- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-4892-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01194-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti palikėjos turtą.
Pareiškime nurodė, kad iki palikėjos mirties pareiškėjos šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Kaime pareiškėjos šeima gyveno ūkiškai - augino gyvulius, dirbo žemę. Po motinos mirties pareiškėjai teko perimti visą motinos turtą ir pareigas tvarkant ūkį, nes pareiškėjos tėvas M. S. dėl amžiaus ir prastos sveikatos būklės nebegalėjo užsiiminėti ūkio darbais. Pažymėjo, kad ji faktiškai priėmė motinos palikimą, pradėdama rūpintis jos turtu kaip savo turtu – gyveno name kartu su tėvu, tvarkė namą, ūkį, daržą, sodą, prižiūrėdavo gyvulius. Mirties dieną motina neturėjo registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, todėl po motinos mirties pareiškėja nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Palikėja iki mirties buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į jos tėvui I. S. priklausiusį turtą atkūrimo. Faktiškai paveldėjus motinos turtą ir jos turtines teises, pareiškėja tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1999 m. spalio 11 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko I. S. turtą buvo patenkintas. Bendras 14,84 ha žemės sklypas žemės ūkio veiklai buvo grąžintas natūra pareiškėjos motinai M. S. ir trims jos seserims. M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,96 ha žemės sklypą. Po nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos tėvas M. S. raštiškai pareiškė, kad sutuoktinės palikimo nepriėmė, o savo teisę perleido vaikams D. K. ir S. S.. Pareiškėjos tėvas mirė 2007 m. rugsėjo 15 d., tuo tarpu pareiškėjos brolis S. S. nebuvo priėmęs motinos palikimo faktiniu valdymu, jos turtu nesirūpino, jis mirė (duomenys neskelbtini), buvo vienišas, vaikų neturėjo, kitų pretendentų į palikimą nėra. Taip pat nurodė, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų po M. S. mirties
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, taip pat prašė bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties, gimimo, santuokos liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. S., o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos tėvas M. S.. Palikėja M. S. turėjo du vaikus: pareiškėją D. K. ir S. S., mirusį (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, palikėja su šeima iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
6. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro ir Testamentų registro išrašų duomenimis, po M. S. mirties laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjų palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų ar palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo faktų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis M. S. vardu yra registruota 39600/148400 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad M. S. iki mirties buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į jos tėvui I. S. priklausiusį turtą atkūrimo. 1999 m. spalio 11 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko I. S. turtą buvo patenkintas, 14,84 ha žemės sklypas žemės ūkio veiklai buvo grąžintas natūra M. S. ir dar trims savininkams, M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,96 ha žemės sklypą žemės. Po nuosavybės teisių atkūrimo M. S. sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) M. S. 1999 m. lapkričio 8 d. raštiškai pareiškė, kad sutuoktinės palikimo nepriėmė, o savo teisę perleido vaikams D. K. ir S. S.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja po palikėjos mirties vienintelė tvarkė bei derino dokumentus dėl nuosavybės teisių M. S. atkūrimo su žemėtvarkos darbuotojais bei Vilniaus rajono administracija, rūpinosi palikėjos turtu.
7. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad palikėjai M. S. mirus pareiškėja valdė palikėjai priklausantį turtą kaip savą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. S. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant kitų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo motinos M. S. mirties D. K. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 straipsnis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444 straipsniais teismas,
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.