Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir I. G. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant ir I. G. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 13 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. G. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau iš skundo motyvų matyti, kad nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi liudytojų parodymais ir neanalizavo nuteistojo parodymų.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. I. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta arešto bausme, nurodo, kad ji yra per griežta. Nurodo, kad bendrindamas jam paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirdamas galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismas neįvertino, kad I. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė nuoseklius parodymus.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. G., padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmės rūšis yra proporcinga jo padarytam nusikaltimui ir asmenybei ir analizuojamu atveju atitinka bausmės paskirtį, tačiau nuteistajam nepagrįstai skirta griežčiausia šios rūšies bausmė, galima už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

11. Skirdamas nuteistajam I. G. bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad I. G. (duomenys neskelbtini) Kalėjimo nebuvo baustas drausmine tvarka, administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, ir su šios rūšies bausmės parinkimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vis dėl to pirmosios instancijos teismas neapgrįstai nustatė I. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. I. G. nors ir padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, tačiau analizuojamu atveju jis padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl nelaikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies normų kontekste. Aptartų argumentų pagrindu, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas nurodant, kad nuteistojo I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Pašalinus I. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę yra pagrindas svarstyti I. G. paskirtos arešto bausmės dydžio pakeitimą. I. G. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. G. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, anksčiau teistas 13 kartų. Atsižvelgtina ir į tai, kad vienerių metų laikotarpyje nuteistasis nebuvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, o (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, kas teigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, galimą pozityvaus elgesio dinamiką ateityje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, I. G. pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė sumažintina, paskiriant jam 36 parų arešto bausmę. Nuteistasis I. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl I. G. paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, I. G. paskiriant 24 parų arešto bausmę.

14. Pakeitus I. G. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, taip pat keistinas ir paskirtos bausmės bendrinimas su anksčiau paskirta bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, I. G. buvo paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskutinis I. G. atžvilgiu priimtas nuosprendis buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendis. 2024 m. kovo 26 d. nusikalstamą veiką, I. G. ją padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas I. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesne bausme, teisingai nusprendė paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

15. Skirdamas subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vertinant tai, kad I. G. pradėjo nusikalsti būdamas itin jauno amžiaus, eilę kartų taikytos kriminalinės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, pritartina bendrinant bausmes pirmosios instancijos teismo taikytam visiško bausmių sudėjimo būdui. Tad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirta galutine neatlikta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, I. G. paskiriant subendrintą 7 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl proceso išlaidų.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant I. G. yra 112,50 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo I. G. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti I. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

I. G. paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti iki 36 (trisdešimt šešių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą 36 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, pakeisti I. G. paskirtą galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę ir I. G. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.