Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S–2024/190 (72024/164) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 3311243793 (toliau – Sprendimas); 3) priimti sprendimą - įpareigoti atsakovę grąžinti klaidingai pervestas lėšas.

2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. 2024 m. spalio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su prašymu grąžinti klaidingai pervestus savo asmeninius 5 799,64 Eur iš jos asmeninės banko sąskaitos į VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT057044060007887175. Pasak pareiškėjos, ji suklydo įrašydama į mokėjimo nurodymą neteisingą sumą ir kodą, nors siekė pervesti pajamų mokestį už R. P., ką ir numato Mokesčių administravimo įstatymas, tačiau minėtas įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui sumokėti teismo paskirtą baudą baudžiamojoje byloje už įvykdytą nusikaltimą.

2.2. Paaiškina, kad 2024 m. spalio 21 d. pareiškėja gavo VMI priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta negrąžinti klaidingai sumokėtų pinigų, motyvuojant Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (toliau- ir Grąžinimo taisyklės), 16 punkte nurodyta tvarka, kad prašymas užpildytas neteisingai ir kad VMI administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir (ar) kitų įmokų, privalomų sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, apskaitoje nėra permokos (skirtumo). Pareiškėja dėl Sprendimo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri patvirtino VMI Sprendimą negrąžinti pareiškėjai klaidingai sumokėtos įmokos, remiantis tais pačiais motyvais, kaip ir VMI.

2.3. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir Komisijos sprendimu ir nurodo, kad jie turi būti panaikinti:

2.3.1. Pareiškėjos teigimu, Komisija savo sprendime nenurodo, kuri prašymo dalis ar įrašas užpildytas neteisingai bei nenurodo, kokiu Mokesčių administravimo įstatymo straipsniu, remiantis R. P. netaikoma Taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 gruodžio 7 d. Įsakymo (2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. VA17 redakcija) 9.9 punkte nustatyta tvarka, kuriame aiškiai nurodyta, kad prašymas teikiamas tais atvejais, kai norima susigrąžinti VMI neadministruojamų, bet į jos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas per dideles ar klaidingai sumokėtas mokesčių ir kitų įmokų sumas. Šiuo atveju Komisijos sprendimas yra nepagrįstas įstatymu ir teisiškai klaidingai motyvuotas. Aukščiau minėtame taisyklių 16 punkte, kuriuo vadovaujasi VMI, nėra nieko rašoma apie klaidingai sumokėtas įmokas, nėra jokių reikalavimų ar įpareigojimų mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) ar kitam asmeniui kreiptis į teismą ar kitas institucijas, kurios turėtų patvirtinti klaidingą mokėjimą bei įpareigoti VMI grąžinti klaidingai pervestas lėšas.

2.3.2. Komisija savo sprendime teisingai nurodo, kad „Asmens sumokėtos sumos įskaitomos mokesčių mokėtojo vardu pagal mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitoje mokėjimo nurodymo formos skiltyje, skirtoje mokesčių mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, duomenims nurodyti, nurodytą identifikacinį numerį, pavadinimą arba vardą, pavardę ar lauke, skirtame unikaliam mokėjimo kodui nurodyti, nurodytą ROIK ar dokumento, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, numerį (6 punktas)“, t. y. kad galima sumokėti baudą, paskirtą kitam asmeniui tik už administracinį nusižengimą. Tačiau R. P. negali atlikti bausmės, t. y. teismo paskirtos baudos kaip bausmės už įvykdytą nusikaltimą. Komisija savo sprendime netgi įvardija pareiškėją kaip trečiąjį asmenį, nors mokėjimo nurodyme aiškiai įrašyta, kad mokėtojas R. P., pareiškėja rašė prašymus savo vardu ir VMI, ir Komisijai.

Pabrėžia, kad Komisija savo sprendime argumentuoja, kodėl negalima grąžinti įmokos R. P., bet ne R. P., kuri pervedė savo lėšas iš savo asmeninės sąskaitos į VMĮ surenkamąją sąskaitą, kurioje ir yra laikomos šios lėšos.

2.3.3. Pareiškėja pažymi, kad VMI skundžiamame Sprendime taip pat nenurodo, kuri prašymo dalis ar įrašas užpildytas neteisingai, nenurodo, kokiu Mokesčių administravimo įstatymo straipsniu remiantis jai netaikoma taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 gruodžio 7 d. Įsakymo (2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. VA17 redakcija) 9.9 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja pervedė savo lėšas iš savo asmeninės sąskaitos į VMI surenkamąją sąskaitą, kurioje ir yra laikomos šios lėšos, o ne apskaitos kortelėje, kaip teigia VMI. Pareiškėja pateikė banko mokėjimo nurodymą, kuriame aiškiai parašyta, kad mokėtojas yra R. P.. Pareiškėja suklydo, įrašydama į mokėjimo nurodymą neteisingą sumą ir kodą, nors norėjo pervesti pajamų mokestį už R. P., ką ir numato Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui sumokėti teismo paskirtą baudą baudžiamojoje byloje už įvykdytą nusikaltimą.

2.4. Pareiškėjai šioje situacijoje lieka neaišku, kodėl negalima grąžinti jos klaidingai sumokėtų pinigų ir kokiu Mokesčių administravimo įstatymo straipsniu vadovaujantis R. P. pripažįstama neteisingai užpildžiusi prašymą grąžinti savo asmeninius pinigus. Mano, kad atsakovė gali grąžinti klaidingai pervestus pinigus į R. P. sąskaitą ir pareikalauti iš R. P. sumokėti teismo paskirtą baudą (bausmę).

3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą.

3.1. Mokesčių, baudų už administracinius nusižengimus ir kitų įmokų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašo, patvirtinto VMI viršininko 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VA-6 (toliau – Tvarkos aprašas) 4 punktas numato, kad asmuo sumokėti mokesčius, baudas už administracinius nusižengimus ir kitas įmokas už mokesčių mokėtoją gali, užpildydamas mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitą mokėjimo nurodymo skiltį, skirtą mokesčių mokėtojo, už kurį moka, duomenims nurodyti, ar laukelį, skirtą unikaliam mokėjimo kodui nurodyti. Asmens sumokėtos sumos įskaitomos mokesčių mokėtojo vardu pagal mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitoje mokėjimo nurodymo formos skiltyje, skirtoje mokesčių mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, duomenims nurodyti, nurodytą identifikacinį numerį, pavadinimą arba vardą, pavardę ar lauke, skirtame unikaliam mokėjimo kodui nurodyti, nurodytą ROIK ar dokumento, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą numerį (Tvarkos aprašo 6 punktas). Asmens sumokėtos sumos už mokesčių mokėtoją įskaitomos pagal mokėjimo nurodymo formoje nurodytą įmokos kodą (Tvarkos aprašo 7 punktas).

Atsakovės teigimu, mokėjimo nurodymo Nr. 812 matyti, jog 5 799,64 Eur sumos pradinis mokėtojas yra ne pati pareiškėja, o R. P., nurodytas ir šio asmens kodas bei kiti būtini duomenys mokėjimui atlikti, todėl pareiškėja laikytina trečiuoju asmeniu atlikusiu mokėjimą už kitą mokesčių mokėtoją, kas reiškia, kad Sprendime pagrįstai ir teisingai nurodyta, jog pareiškėja neturi 5 799,64 Eur permokos. Minėta suma yra apskaityta ne pareiškėjos, o R. P. vardu.

3.2. Taip pat teigia, kad nurodytas įmokos kodas 6801 yra priskirtas baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtoms baudoms. Klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Anot atsakovės, baudžiamajame procese skirtų baudų klausimą sprendžia baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, t. y. tik teismas turi įgaliojimus pasisakyti, kokiam asmeniui yra skirta bauda, ar jis ją sumokėjo, ar yra pagrindas ją grąžinti ir pan. Kitaip sakant, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad VMI nepriskirta kompetencija spręsti baudžiamajame procese skirtų baudų klausimo, todėl Mokesčių administravimo įstatymas nereguliuoja minėtų klausimų, nes jie patenka į BPK reguliavimo sritį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Atsakovė išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. spalio 18 d. prašymą Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą).

4.2. Skundžiamu Sprendimu VMI nusprendė negrąžinti 5 799,64 Eur sumos pareiškėjai, nurodydama, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir (ar) kitų įmokų, privalomų sumokėti į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, apskaitoje nėra permokos (skirtumo). VMI prie FM pažymėjo, jog atsižvelgiant į Taisyklių 16 punkte nurodytą tvarką, neteisingai buvo užpildytas prašymas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal pateiktą mokėjimo dokumentą (mokėjimo kvitas) sumokėta įmoka / bauda yra kito asmens apskaitos kortelėje. Be to, dėl baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtos baudos 5799,64 Eur (įmokos kodas 6801), kartu su Prašymu grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) reikia pateikti įsiteisėjusią teismo nutartį, kur VMI prie FM būtų nurodyta grąžinti minėtą įmoką, arba teismo pažymą, patvirtinančią minėto mokesčio neįskaitymą byloje (klaidingą sumokėjimą). Paaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 3 dalį klausimus dėl baudos (įmokos) nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Norint susigrąžinti 2024-09-04 sumokėtą (permokėtą) 5 799,64 Eur baudą, prašymą turi pateikti baudos gavėjas, kartu pateikti ir teisėsaugos institucijų teismo nutartį, kuriuose būtų aptartas baudos grąžinimas.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja remiasi tuo, kad atsakovė neturėjo/nenurodė teisinio pagrindo pagal Mokesčių administravimo įstatymą negrąžinti jai klaidingai sumokėtos įmokos, nepagrindė kad ji neteisingai užpildė prašymą, o faktiškai gavosi, kad klaidingai mokėdama įvykdė kriminalinę bausmę, nors tokia jai nebuvo paskirta.

Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalį, mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Mokesčių, baudų už administracinius nusižengimus ir kitų įmokų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2006-01-30 įsakymu Nr. VA-6 „Dėl mokesčių, baudų už administracinius nusižengimus ir kitų įmokų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (aktuali redakcija galiojanti nuo 2017-01-01), nustato mokesčio ir su juo susijusių sumų, baudų už administracinius nusižengimus rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat VMI neadministruojamų mokesčių ir įmokų sumokėjimo į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas ir sumokėtų sumų įskaitymo mokesčių mokėtojo ar kito asmens mokėjimo prievolėms padengti bendruosius principus.

Grąžinimo taisyklių 4 punktas (redakcija, galiojusi iki 2025 m. kovo 1 d.) nustato: „Mokesčio ir (arba) kitų įmokų permoka (skirtumas) gali būti įskaityta tik to paties mokesčių mokėtojo mokesčių ir kitų įmokų prievolėms padengti, išskyrus atvejus, kai:<...>“.

6. Šiuo atveju pareiškėja sumokėjo už kitą asmenį (R. P.) teisėsaugos institucijų paskirtą baudą baudžiamajame procese (įmokos kodas 6801). Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Mokesčių administravimo įstatymas nenustato, kad baudų pagal Baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) mokėjimas būtų administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Taigi susidariusiai situacijai netaikytinos Mokesčių administravimo įstatymo ar jo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Jokia minėto įstatymo norma nereguliuoja, t. y. nenumato baudų pagal BK grąžinimo.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai). Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

7. Kadangi įstatymai nebuvo nustatę atsakovei įgaliojimų priimti sprendimo dėl ginčo įmokos grąžinimo, atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos grąžinti pareiškėjai jos prašomą įmoką. Atsakovė visiškai pagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad ginčo įmokos grąžinimo klausimas patenka į teismo jurisdikcinės veiklos apimtį ir reikalingas teismo procesinis sprendimas bei pateikė nuorodą į BPK 362 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad klausimus dėl baudos/ų, įmokos/ų nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas. Taigi atsakovė iš esmės teisingai vertino, kad situacija Grąžinimo taisyklių prasme labiausiai atitinka 16 punktą – netinkamai užpildytas prašymas, nes nepateikta teismo nutartis.

Šiuo atveju svarbi ir aplinkybė, kad pareiškėja sumokėjo įmoką už kitą asmenį ir neneigia, kad turėjo valią taip elgtis atlikdama mokėjimą. Taigi atsakovė visiškai pagrįstai laikėsi pozicijos, kad pati pareiškėja neturi permokos Mokesčių administravimo įstatymo prasme.

8. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad jame yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.