- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- ATP-248-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01425-2013-25
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas trijų tūkstančių penkių šimtų litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 13 d., apie 22.25 val., Šilutėje, S. D. ir S. Girėno g. 11, chuliganiškai vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,15 prom. neblaivumo laipsnis), rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą ir priversdamas automobilio ratus prasisukti, sukėlė šaižų garsą bei priversdamas automobilį slysti šonu ir juo sukant ratus, sukėlė grėsmę kitų žmonių, savo, eismo bei svetimo turto saugumui, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 16, 33, 133 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį paskyrė trijų tūkstančių penkių šimtų litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams, pagal 124¹ straipsnio 7 dalį paskyrė trisdešimt litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė E. K. nuobauda paskirta trijų tūkstančių penkių šimtų litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Šalies argumentai
E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad automobilį vairavo ne jis, o jo pažįstamas Š. A. Jis tik sėdėjo keleivio sėdynėje. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus visiškai neatsižvelgė į tai, jog liudytojas E. J. galėjo melagingai pranešti policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo jis. E. K. teigimu, minėtas liudytojas du kartus neatvyko į numatytus teismo posėdžius, o atvykęs trečią kartą nepatvirtino, kad automobilį vairavo būtent jis. Be to, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jis sėdėjo ne vairuotojo, o keleivio sėdynėje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. K. kaltės pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. padarė 124² straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, o apelianto keliama versija, kad automobilį vairavo pažįstamas Š. A., o tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas buvo nuėjęs į kitą automobilį ir jis vienas sėdėjo keleivio sėdynėje, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.
Teismas išsamiai išanalizavo tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek ir liudytojų Š. A., M. D. ir E. J. duotus parodymus ir paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno M. D. bei tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo E. J. parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą. Abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo jokio pagrindo. Be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas ar liudytojas E. J. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti E. K. pažeidimų padarymu. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. apeliaciniame skunde savaip interpretuoja liudytojo E. J. parodymus, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias jam naudingas išvadas.
Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtas liudytojas patvirtino savo paaiškinime duotus parodymus (b. l. 47). 2013 m. gruodžio 13 d. paaiškinime liudytojas E. J. aiškiai nurodė, kad asmuo, kuris chuliganiškai vairavo transporto priemonę, svirduliuodamas išlipo iš automobilio, rankoje laikydamas alaus butelį, nusišlapino ir persėdo į keleivio sėdynę, automobilyje daugiau nieko nebuvo (b. l. 5).
Pastebėtina, kad paties apelianto pasikviestų liudyti liudytojų Š. A. ir M. D. parodymai prieštarauja tarpusavyje, todėl teismas pagrįstai juos kritiškai įvertino ir jais nesirėmė. Liudytojas Š. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su M. D. važiavo į Šilutę, o E. K. važiavo vienas savo automobiliu (b. l. 31). Liudytojas M. D. parodė priešingai, jog jis į Šilutę vyko vienas, nes turėjo susitikti su drauge, o E. K. važiavo su Š. A. ( b. l. 31). Taigi tikėti šių liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent E. K. chuliganiškai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. K. veikoje yra visi ATPK 124² straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. K. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.