Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, tapatybę patvirtinantis dokumentas asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. B. 2011-10-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną kartą ranka sudavė per veidą savo mažamečiui sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po ko keturis kartus diržu sudavė pastarajam per kojas bei į krūtinę, tuo sukeldama D. Ž. fizinį skausmą bei padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį kraujosruvomis šlaunyse.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, jog tas įvykis buvo seniai, tą dieną ji su vaiku buvo namie, papietavo, žaidė su pagalvėmis. Paskui vaikui prasidėjo „ožiukai“, vaikas pasakė, kad nori skambinti tėčiui, ji pasakė, kad neskambintų, nes tėtis dirba. Tada vaikas užsimanė eiti į lauką, bet ji jo neleido, nes tam buvo priežasčių. Sūnus pradėjo mėtyti daiktus, metė viską nuo stalo, plėšė, ant jos su kumštukais šoko. Ji jam leido išsirėkti, išsikrauti, galvojo, kad apsiramins, bet kai pamatė, kad nieko nebus, paėmė ir su diržu porą kartų sudavė vaikui per užpakalį. Kiek kartų sudavė, neprisimena. Berniukas yra judrus, pas jį mėlynės pastovios, mėlynės neatsiranda momentaliai. Po to įvykio berniuko tėvas atvažiavęs iš karto abdukcijai nuvežė vaiką. Ji nenusiteikusi savo vienintelio vaiko žaloti. Jam buvo 7 metai tuo metu, kai viskas vyko, jis tik pradėjo į mokyklą eiti. Pas juos puikūs santykiai su sūnumi. Jie dviese namuose buvo, kai viskas vyko, tada dar gyveno kitu adresu, ne močiutės bute. Ji savo vaiko nemuša, bet tas kartas kažkoks ypatingas buvo, jam buvo kažkokia isterija prasidėjusi, jai trūko kantrybė. Kaip minėjo, atvažiavo buvęs vyras su jos mama tą kartą. Gal po poros valandų jie atvažiavo nuo to laiko, kai ji sūnui sudavė. Vaikas pasiskambino ir pasikvietė tėtį. Jie jau miegojo, kai tie atvažiavo, nes į mokyklą reikėjo vaikui iš ryto. Ji su vyru išsiskyrusi prieš 4-5 metus tuomet buvo. Vaikas, jei pageidauja, visada važiuoja pas tėtį. Kiek ji žino, tėvas su vaiku puikiai sutaria. Labai gerai mokosi sūnus. Tuo momentu, kai vaikui sudavė su diržiuku, ji buvo išgėrusi skardinę alaus prie pietų stalo. Šiuo metu gyvena mamos bute, trijų kambarių bute. Vaikas gyvena su ja viename kambaryje. Spyną mama įsistačiusi savo kambaryje. Tuo adresu, kuriuo gyvena, policija buvo kviečiama ne kartą, nes ji su mama konfliktavo, būna, kad stipriai susiginčija. Gal ir buvo 3 kartus kviesta policija į mamos butą. Ji pripažįsta iš dalies savo kaltę, kad paėmė tą diržiuką, bet nebuvo keturių kartų vaikui suduota. Nepamena, ar vaikui sudavė per veidą, bet jai atrodo, tikrai ne. Specialiai jam tikrai nedavė į krutinę, jis buvo prisėdęs ant sofos eidamas atbulas. Pataikė jam į sėdmenis ir į šlaunis. Tą patį vakarą vaikas buvo išvežtas. Nepamena, kada paskui vaiką vėl pamatė. Kalbėjo apie tai su sūnumi, atsiprašė jo, susitaikė. Neigia, kad anksčiau mušė jį rankomis. Alkoholį progomis išgeria, silpnesnius gėrimus geria, tokius, kaip alus, vynas. Vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pasakė, jog nenori, kad jai, mamai, būtų blogai.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis D. Ž. parodė, jog mokosi pirmoje klasėje. Mokykloje būna iki 12-13 valandos. Jokio būrelio nelanko. Gyvena su močiute V., dažnai būna pas tėčio mamą - močiutę A., kuri kartu su seneliu gyvena Šeškinės mikrorajone. Kartais jį paima tėtis. Šiandien turbūt važiuos pas jį nakvoti. Ankščiau pas tėtį nakvojo dažniau, dabar rečiau, nes mama po truputi perstoja gerti. Mama dabar gyvena pas močiutę, nes ji neturi buto. Jų šeima nėra didelė, trys žmonės: močiutė, mama. Turi tik vieną senelį N., kuris gyvena Šeškinėje. Šiandien kalbės apie tą dieną, kada jį mama mušė. Nežino, kada tiksliai tai buvo. Atrodo, tai buvo pavasaris arba vasara. Tą dieną į mokyklą nėjo. Kadangi buvo šeštadienis ar sekmadienis. Tą dieną nuo ryto iki nakties namuose buvo su mama. Mama nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ar kažką kitą, alkoholio, kurį išgėrė vakare. Paskui jie žaidė su pagalvėmis, mušėsi pagalvėmis, išdykavo. Vėliau paskambino močiutė A. ir jai tyliai pasakė, kad mama girta. Vėliau močiutė A. paskambino močiutei V. Močiutė V. paskambino jam ir paklausė: „Ar tikrai mama yra girta?“ Atsakė jai, kad tikrai yra girta. Dar pasakė, kad gali duoti mamai ragelį, bet močiutė nenorėjo kalbėti su mama. Močiutė sakė, kad gali atvažiuoti, bet nelabai nori, nes mama, kai būna girta, ją pravardžiuoja arba muša. Atrodo, kad močiutė V. paskambino jo tėčiui. Bet gali būti, kad jam paskambino tėtis. Dieną prašė mamos išeiti į lauką, turėjo pinigų talonėliui, kadangi žino kokiu autobusu reikia važiuoti pas močiutę į Baltupius, norėjo pas ją nuvažiuoti. Norėjo nuvažiuoti pas močiutę V., nes mama dieną jau po truputį pradėjo gerti, o vakare ji buvo labai girta. Paėmė kamuolį ir paprašė, kad mama jį išleistų žaisti su kamuoliu su draugais iš Fabijoniškių. Norėjo pradžioje pažaisti su draugais, o vėliau nueiti į stotelę ir nuvažiuoti pas močiutę. Prieš tai mamai sakė, kad ji vėl yra girta. Mama supyko ir jis norėjo išeiti, kadangi bijojo, kad mama ir jį pradės mušti. Nors mamos prašė gal dvi valandas, ji neleido jam eiti į lauką. Kai mama neišleido jo į kiemą, atsigulė ant sofos, įsijungė televizorių, kurį žiūrėjo gal dvi valandas. O kas įvyko vakare jau papasakojo. Jau sakė, kad vakare skambino močiutė A. Tada vakare į Fabijoniškes atvažiavo močiutė V., paskambino į duris, prašė mamos atidaryti duris, sakė, kad pakvies K., jo tėtį su policija. Kai žaidė su pagalvėmis, paskambino močiutė, su ja pasikalbėjo, su mama dar kurį laiką pažaidė pagalvėmis, bet jam nusibodo ir jis savo pagalvę padėjo, o mama nenorėjo liautis, daužė jį pagalve. Tai buvo toks žaidimas. Matė, kaip močiutė buvo pravėrusi lauko duris, ji dar jam sakė, kad pasiims jį, kai mama užmigs. Kai mama būna labai girta, ji nemiega, o kai būna šiek tiek išgėrusi, ji labai greitai užmiega. Į butą močiutė nebuvo įėjusi, tik pravėrė duris. Tai buvo maždaug 9 valandą vakare. Matė močiutės lūpas pro duris, tada nukreipė mamos dėmesį, kad ji nepamatytų močiutės. Po to neiškentė ir pasakė mamai, kad už durų yra močiutė. Kai mama atidarė duris, už durų nieko nebuvo, kadangi močiutė, išgirdusi žingsnius, užlipo į 4 aukštą ir pasislėpė nuo mamos. Kai mama būna girta, ji psichuota, muša močiutę, spardosi. Ne kartą matė, kad mama skriaudžia močiutę. Dabar, kai mama gyvena su jais, ji vieną kartą buvo girta. Ankščiau, kai mama turėjo atskirą butą, ji ateidavo ir jį mušdavo, ir reikėjo kviesti policiją. Iki šiol iškviečia policiją, bet visada atšaukia. Prisimena, kad močiutė dėl mamos 2 kartus kvietė policiją. Vieną kartą policiją kvietė jis. Kai žaidė su mama su pagalvėmis, močiutė išėjo į lauką, paskambino jo tėčiui K. Atvažiavo tėtis, jie skambino į buto duris, sakė: „Atidaryk“, nes močiutė nenorėjo rodyti, kad turi buto raktus. Kai močiutė su tėčiu skambino į buto duris, mama keikėsi. Pradėjo žviegti, mama negražiais žodžiais pradėjo jį pravardžiuoti. Nenori kartoti jos sakytų žodžių, jie yra labai negražūs. Po to mama paėmė odinį diržą ir tris kartus sudavė jam per užpakalį. Tėtis skambino tris kartus telefonu, o močiutė į duris. Vėliau prasidėjo skandalas. Mama su diržu sudavė jam per užpakalį už tai, kad močiutei A. pasakė, kad ji yra girta. Mama dar sakė, kad jeigu jis dar kartą taip pat padarys, ji jį užmuš. Jis nemeluoja. Pirmą kartą mama jam sudavė per užpakalį, paskui per kojas ir per krūtinę. Tai buvo toks pirmas kartas, kai mama jį mušė diržu. Ankščiau jį skriausdavo, tik diržo niekada neimdavo. Dažniausiai su mama pykstasi dėl kompiuterio. Vėliau tėtis iškvietė policiją. Mama sakė jam „einame miegoti“. Pradžioje sakė, kad nenori miegoti, bet mama pasakė, kad dar jį muš, jeigu jis jos neklausys. Jis nuėjo miegoti. Tik spėjo nusirengti ir atsigulti į lovą, močiutė atidarė buto duris ir įėjo policijos pareigūnai su tėčiu ir močiute. Pamatė, kad dega šviesa, pakėlė galvą. Matė, kaip mama iš tėčio atėmė jo akinius. Mama buvo užsidariusi virtuvėje, girdėjo, kai ji kažkam trenkė, jam atrodo, močiutei V., girdėjo, kaip močiutė surėkė. Apie tai, kad mama jį mušė, papasakojo savo geriausiam draugui, močiutei A., seneliui, tėčiui. Kai mama jį mušė diržu, močiutė buvo už durų, ji nieko nematė. Neatsimena, ar po to, kai mama jį mušė, ji kalbėjo su juo ar ne. Atrodo ji buvo atsiprašiusi. Atsimena, kaip mama su tėčiu išsiskyrė. Jam tada buvo 2 ar 3 metai. Jie išsiskyrė dėl to, kad tėčiui nusibodo, kad mama pastoviai būna girta. Mama sako, kad juos paliko tėtis, tačiau jis daugiau tiki tėčiu. Tėtis dabar gyvena su teta O., su ja sutaria gerai, ji yra labai juokinga. Norėtų gyventi pas močiutę V. kitą močiutę ir tėtį. Nenori, kad kartu gyventų jo mama (b.l. 30-34).

Nukentėjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo parodė, jog dabar tikslios datos neprisimena, tik prisimena, kad tai buvo savaitgalis, sekmadienis, dienos metu jis kartu su mama buvo pas močiutę V. gyvenančią Baltupiuose. Vakare grįžo pas save namo, t.y. į Fabijoniškes, (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad mama išgėrusi. Būdami namuose su mama žaidė, su pagalvėmis, išdykavo. Staiga mama pradėjo grubiai su juo elgis, stumdė bei stipriai mušė pagalve. Po to be jokios priežasties su ranka sudavė jam per veidą. Jis supyko. Jam tada labai skaudėjo. Kai mama nuėjo į virtuvę, jis paėmė savo telefoną ir paskambino tėčiui K. Jis pasiskundė tėčiui, kad mama jį mušė bei paprašė atvažiuoti. Tuomet jo pokalbį su tėčiu išgirdo mama, ji paklausė su kuo jis kalbėjo, jis bandė pameluoti, kad nekalbėjo, bet mama viską suprato. Vėliau jai pats pasakė, kad atvažiuos tėvas ir jį paims. Dėl to mama labai supyko, barėsi ant jo, paėmė diržą bei 4 kartus sudavė per kojas. Vėliau su diržu sudavė per krūtinę. Nuo smūgių nukrito ant grindų ir susidaužė pakaušį. Mama ir toliau mušė jį diržu. Prašė mamytės nemušti, bet ji supykusi sakė, kad 7 metus jis augo nemuštas, o dabar jau muš. Taip pat pagrasino, jog jeigu ateityje dar kartą taip iškvies tėtį, tai gaus diržu daugiau. Greitai atvažiavo tėtis, kuris skambino į duris, tačiau mama liepė tylėti. Ji sakė, kad būtų tyliai, kad tėtis pagalvotų, jog jie miega. Tėtis skambino ilgai. Po to per akutę jis pamatė, kad tėtis buvo laiptinėje. Vėliau mama liepė nusirengti ir gultis į lovą. Jai pakluso. Jam tuomet buvo baisu, bijojo mamos, kad ji vėl nepradėtų mušti. Vėliau atvažiavo ir močiutė V. Tėtis su močiutė daužė į duris, skambino, bet mama vis tiek durų neatidarė. Po to atvažiavo policija ir močiutė atrakino butą. Močiutė turėjo raktą. Tėtis, močiutė ir 2 policijos pareigūnai užėjo į butą. Jis nemiegojo, viską matė ir girdėjo. Mama pirma užpuolė tėtį, paėmėjo akinius, stumdė. Tada užpuolė ir močiutę. Policijos pareigūnai ramino mamą. Mama su močiute nuėjo į virtuvę kalbėtis, ir jis girdėjo, kaip mama mušė močiutę, tada ten nubėgo pareigūnai ir jas išskyrė. Mama tuomet buvo labai pikta, rėkė, ji buvo agresyvi. Tėtis pasakė, kad jis čia nepasiliks, ir pradėjo rinkti jo daiktus. Jis apsirengė, pasiėmė kuprinę. Pasakė, kad nori važiuoti pas močiutę V. nes ten arčiau iki mokyklos. Tėtis neprieštaravo. Mama jau apsiramino ir nieko nesakė. Su tėčiu ir močiute išėjo iš buto, mama liko. Nuo tos dienos daugiausia būna pas močiutę V. Būna pas tėčio mamą - močiutę A. Kartais paima ir tėtis, tačiau jis daug dirba. Kartais kartu praleidžia savaitgalius. Į namus nuvykęs nebuvo. Mama pati ateina pas močiutę. Mama kalbina jį, klausia kaip sekasi, be jam nemalonu su ja kalbėtis. Pyksta ant jos už tą dieną. Būdavo ir ankščiau, kad mama jį mušdavo supykusi, mušdavo rankomis. Pastebėjo, kad mama dažnai būna girta. Mama ir ankščiau gerdavo. Dabar ji geria viena, slėpdamasi nuo jo virtuvėje. Dažniausiai ji geria alų. Tą vakarą ji taip pat gėrė viena virtuvėje ir butelį paslėpė mikrobangėje. Nuo ko buvo tas butelis neatsimena. Norėtų gyventi su tėčiu, su juo geriau, linksmiau. Pas mamą sugrįžti nelabai norėtų (b.l. 12).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą, liudytojas K. Ž. parodė, jog konfliktai tarp sūnaus ir kaltinamosios atsiranda grynai dėl to, jog kaltinamoji išgeria. Jo nuomone, tai pasitaiko per dažnai. Kai vaikas yra su mama, jis kas vakarą bando tikrinti, ar viskas gerai, ar tvarkoje. Jam sūnus pasakojo labai baisius dalykus, kad mama labai agresyviai elgėsi jo atžvilgiu, bet buvo pareigūnų išvežta į areštinę. Tą vakarą jis skambino paklausti sūnaus, kaip sekasi. Sūnus pasakė, kad blogai. To užteko, kad jis nuvažiuotų pas sūnų. Atvažiavęs bandė skambinti telefonais, telefonspyne, bet niekas neatsakė. Paskambino kaltinamosios mamai, nes žinojo, kad ji turi atsarginius buto raktus, paprašė, kad jį įleistų. Patekus į butą, šviesos buvo išjungtos, D. su kaltinamąja gulėjo lovoje, bet vaikas tuoj pat atsikėlė ir kaltinamoji atsikėlė, toks vaizdas, kad jie tikrai nemiegojo. Ji buvo nustebus, kodėl jie atvyko, paskui staiga jam griebė už akinių, kad jis nusiimtų juos, tą matė ir pareigūnai, ir sūnus. Po to kaltinamoji su jos motina buvo išėjusios į virtuvę, iš ten sklido keisti garsai. Pareigūnai pasiūlė, kad D. praleistų naktį kažkur kitur. Pasiūlė, kad vaikas vyktų pas kaltinamosios motiną. Važiuojant, važiavo kartu ir močiutė, jis paklausė vaiko, kas nutiko, vaikas papasakojo, kad mama jam trenkė per veidą, jis nukrito ant grindų, mama jį sumušė, nes vaikas jam, tėvui, paskambino. Prieš tai mama gėrė, buvo girta. Vaikas parodė mėlynes, savo kojas, buvo aiškiai matyti, kad tai padaryta diržu. Visą dieną vaikas bandė išeiti, norėjo pas močiutę, nenorėjo būti su motina, kai ši girtauja. Jis bijojo išgėrusios mamos. Vieną kartą mamos elgesys buvo labai agresyvus. Po to įvykio jis su sūnum nuvyko padaryti abdukcijos, daktarai apžiūrėjo vaiką, davė išvadą. Remdamasis tuo, ką žinojo, jis nusprendė kreiptis į teisėsaugos instancijas, nes nebepajėgia daugiau kentėti tokio buvusios žmonos elgesio. Santuokoje jie buvo pragyvenę 3 metus. Išsiskyrė, nes žmona girtavo. Jam tai pabodo. Vaikas gyveno su ja. Agresyvi buvusi žmona tampa pavartojusi alkoholio. Sūnus daugiau gyvena su močiute, o ne su mama. Močiutė kartais jos neįleidžia į namus dėl kaltinamosios stovio. Jo santykiai su močiute geri. Sūnų ji mato savaitgaliais. Sūnus gyvena Baltupiuose, nes šalia mokykla. Jo žiniomis namuose D. nakvoja pas močiutę kambary. Kambariai rakinami. Kas jis miegotų su mama, seniai to negirdėjo. Sūnui reikia motinos. Kai mama nuotaikoj, tai jie puikiai bendrauja. Jo žiniomis, kaltinamoji negrįžta namo, nakvoja kažkur po kelias dienas. Dažnai kviečiama policija, ji išgeria dažnai. Kai atvyko tą vakarą pas juos, kaltinamoji atsikėlus iš lovos atrodė nustebus, klausė, kas čia nutiko, bet po kelių minučių jos elgesys pasikeitė į puolantį. Alkoholio kvapas nuo jos sklido. Ji geria alų, jam atrodo. Visi vaikai fantazuoja, bet, kad iškreiptų jo sūnus faktus apie mamą, nėra to buvę. Mokosi vaikas gerai. Tuo metu, po įvykio, jis pašnekėjo apie įvykį su sūnum mašinoj, paskui kai važiavo pas gydytojus dar šnekėjo apie tai, ir kai važiavo į apklausą, jis vaikui priminė dėl kokių aplinkybių važiuoja. Vaikas šneka kaip kada, kada nori, kada nenori. Tuo metu, po įvykio, jis pasakojo viską gana noriai. Tuo metu tyrėja paprašė jo, kad jis nedalyvautų apklausoje ir jis laukė už durų, kad ji galėtų nešališkai pakalbėti su vaiku. Nepastebėjo, kad skirtųsi kokios detalės, kurias tada pasakojo vaikas. Mašinoje jis, tiesiog, paklausė, kas įvyko, kažkokių tikslinančių klausimų, kaip ir nebuvo. Vaikas pats išsipasakojo. Jis tiksliausiai viską nurodė medikams, kai darė abdukciją, tada tiksliai nurodė, kiek kartų jį mušė. Vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, įkalbėjo, kad reikia.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad konkrečios datos šiuo metu nepamena, tai buvo seniai. Apie 9 val. vakaro paskambino žentas, kad negali sūnui ir buvusiai žmonai prisiskambinti. Ji atvažiavo, nes turėjau atsarginius buto raktus. Buvo du pareigūnai ir žentas, atrakino duris, uždegė šviesą, anūkas su dukra buvo kambary, bet nemiegojo. Ji nuėjo į virtuvę, bandė auklėti dukrą, paskui paėmė vaikelį. Bute vaikas nieko nepasakojo, gal mieguistas buvo. Anūkas mašinoj kažką pasakojo, bet ji nelabai ką girdėjo, nes kraujo spaudimas buvo pakilęs, buvo susinervinus. Ypatingų emocijų vaikas tuo metu nerodė. Sužalojimų nematė. Tas vaikas augęs pas ją ir dabar pas ją auga. Dukra niekada vaiko nemušė, o kai išgeria, smurtauja, bet jos atžvilgiu. Dukrai turbūt nepatinka, kad ji ją auklėja. Kai konfliktuoja su dukra, tai pasitaiko atvejų, kad vaikas būna kambary, bet dažniausiai jis nieko nemato. Vaikas miega su ja, močiute. Kartais būna mama išeina su draugais, jos nebūna namuose. Dabar gana dažnai vartoja alkoholį. Vaikas ignoruoja mamą. Jam labai gerai būti su ja, močiute, su kitais seneliais, su tėvu. Mano, kad dukra piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to byla atsidūrė teisme. Po šio įvykio, kai grįžo jie namo, vaikas iškart nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs. Mėlynių ant vaiko nepastebėjo. Sunku pasakyti, ar vaikas galėjo ką išsigalvoti. Tėtis padarė vaikui abdukciją. Kiek pamena, tėtis su mobiliu nufotografavo kojytes, gal tėtis to norėjo. Matyt, vaikas kažką papasakojo, ar, kad jam su diržu davė. Nenorėdama vaiko traumuoti nesigilino, kaip ten, kas buvo. Su vaiku apie šį įvykį nekalbėjo. Su dukra kalbėjo, ji neigė, kad mušė sūnų. Ji su ja kalbasi pastoviai visai kita tema, kalba apie alkoholį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. Ž. parodė, jog čia yra asmeninė problema, kad J. B. girtuoklė. Kai ji išgeria, nesupranta, ką daro. Apie šį įvykį vaikas jai, močiutei, pasakojo, sūnus jai taip pat pasakojo. Vaikas pasakojo, kad mama jį mušė, ji matė mėlynes ant vaiko kūno.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. R. parodė, jog ji yra pradinių klasių mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. D. Ž. kruopštus, sumanus, nepraleidžia pamokų. Susirinkime buvo tėtis, į 2-3 susirinkimą niekas neatėjo. Retsykiais tėtis, kartais mama paskambina. Domisi močiutė mokslais. D. nelanko prailgintos grupės, būna ten tik kartais, pagal galimybes. Apie namus vaikas pasakojo. Muzikos pamokoje mokantis dainą mamai D. pasakė, kad to nedarys, pasakė, kad mama girtauja. Ji paprašė, kad jis dainuotų kitais žodžiais, tai sakė, kad dainuos močiutei. Draugų turi, bendraujantis vaikas. D. gyvena netoliese, dažnai eina vienas namo, kartais mama ar močiutė jį po pamokų pasiima, kartais tėtis. Ji mano, kad tokio amžiaus vaikų vaizduotė plati, bet D. nėra linkęs fantazuoti. Labai sumanus, ir branda jis tikrai ne pirmokas. Jis yra sakęs, kad norėtų gyventi su abiem tėvais. Kartais jis pasako apie padėtį šeimoje klasei girdint, tai ji bando keisti temą. Iš D. lūpų skausminga tai girdėti. Jis tai pasako, kaip pyktį. Neapykanta šiuo metu mamai tikrai yra.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3224/11(01) matyti, jog nustatyta, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos šlaunyse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-23), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18-19).

Iš surinktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamoji J. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę ji pripažino iš dalies, parodė, jog sudavė su diržu savo vaikui D. Ž. kelis smūgius per užpakalinę kūno dalį, kiek smūgių sudavė, neprisimena. Keturių smūgių gal nesudavė. Į krūtinę nesudavė su diržu. Neigė, jog sudavė vaikui per veidą ranka. Nukentėjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog mama per veidą su ranka jam sudavė, mušė per krūtinę. Liudytojas K. Ž. patvirtino, jog vaikas papasakojo ir jam, jog mama jam trenkė per veidą ir mušė per krūtinę, ne tik su diržiuku per užpakalį ir kojas. Nukentėjusysis D. Ž. parodė tokią įvykių seką, jog mama trenkė per veidą, mušė su pagalvėmis, tai buvo toks žaidimas, po to jį mušė su diržu per užpakalinę kūno dalį, kojas, jis nukrito, po to mama sudavė su diržu per krūtinę. Liudytojas K. Ž., parodė, jog vaikas gerai mokosi, nelinkęs fantazuoti, jo fantazija normali. Tą patvirtino ir apklausta liudytoja vaiko klasės auklėtoja V. P.R. Liudytojas K. Ž. parodė, jog vaikas jam papasakojo apie tai, kad mama jį mušė tuoj po įvykio, važiuojant automobiliu, automobilyje buvo ir vaiko močiutė V. B.. Po to vykstant pas medikus jis kalbėjo su vaiku dar kartą apie įvykį ir taip pat kalbėjo ir prieš apklausą. Liudytojas K. Ž. parodė, jog vaiko pasakojimas buvo nuoseklus, nesiskyrė esminės pasakojimo aplinkybės, vaikas tikrai nefantazavo. Tokia išvada darytina ir ištyrus bei įvertinus mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. parodymus teisme. Esminės nukentėjusiojo parodymų detalės nesiskiria, sutampa. Vaikas išsamiai nupasakojo įvykių eigą. Parodė tyrėjai, jog mama sudavė jam per veidą, po to mušė su diržiuku per užpakalį, kojas, vėliau per krūtinę. Šie vaiko parodymai patikimiausi, nes paimti pirmiausiai, dar nepraėjus daug laiko po įvykio. Vėliau vaikas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Esmines įvykio detales papasakojo tas pačias. Kaltinamoji J. B. parodė, jog vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad nekalbėtų blogai prieš ją. Pačios kaltinamosios parodymus, jog ji tik sudavė vaikui su diržiuku, tačiau nemušė per veidą ir į krūtinę, teismas vertina kritiškai. Be to, kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, galėjo ir neprisiminti esminių detalių, kaip pavyzdžiui, pati parodė, jog neprisimena, kiek sudavė smūgių su diržiuku, nors po to teigė, jog keturių smūgių suduoti tikrai negalėjo. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu iš viso savo kaltę neigė, teisme parodymus pakeitė – kaltę jau pripažino iš dalies. Aplinkybių, kurios duotų pagrindą netikėti nukentėjusiojo D. Ž., liudytojų K. Ž., A. Ž. parodymais, nenustatyta. Liudytoja V. B. teigė, jog negirdėjo, ką vaikas tėčiui pasakojo automobilyje, nes buvo susijaudinusi, tačiau neneigė, jog matė kraujosruvas ant vaiko kojų, matė, kaip tėvas jas fotografavo. Nuketėjusysis D. Ž., liudytojai K. Ž., V. B. parodė, jog J. B. tuo metu buvo neblaivi. Neneigė to, jog girtavo ir pati kaltinamoji J. B.. Taigi, kaltinamosios J. B. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina iš dalies jos pačios parodymai, nukentėjusiojo D. Ž., liudytojų K. Ž., V. B., A. Ž., V. P. - Remeikienės parodymai, specialisto išvados duomenys. Kaltinamosios J. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamosios J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau veika padaryta prieš mažametį savo pačios vaiką, veika smurtinė, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į veikos pobūdį: suduoti keturi smūgiai diržu vaikui per užpakalį, kojas, taip pat vėliau į krūtinę, trenka per veidą ranka. Vaikui padarytos kraujosruvos kojose. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, asmenybę: J. B. 35 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, oficialiai nedirbanti, išsiskyrusi, gyvena su motina ir vaiku, turi vieną vaiką, administracine tvarka bausta, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro, Vilniaus m. priklausomybės ligų centro, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitose neįrašyta, neteista. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę. Aplinkybių, dėl kurių galėtų būti kaltinamajai paskirta kitokia bausmė, nei numatyta minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje, šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai J. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji J. B. neteista, t.y. nėra realiai atlikinėjusi laisvės atėmimo bausmės, jos veika nesunki, gailisi dėl to, kas nutiko, turi pastovią gyvenamąją vietą, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant bausmės, suteikiant šansą kaltinamajai pasitaisyti, t.y., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidedant kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir įpareigojant kaltinamąją per šį laiką užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – išdirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 73-74), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti J. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti kaltinamąją per šį laiką užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – išdirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.