Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K. –J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K.-J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2015-05-26 apie 10.30 val., Vytauto g. 12, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 126 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. K. – J. nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, bet kategoriškai neigė, jog būtų jutusi kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusi tyčia. Paaiškino, kad įvykio dieną išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vytauto g., išvažinėdama nejuto jokio kontakto. Tik maždaug po savaitės jai paskambino policijos pareigūnė ir tik tuomet ji pastebėjo apibraižymus ant savo automobilio, jie buvo labai nežymūs. A. K.-J. nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio, pergyvena dėl jo.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. B. nurodė, jog įvykio dieną ant savo automobilio pastebėjo raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog kažkas apgadino jos automobilį. Perkaičiusi raštelį, pamatė nežymius apibraižymus ant savo automobilio – Ford Fiesta. Nurodė, kad jos A. K. – J. atsiprašė.

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime A. K. – J. taip pat nurodė, kad ji sutinka, jog galėjo vairuodama automobilį sukelti eismo įvykį, tačiau nurodė, kad tikrai negirdėjo jokio atsitrenkimo į kitą automobilį garso ir specialiai iš eismo įvykio vietos tikrai nepasišalino.

A. K. – J. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad A. K. – J. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo ir parodymų teisme, ji neneigė, jog išvažiuodama automobiliu atbuline eiga galėjo kliudyti šalia stovintį automobilį Ford Fiesta, tačiau kategoriškai teigė, jog jokio automobilių kontaktų nepajuto. Be A. K.-J. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, Eismo įvykio vietos schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, E. B. parodymais teisme ir jos rašytiniu paaiškinimu, K. V. rašytiniu paaiškinimu, fotolentelėmis, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia spręsti, kad A. K.-J. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog A. K.-J. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

A. K.-J. rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nejuto, jog jos vairuojamas automobilis kliudė stovinčią transporto priemonę. Teismui perduotoje byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog A. K. – J. būtų jautusi susidūrimą su kitu automobiliu ir kaip nors į tą susidūrimą sureagavusi. Be to, iš teismui pateiktų fotolentelių yra matyti ir tai, jog tiek ant automobilio Toyota Avensis, tiek ant automobilio Ford Fiesta esantys apgadinimai nėra itin žymūs. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog A. K.-J. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. K.-J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog A. K. – J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

A. K.-J. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.