buvo pasirengęs pereiti pats, o E. V. valstybės sieną perėjo savo iniciatyva. Teismas neatsižvelgė į E. V. parodymus, kad jam (apeliantui) ruošiantis nešti dėžes per valstybės sieną, E. V. jam neleido to daryti, sakydamas, kad dėžes perneš pats. Apeliantas mano, kad teismo išvada prieštarauja bylos įrodymams, nes teismas pripažino, kad į (duomenys neskelbtini) jie vyko N. I. automobiliu, N. I. pažadėjo sumokėti už krovinio atnešimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje R. K. nuteistas už tai, kad sukurstė E. V. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, surasdamas ir sukurstydamas nusikaltimo vykdytoją E. V., padėjo N. I. per valstybės sieną pergabenti cigarečių krovinį, o padėdamas E. V. nuvykti prie valstybės sienos ir rodydamas kelią iki jos, padėjo E. V. pereiti valstybės sieną. Kurstytojo ir padėjėjo veiksmai visuomet yra tyčiniai. Toks asmuo turi suprasti, kad savo veiksmais sukursto vykdytoją padaryti konkrečią nusikalstamą veiką ir teikia jam pagalbą darant šią veiką.

Teisminio nagrinėjimo metu R. K. neneigė, kad N. I. paprašytas pergabenti krovinį, surado jam padėsiančius brolius (duomenys neskelbtini) kad E. V. krovinį pernešė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Tačiau jis neigė iš anksto žinojęs, kad krovinys turės būti pergabentas per valstybės sieną, todėl nesupratęs, kad savo veiksmais kursto ir padeda E. V. padaryti nusikaltimą – neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą.

Apelianto parodymus, kad jis iš anksto nežinojęs, jog krovinys turi būti perneštas, neteisėtai pereinant valstybės sieną, paneigia liudytojų N. I. ir V. V. parodymai. N. I., kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už šio nusikaltimo kurstymą, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis R. K., kuris gerai žinojo vietovę, paprašė už užmokestį pernešti cigarečių krovinį iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybių sieną. R. K. sutiko tai padaryti ir nurodė vietą Latvijos Respublikoje, kurioje turėtų būti sukrautos dėžės. N. I. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, nes analogiškas susitarimo su apeliantu aplinkybes jis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos ( 29-31 b. l. ). Jis davė parodymus, būdamas nuteistas už šio nusikaltimo kurstymą, todėl jo parodymai prieš apeliantą šioje byloje nelengvino jo teisinės padėties. Liudytojo teigimu, jo santykiai su R. K. normalūs, todėl nesiremti N. I. parodymais nėra pagrindo.

Liudytojas V. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, teigė nebeprisimenantis, ar R. K. jam sakęs, kad krovinį reikės pernešti iš Latvijos Respublikos, tačiau paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad R. K. jam ir jo broliui E. V. pasiūlė užsidirbti po 50 Lt, pernešant cigaretes per Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos sieną, o jiems sutikus, visi automobiliu, vėliau – pėsčiomis, R. K. rodant kelią, nuėjo prie valstybių sieną žyminčio griovio, kurį pereidamas E. V. nešiojo dėžes į Lietuvos teritoriją ( 25-26 b. l. ), V. V. šių parodymų esmės nepaneigė, tik patikslino nežinojęs, kad dėžėse bus cigaretės. Nors liudytojas teisme parodė matęs tik griovį, o valstybinės sienos nematęs, tačiau šį jo teiginį paneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis aiškiai nurodė griovį supratęs kaip valstybių sieną žymintį ženklą ir įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta aplinkybė, kad pėdsakų takas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką yra 5 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo 1375 ( 8-9 b. l. ).

Nuteistasis R. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad N. I. jam nurodęs taką, kuriuo reikia eiti iki krovinio ir paaiškinęs, kad šį krovinį reikės pernešti, tačiau nesakęs, kad krovinys bus kitapus sienos, o jis pats apie valstybės sienos buvimą toje vietoje nežinojęs ir manęs, kad krovinį reikės tik pernešti iš vienos vietos į kitą. Pagal šiuos parodymus, N. I. R. K. nenurodė konkrečios vietos ar orientyrų, pagal kuriuos apeliantas būtų galėjęs suprasti, kur turės būti perneštas krovinys, nepaaiškino, koks tai krovinys ir koks jo pernešimo tikslas, o pats R. K. savo iniciatyva tokių susitarimo detalių su N. I. neaptaręs. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nebuvo cigarečių krovinio gabenimo per valstybės sieną iniciatoriumi, savarankiškai neplanavo viso nusikaltimo eigos, todėl pats negalėjo pasirinkti pernešimo vietos. Jo parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis nenurodo kai kurių reikšmingų pokalbio su N. I. detalių. Apeliantas gyvena netoli Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos sienos, todėl jo teiginys, kad jis nežinojęs, kur yra valstybės siena, negali būti laikomas patikimu. Atsižvelgiant į R. K. parodymų turinį, jų prieštaravimą kitiems bylos įrodymams, teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą.

Liudytojo E. V., kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už šio nusikaltimo padarymą, parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, nėra pagrindo laikyti patikimais, nes liudytojas, apklaustas du kartus, savo parodymus derino prie R. K. pateiktų kaltinimų. R. K. veiką kvalifikavus pagal BK 291 str.1 d. kaip nusikaltimo vykdytojo, E. V., tvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus, juos perskaičius, paneigė parodymų dalį, kurioje nurodė, jog kartu su juo sieną perėjo ir R. K., tačiau neneigė iš R. K. pasakojimo žinojęs, kad reikės pereiti sieną ( 35, 165-166 b. l. ). Prokurorei pakeitus R. K. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją į BK 24 str. 5 d., 6 d., 291 str. 1 d., kaip šio nusikaltimo kurstytojo ir padėjėjo, E. V. paneigė ir tą ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kurioje nurodė iš anksto žinojęs, kad reikės nešti krovinį per sieną ( 170 b. l. ). Atsižvelgiant į tai, kad E. V. bylos nagrinėjimo metu jau buvo nuteistas kitoje byloje dėl tos pačios veikos, todėl prieš apklausą nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, yra R. K. kaimynas, jo parodymai vertintini kaip siekimas padėti R. K. išvengti atsakomybės.

Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką ( BK 24 str. 5 d. ). Liudytojų N. I. ir V. V. parodymais nustatyta, kad R. K. kreipėsi į E. V., siūlydamas pernešti cigarečių krovinį iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybių sieną ir žadėdamas už tai sumokėti. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip kurstymas padaryti BK 291 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes byloje nėra jokių duomenų, kad E. V. iki R. K. pasiūlymo jau buvo sumanęs neteisėtai pereiti valstybės sieną.

Apeliantas nurodo, kad E. V. įvykio vietoje pats pasisiūlė atnešti dėžes iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir tai padarė vienas, keletą kartų pereidamas valstybių sieną, todėl mano, kad jis E. V. nesukurstė padaryti nusikaltimo. Šis argumentas nepagrįstas. Iš bylos įrodymų matyti, kad R. K. su E. V. iš anksto susitarė tik dėl krovinio pernešimo per valstybės sieną, o konkrečių nusikaltimo detalių neaptarinėjo. Įvykio vietoje apeliantas ir E. V. patikslino susitarimą ir E. V. sieną perėjo vienas. Tačiau pats sumanymas neteisėtai pereiti sieną buvo išankstinio susitarimo su apeliantu pasekmė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. V. peržengė šio susitarimo ribas ir sienos perėjimas įvyko jo iniciatyva. Tokie E. V. veiksmai nekeičia R. K. kaip kurstytojo vaidmens nusikaltimo padaryme.

Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad nuteistajam kelia abejonių jo pripažinimas nusikaltimo kurstytoju ir dėl to, kad būtent N. I. jam pažadėjo sumokėti už krovinio pernešimą per sieną ir suteikė automobilį nuvykimui prie sienos. Tačiau už šiuos veiksmus N.I. R. rajono apylinkės teismo 2007-06-13 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas nusikaltimo kurstytoju ir nuteistas. R. K. vaidmuo atliekant kurstytojo vaidmenį pasireiškė kitais nei N. I. veiksmais, todėl N. I. bendrininkavimas nusikaltimo padaryme nešalina apelianto baudžiamosios atsakomybės.

R. K., surasdamas ir sukurstydamas nusikaltimo vykdytoją E. V. pernešti cigarečių krovinį, neteisėtai pereinant valstybės sieną, savo veiksmais padėjo šio nusikaltimo iniciatoriui N. I. padaryti nusikaltimą, o, eidamas kartu ir rodydamas E. V. kelią iki krovinio buvimo vietos, sudarė nusikaltimo vykdytojui E. V. sąlygas patekti į nusikaltimo vietą. Šie jo veiksmai atitinka BK 24 str. 6 d. numatyto padėjėjo veiksmų turinį. R. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK. 24 str. 5 d., 6 d., 291 str. 1 d., todėl jo prašymas jį išteisinti atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Vytautas NorkūnasEvaldas Vanagas