Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-300/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1A-110-300/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28093-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nukentėjusysis
N. K., J. B., G. G., V. V., E. P.
Civilinis atsakovas
„S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-300/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28093-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2, 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nukentėjusiojo N. K. atstovui A. J.,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „S. I. AS“ filialą, atstovo K. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę paskiriant atlikti areštinėje. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 4000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų), iš draudimo bendrovės „S. I. As“ – 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 3000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų), iš draudimo bendrovės „S. I. As“ - 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo G. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 1300,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų), iš draudimo bendrovės „S. I. As“ – 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 900,00 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių AVPK turėtos išlaidos už transporto priemonės nuvežimą – 17,52 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 18 d., apie 4 val. 22 min., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre (apie (duomenys neskelbtini) km), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių girtumas), važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų suvaldyti automobilį, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Mercedes Benz Unimog“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti automobiliu „Mercedes Benz Unimog“ važiavę asmenys:

keleiviui G. G. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio apatinių dalių lūžiai su šonkaulio panirimu, stuburo juosmeninės dalies II, III, IV slankstelių kūno lūžiai, odos nubrozdinimai veide, o dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio apatinių dalių lūžių su šokikaulio panirimu, stuburo juosmeninės dalies, II, III, IV slankstelių kūnų lūžio G. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

keleiviui J. B. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio kelio vidinio menisko plyšimas ir dalinis priekinio kryžminio raiščio plyšimas, kairio kelio vidinio menisko dalinis plyšimas ir priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, dešinės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžis, I piršto artimojo pirštakaulio išnirimas, muštinė žaizda kairiojo momens srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiojo klubakaulio sparno projekcijoje, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešiniojo kelio priekiniame paviršiuje, kairiojo kelio priekiniame paviršiuje; o dėl dešinio kelio vidinio menisko plyšimo ir dalinio priekinio kryžminio raiščio plyšimo, kairio kelio vidinio menisko dalinio plyšimo ir priekinio kryžminio raiščio dalinio plyšimo, dešinės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžio ir I piršto artimojo pirštakaulio išnirimo, J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

keleiviui N. K. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas ir dešinio plaučio sumušimas sukėlęs potrauminę pneumoniją, nubrozdinimas kaktoje; o dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžio N. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;

vairuotojui I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairiojo dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimų kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje, kairiojo kelio išoriniame paviršiuje, paviršinių odos nubrozdinimų kairiojo peties priekiniame išoriniame paviršiuje, kairiojo kelio priekiniame paviršiuje;

keleiviui V. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo dešinės blauzdos priekiniame paviršiaus viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimų kaktos kairėje, kairiame smilkinyje, kairiojo smilkinkaulio skruostinės ataugos projekcijoje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairiojo riešo-dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje; muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimų dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje;

keleivei E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės dešinės veido pusės ir viršugalvio žaizdos;

keleivei A. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje.

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „S. I. AS“ filialą, atstovas K. G. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš civilinio atsakovo „S. I. AS“ civilinių ieškovų J. B., N. K., G. G. naudai priteisti po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Skunde nurodo, kad draudikas, vykdydamas savo veiklą ir atlygindamas eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo vadovautis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Apelianto teigimu, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo“. Taigi nurodo, kad eismo įvykio metu TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo numatytas maksimalus 5.000,00 Eur neturtinės žalos limitas, nepriklausomai nuo to, kiek eismo įvykio metu nukentėjo asmenų, t. y. maksimali draudimo bendrovės „S. I. AS“ Lietuvos filialo atlygintina neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio negali viršyti 5.000,00 Eur. Taip pat nurodo, kad civilinis atsakovas dar 2015-11-04 raštu informavo pirmosios instancijos teismą, kam ir kokios draudimo išmokos yra išmokėtos dėl 2015-05-18 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre įvykusio eismo įvykio. Pagal pateiktus paaiškinimus ir prie jų pridėtus draudimo išmokų išmokėjimą įrodančius dokumentus aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad draudimo bendrovė kaip civilinis atsakovas iki 2015-11-04 jau buvo išmokėjęs maksimalią 5.000,00 Eur draudimo išmoką eismo įvykyje nukentėjusių asmenų neturtinei žalai atlyginti. Analogišką informaciją apie tai, kad dėl šio įvykio civilinis atsakovas jau yra išmokėjęs maksimalią draudimo sumą neturtinės žalos atlyginimui, nurodė ir 2016-01-11 atsiliepime į V. V., E. P. ir J. B. civilinius ieškinius. Todėl apeliantui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas į byloje esančius įrodymus neatsižvelgė ir taip pažeidė teisinį reguliavimą, kuriuo yra ribojamas civilinės atsakomybės draudikui tenkančios atlyginti neturtinės žalos dydis. Pasak apelianto, analogiškos pozicijos dėl draudikui tenkančio neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose atlyginimo laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai. Apibendrindamas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civiliniams ieškovams priteisė papildomai 1.500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir taip pažeidė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Atsiliepimu į civilinio atsakovo „S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „S. I. AS“ filialą, atstovo K. G. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad civilinis atsakovas neteisingai aiškina ir taiko TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą, nes Lietuva yra ES narė ir stodama į šią organizaciją pasirašė sutartį, pagal kurią teisės aktai turi būti suderinti su ES teisės aktais. Nurodo, jog Direktyvos 84/5/EEB 2 punkto „a“ papunktis nurodo: „<...> Žalos asmeniui atveju – mažiausia atlygintina suma, sudaranti 1 000 000 Eur kiekvienam nukentėjusiam arba 5 000 000 Eur kiekvienam žalos atlyginimo reikalavimui (įvykiui), nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus <...>, o Direktyvos 90/232/EEB 4d straipsnis nustato: <...> Valstybės narės užtikrina, kad nukentėjusios šalys pagal Direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnio 1 dalį apdraustos transporto priemonės sukeltuose įvykiuose, turėtų teisę tiesiogiai pateikti ieškinį įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei <...>“. Taigi nurodo, kad Lietuvos teisė, reglamentuojanti eismo įvykiuose patirtos žalos atlyginimo klausimą, skiriasi nuo ES teisės, o tai, pasak civilinio ieškovo, reiškia, kad Lietuva nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir nesuderino Lietuvos teisės su ES teise eismo įvykiuose patirtos žalos atlyginimo klausimo. Todėl teigia, kad tokiu atveju, esant prieštaravimams tarp ES ir Lietuvos teisės, teismas privalo vadovautis ES teise ir tiesiogiai taikyti ES teisės aktų reikalavimus. Tad nurodo manantis, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam N. K. turi būti pakeista ir visa neturtinė žala, kurią priteisė Radviliškio rajono apylinkės teismas, o tai yra 3500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų), turi būti priteista iš civilinio atsakovo „S. I. AS“.

Atsiliepimu į civilinio atsakovo „S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „S. I. AS“ filialą, atstovo K. G. apeliacinį skundą nuteistasis V. S. prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad teismas pakankamai motyvuotai nurodė, kokio dydžio neturtinė žala padaryta civiliniams ieškovams ir kokiu dydžiu ją privalo atlyginti kiekvienas iš civilinių atsakovų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo N. K. atstovas, nuteistojo gynėja ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo „S. I. AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „S. I. AS“ filialą, atstovo K. G. apeliacinis skundas tenkintinas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio atsakovo „S. I. AS“ atsakomybės dydžio klausimą ir dėl to nepagrįstai iš minėto civilinio atsakovo priteisė per didelį neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams.

Pažymima, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti, kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą tik pagal draudimo sutarties ribas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. gegužės 18 d., o veikos padarymo metu automobilio „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė buvo apdrausta „S. I. AS“ (1 t., 38, 39 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, atsakingas draudikas „S. I. AS“, nelaukdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, nukentėjusiesiems A. U., J. B., I. G., N. K., G. G., V. V., E. P., be turtinės žalos atlyginimo, bendrai išmokėjo ir įstatymu nustatytą maksimalią 5000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (3 t., 12–14, 19–43 b. l.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų, trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija).

Taigi draudikas tik šioje įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą.

Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad draudikas jau buvo atlyginęs nukentėjusiesiems ir civiliams ieškovams maksimalią įstatymu nustatytą neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš draudimo bendrovės „S. I. As“ priteista nukentėjusiesiems J. B., N. K. ir G. G. po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta ir yra naikintina.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstai nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. atsiliepime į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad teismas privalo vadovautis ES teise ir tiesiogiai taikyti ES teisės aktų (direktyvų) reikalavimus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad direktyva neveikia tiesiogiai; jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014). Pagal ETT praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, jomis iš esmės negali būti remiamasi bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys (kaip šioje byloje – nukentėjusysis ir draudimo bendrovė) (žr. 1986 m. vasario 26 d. Sprendimo Marshall, 152/84, Rink. p. 723, 48 punktą; 1994 m. liepos 14 d. Sprendimo Faccini Dori, C-91/92, Rink. p. 1-3325, 20 punktą; 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Wells, C-201/02, Rink. p. 1-0000, 56 punktą; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01-C-403/01, Rink. p. 1-8835, 108, 109 punktus; 2007 m. birželio 7 d. sprendimas Carp Snc di L. M. e v. Corsu, C-80/06, 20 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. B., N. K. ir G. G. iš draudimo bendrovės „S. I. As“ priteista po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas