Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vilkiko vairuotoju-ekspeditoriumi, vidurinio įsilavinimo, nevedęs, neteistas, 2015-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. A. 2018 m. gruodžio 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, iš asmeninių paskatų, tyčia, vieną kartą, smogė iš galvos kaktos nukentėjusiajam E. P. į dešinės pusės antakį ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju T. A. parodė, kad 2018-12-25, kai į jo tėvų gyvenamojo namo kiemą atvyko O. B., po to išlipus E. P. iš automobilio, jis priėjęs prie E. tyčia trenkė vieną kartą jam iš savo galvos kaktos į jo kaktą, taip pasielgė, nes buvo supykęs, dėl anksčiau įvykusio pokalbio ir jo išsakytų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu. Pirmosios apklausos ir akistatos metu su E. P. sakė, kad jam nesudavė galva, o tik įrėmė savo galvą į jo kaktą, iš baimės, nes nenorėjo turėti teistumo. Be to, gali pasakyti, kad įvykio vakarą buvo neblaivus, todėl galvojo, kad tikrai tik įrėmė savo galva, o nesudavė iš galvos kaktos E. P. į kaktą, nes pats sudavęs jam iš galvos jokio skausmo nepajuto, todėl manė, kad jam taip pat neskaudėjo, be to, kadangi E. P. pažįsta asmeniškai, manė, kad jis meluoja, siekdamas jam pakenkti. Dabar viską apgalvojęs, supranta, kad galėjo savo veiksmu sukelti fizinį skausmą E., nes mano, kad galėjo suduodamas galva užgauti antakį. Labai gailisi dėl savo poelgio, pasižada E. P. atsiprašyti (119-121 b. l.);

nukentėjusiojo E. P. parodymais, kad 2018-12-25 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), pusbrolis O. B. jo automobiliu „VW Passat“ B5 modelis, jį ir jo draugę I. M. nuvežė pas R. A. (tikslaus adreso nežino), nes turėjo parvežti savo sesę O. P., kuri ir draugauja su R. A.. Įvažiavus į nuosavo namo kiemą su pusbroliu O. B. išlipo iš automobilio ir laukė prie automobilio, draugė paliko sėdėti automobilyje. Iš namo išėjo T. A. ir A. A., kurie minėtu adresu gyvena. T. A. jam iš karto pradėjo sakyti, kad jis jo kieme yra „naglas“. Jis jam nieko nesakė. Jis prie jo priėjęs, iš galvos (kaktos) vieną kartą smogė jam į dešinės pusės antakį, po smūgio jam apsvaigo galva ir pajuto fizinį skausmą. Iškarto pusbrolis jį užstojo ir su ranka T. A. atitraukė, neleido prie jo prieiti. Supratęs kas įvyko ir nenorėdamas konflikto atsisėdo į automobilio priekinio keleivio vietą. Jis užsirakino dureles. T. A. atidaręs galines kairės pusės dureles jam sakė išlipti, reikia pakalbėti. Jam pasakė, kad niekur nelips, nieko nenori kalbėti. Tada jis uždarė dureles. Automobilyje buvusi jo draugė išsigando, pradėjo verkti ir klausė jo, kas vyksta. Netrukus atėjo sesuo, pasodino savo mažamečius vaikus ir jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mstl. Apie konfliktą sesei nieko nesakė. Maždaug po 15 minučių grįžęs namo apie įvykį pranešė 112. T. A. jam sukėlė fizinį skausmą. Mano, kad jis taip pasielgė, nes yra susipykę iš anksčiau. Dėl sumušimo į medikus nesikreips, nes nereikia, kadangi sumušta vieta tik šiek tiek patino, palietus skaudą, med. ekspertizės nesidarys. Civilinio ieškinio nereiškia (35-38 b. l.);

liudytojos I. M. parodymais, kad ji draugauja su E. P.. E. sesuo O. P. prašė, kad ją parvežtų iš sugyventinio R. A. namų. Kadangi jos draugas E. neturi vairuotojo pažymėjimo, juos E. pusbrolis O. B. automobiliu 2018-12-25 apie 20.00 nuvežė minėtu adresu pas A.. Automobilį pastatė nuosavo namo kieme prie namo durų. Prie durų kieme stovėjo ir rūkė T. ir A. A.. Vairuotojas O. su E. išlipo iš automobilio. Ji pasiliko sėdėti ant galinės sėdynės. Matė, kad O. taip pat pradėjo rūkyti. Netrukus T. A. priėjo prie E., kažką jam sakė, bet negirdėjo ir priėjęs iš galvos smogė E. į veido sritį. Tada O. tarp jų įsiterpė ir E. iš kart atsisėdo į automobilį, keleivio vietą. T. atidarė galines kairės pusės dureles ir prašė, kad E. išliptų pakalbėti, bet ji pasakė, kad niekas su juo nenori kalbėti ir T. uždarė duris. T. su savo broliu įėjo į namą. Netrukus atėjo O. su mažamečiais vaikais. O. susodino vaikus ir jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mstl. O. apie įvykį niekas nesakė. Mano, kad T. buvo neblaivus, nes matėsi iš jo eisenos ir nerišlios kalbos, kadangi T. pažįsta iš anksčiau. Matytas vaizdas, kai T. trenkė iš galvos jos draugui į veido sritį, ją šokiravo, ji išsigando, buvo nejauku. Grįžus į E. namus, jis pranešė 112. Ant E. veido matėsi, kad dešinysis antakis yra šiek tiek patinęs, nubrozdinimo nesimatė (47-49 b. l.);

liudytojo O. B. parodymais, kad 2018-12-25, apie 19.00 val. jam paskambino pusseserė O. P., kuri paprašė ją parvežti iš uošvienės A.. Jis pažįsta ir R. ir T. A., nes yra seniau dirbęs kartus su jais, o jų brolį A. žino iš matymo. O. su R. A. nėra susituokusi, bet jo motiną vadina uošviene. Važiuodamas dar užsuko pas pusbrolį, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), jį pasiėmus nuvažiavo pasiimti jo merginos I. M. ir grįžtant nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas pusseserę O., buvo apie 20.00 val., įvažiavęs į nuosavo namo kiemą jis matė, kad prie ūkinio pastato stovėjo T. A., sustabdžius automobilį, jis iš savo automobilio išlipo pirmas ir prie jo priėjo T. pasisveikinti su šventėmis, matė, kad iš kambario į kiemą išėjo A. A., dar jam davė žiebtuvėlį prisidegti cigaretei. Tuo metu, kai T. jį sveikino su šventėmis, priekines automobilio dešinės pusės keleivio dureles atidarė E., jam atidarius dureles, jo T. paklausė, ar čia „š.“, tada atsakė, kad taip ir E. einat link jo, prie jo priėjo T. ir savo galva trenkė E. į veidą vieną kartą. Tai padarė visiškai nieko nepasakęs, greitai ir netikėtai. Jokio žodinio konflikto tarp E. ir T. net nebuvo spėjęs įvykti. Po to, kai T. sudavė jam savo galva, jis įsiterpė ir savo ranka čiupo T. už pilvo ir sakė nusiraminti, o E. liepė sėsti atgal į mašiną. I. tuo metu, kai viskas įvyko, sėdėjo jo automobilio gale, automobilio galiniai langai buvo tamsinti. O. P. tuo metu, kai viskas įvyko, nebuvo, ji rengė vaikus kambaryje. „Š.“ yra E. pravardė. Pabaigus rūkyti, jis nuėjo į kambarį pasikvieti O., o T. pasiliko su A. kieme, E. su I., kai jis išėjo, taip ir sėdėjo automobilyje. Jį toks T. elgesys visiškai nešokiravo, tik buvo keista, kad jis taip pasielgė. Gali pasakyti, kad E. nedejavo ir nieko nesakė vežamas, kad jam skauda akį ar skruostą. Kai jį paleido namuose su Inga, nežinojo, kad jis kvies policiją. Nežino, ar tą 2018-12-25 vakarą T. buvo išgėręs, alkoholio nuo jo neužuodė, bet mano, kad blaivas taip nepasielgtų (53-56 b. l.);

liudytojo A. A. parodymais, kad jam yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, kai įtariamasis yra jo artimas giminaitis ir šeimos narys. Gali papildomai pasakyti, kad 2018-12-25 kai į jo namų kiemą atvažiavo O. B., matė, kaip iš automobilio išlipo E. P., kuris ėjo link jo brolio. Ankstesnėje apklausoje davė parodymus, jog jo brolis tik įrėmė savo galvą E. į jo galvą, bet nesudavė. Gali pasakyti, kad jis tikrai matė tą momentą, kaip brolis buvo įrėmęs savo galvą į E. galvą, todėl taip ir sakė, nematė, kad brolis būtų galva trenkęs E. ar kad būtų galva užsimojęs E. suduoti. Viskas vyko greitai, be to jis rūkė ir galėjo vienu momentu tiesiog nepastebėti, kaip brolis T. E. sudavė į galvą, nes, kaip ir minėjo, viskas vyko greitai, be to, brolis tuo metu buvo nugara į jį ir jis yra aukštesnis už E. P.. Kai juos įskyrė O., E. nuėjo į automobilį, neverkė, todėl galvojo, kad jam nieko neskaudėjo, t.y. nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Pasilieka prie šiandien duotų parodymų, jog matė kaip brolis buvo įrėmęs galva E. į galvą, bet ar buvo užsimojęs savo galva suduoti ir ar sudavė E. P. tiksliai nežino (65-68 b. l.);

E. P. protokolu-pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2018-12-25 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuotojas - pusbrolis O. B., jį ir jo draugę I. M. nuvežė pas R. A. (tikslaus adreso nežino), nes turėjo parvežti savo sesę O. P.. Nuosavo namo kieme išlipo iš automobilio ir laukė prie automobilio. Iš namo išėjo T. A. ir A. A., kurie minėtu adresu gyvena. T. A. jam iš karto pradėjo sakyti, kad jis jo kieme yra „naglas“ ir prie jo priėjęs iš galvos vieną kartą smogė jam į dešinės pusės antakį, jam apsvaigo galva ir pajuto fizinį skausmą. Po smūgio jis įlipo į automobilio priekinio keleivio vietą. Į konfliktą jis nesivėlė. Netrukus atėjo sesuo ir jie išvažiavo. T. A. jam sukėlė fizinį skausmą. Mano, kad jis taip pasielgė, nes yra susipykę iš anksčiau. Dėl sumušimo į medikus nesikreips, nes nereikia, kadangi sumušta vieta tik šiek tiek patino, palietus skaudą, med. ekspertizės nesidarys. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo T. A. nubausti LR įstatymų nustatytą tvarka (8-11 b. l.);

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esantis individualaus gyvenamojo namo kiemas (19-23 b. l.);

Asmens apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusysis E. P.: ant jo veido vizualiai matyti, kad dešinės pusės antakis šiek tiek patinęs, įdrėskimų nematyti (25-29 b. l.).

Kaltinamojo T. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. P..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. A. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei su baudžiamojo poveikio priemone sutiko.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį T. A. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, siūlo skirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą - 10 MGL (500 Eur) dydžio, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54-55 straipsniuose.

Kaltinamasis T. A. neteistas (85-96 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (83-84 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (81-82 b. l.), nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine ir augina dvi nepilnametes dukras, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (79, 87 b. l.), psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (90 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokuroro prašomos rūšies ir trukmės bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis, 6 dalies 5 punktas, 67 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. A. kaltę pripažino, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (122-123 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi bei 71 straipsniu, skirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įmoka mokama, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini).

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.