- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-397-462-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- D. P., Klaipėdos
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-397-462/2007
Teisėja Zita Romanovaitė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.; 1.1.10.1.;
2007 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
jis, veikdamas per V. Z. (V. Z.) ir A. D. (A. D.), nesuvokusius jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2002-04-10 V. Z. įgaliojus A. D. atstovauti UAB „Kotka“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sudaromuose sandoriuose, apgaule piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, bendrovės „Kotka“, kuri faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė ir pajamų nedeklaravo, vardu pagal PVM sąskaitas-faktūras iš UAB „Arena Interli“ (duomenys neskelbtini), 2002-05-09 pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serija LBE Nr. 8901851, įsigijo 800 m² cinkuotos skardos bei 100,231 m² akmens vatos už bendrą 19324,18 Lt sumą, sumokėdamas už įsigytas prekes 20 proc. avanso, t.y. 3855 litus (ši aplinkybė nurodoma papildomai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes), 2002-05-24 pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serija LBE Nr. 8901855, įsigijo 123,7365 m² akmens vatos už 11013,46 Lt, sumokėdamas už įsigytas prekes 20 proc. avanso, t.y. 2205 litus (ši aplinkybė nurodoma papildomai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes), tačiau šio turto UAB „Kotka“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo ir šios įmonės realizacinėms pajamoms uždirbti nepanaudojo, o jį realizavo Žydrūnui Drazdauskui mažesnėmis nei įsigijimo kainomis.
Be to, jis iš UAB „Mūsų statyba“ (duomenys neskelbtini), 2002-04-19 pagal PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr. 4347392 įsigijo sijoto betono B-7,5 už 487,94 Lt, 2002-04-25 pagal PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr. 4347484 įsigijo sijoto betono B-7,5 už l583,20 Lt, kurį 2002-04-25 realizavo UAB „Klairesta“ už l581,20 Lt. Be to, 2002-05-02 pagal PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr. 4347592 įsigijo betono B-15 už 392,41 Lt, pagal PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr. 4348651 įsigijo betono B-15 už 392,41 Lt ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr. 4348650 įsigijo betono B-15 už 832,02 Lt, tačiau šio turto UAB „Kotka“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo ir šios įmonės realizacinėms pajamoms uždirbti nepanaudojo, o realizavo mažesnėmis nei įsigijimo kainomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Taip D. P. savo naudai apgaule įgijo UAB „Arena Interli“ ir UAB „Mūsų statyba“ turto už 27965,62 Lt
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neindividualizavo jam paskirtos bausmės motyvų, jis yra neteistas, todėl teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme. Apeliantas teigia, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija 2 metų, todėl pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 1 d. 2 p. (Lietuvos Respublikos 1998-02-03 įstatymo Nr. VIII-617 redakcija) buvo numatyta 3 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis ir teismo nuosprendžio priėmimo metu ji buvo suėjusi. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 5 metai, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog 3 metų laikotarpiu jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p. turėjo baudžiamąją bylą nutraukti.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už didelės vertės turto įsigijimą apgaule. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis). Pagal Vyriausybės 1996 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 627 vieno MGL dydis yra 125 Lt, o 250 MGL sudaro 31250 Lt. Prokuroras pažymi, kad D. P. savo veiksmais užvaldė UAB „Mūsų statyba“ ir UAB „Arena Interli“ turto, kurio verte yra 34025,62 Lt. D. P. veikiant per V. Z. bei A. D. ir apgaule įsigyjant prekių iš UAB „Arena Interli“ už 30337,64 Lt, per du kartus (3855 Lt ir 2205 Lt) iš tikro buvo sumokėtas 6060 Lt avansas, o tai patvirtina byloje surinkta medžiaga ir teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šie avansiniai mokėjimai vertintini kaip priemonė sudaryti patikimo ir mokaus verslo partnerio įspūdį, tai yra kaip priemonė įgyti turto turėtojo pasitikėjimą, jį suklaidinti siekiant gauti jam priklausantį turtą. Dėl šio avanso sumokėjimo nuteistojo realiai užvaldytų prekių vertė nesumažėjo, sumažėjo tik prekių įgijėjo tariamo įsiskolinimo prekių valdytojams dydis, tai yra padaryta jiems žala. Prokuroras konstatuoja, kad padarytos žalos dydis nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytos veikos kvalifikuojamasis požymis, todėl nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal užvaldytų prekių tikrąją vertę, tai yra pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
Teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
Kolegija atmeta vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentą, kad D. P. savo naudai apgaule įgijo UAB „Arena Interli“ ir UAB „Mūsų statyba“ turto už 34025,62 Lt, todėl turi būti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją, o pastarasis suklydęs dėl apgaulės pats perleido turtą kaltininkui. D. P. apgaulė pasireiškė kaip įmonės „Kotka“ prekių pirkimas konsignacijos tikslais.
Apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad D. P. apgaulės būdu įgijo iš UAB „Arena Interli“ turto už 24277,64 Lt ir UAB „Mūsų statyba“ turto už 3687,98 Lt, iš viso UAB „Arena Interli“ ir UAB „Mūsų statyba“ turto už 27965,62 Lt. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas arba teisė į svetimą turtą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. P. UAB „Arena Interli“ sumokėjo pagal sąskaitos faktūros serijas LBE Nr. 890185 – 3855 Lt avanso ir LBE Nr. 8901855 – 2205 Lt avanso, iš viso buvo sumokėta UAB „Arena Interli“ 6060 Lt avanso. Šių pinigų D. P. neužvaldė, nes jie buvo sumokėti UAB „Arena Interli“. UAB „Arena Interli“ ir UAB „Mūsų statyba“ faktinė žala padaryta ir apgaule svetimo turto užvaldyta už 27965,62 Lt, tai yra UAB „Arena Interli“ – 24277,64 Lt (ne 30337,64 Lt, kaip nurodyta prokuroro skunde) ir UAB „Mūsų statyba“ – 3687,98 Lt.
Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis). Nusikalstamos veikos padarymo momentu vieno MGL dydis buvo 125 Lt, o 250 MGL sudaro 31250 Lt. Nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL buvo 130 Lt, o 250 MGL – 32500 Lt. D. P. apgaule įgytas 27965,62 Lt vertės svetimas turtas neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl jo negalima pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.
Dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties
Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje. Viena iš jų yra nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Jeigu sueina įstatymo numatyti senaties terminai ir jie nebuvo nutraukti ar sustabdyti, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 2 dalis), o esant tęstinei nusikalstamai veikai, senaties termino eiga prasideda padarius paskutinį nusikalstamą veiksmą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog patraukimu baudžiamojon atsakomybėn yra laikomas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnyje išdėstytos baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo taisyklės, pagal kurias parenkami atitinkami senaties terminai konkuruojant senajam ir naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 95, 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys arba trumpesni, arba 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 49, 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.
Apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį už 2002 m. balandžio 10 – gegužės 24 d. padarytą nusikaltimą. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų.
Tiek 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje už minėto nusikaltimo padarymą nustatytas penkerių metų senaties terminas (1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Taigi sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties termino trukmės klausimą D. P. baudžiamojoje byloje turi būti vadovaujamasi 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nes jame už sukčiavimą senaties terminas nustatytas toks pats, kaip ir 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso. Vadinasi, už 2002 m. balandžio 10 d.– gegužės 24 d. padarytą nusikaltimą D. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2007 m. gegužės 24 d., t. y. iki apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas yra teisus, teigdamas jog senaties terminas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra suėjęs ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau nebegali būti sprendžiamas, o baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė D. P. kaltės klausimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Priimdamas nuosprendį ir išspręsdamas D. P. kaltės klausimą, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. P. baudžiamoji byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį panaikinti ir D. P. baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.