Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-71-598/2017 pagal atsakovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvystės nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenimis Swedbank, AB, K. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. K., BnP Finance, AB, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvystės nustatymo.Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti jo ir nepilnametės dukters A. K. gimusios 2014 m. kovo 14 d., tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką:atsakovas su dukra bendrauja II ir IV mėnesio šeštadienį, 11:00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;atsakovas su dukra bendrauja II ir IV mėnesio sekmadienį, 11:00 val. pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos arba 16:00 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m., Šv. Velykų 2-ąją dieną atsakovas bendrauja su dukra, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 11:00 val. ir tą pačią dieną 19:00 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šv. Velykų 1-ąją dieną dukra bendrauja su ieškove;poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m., Šv. Velykų 1-ąją atsakovas bendrauja su dukra, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 11:00 val. ir tą pačią dieną 19:00 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šv. Velykų 2-ąją dieną dukra bendrauja su ieškove;neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m., atsakovas su dukra bendrauja Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m., Šv. Kūčias dukra praleidžia su ieškove;neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m., atsakovas su dukra bendrauja Šv. Kalėdų 2-ą dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val. Šv. Kalėdų 1-ąją dieną dukra bendrauja su ieškove;poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m., atsakovas su dukra bendrauja Šv. Kalėdų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val. Šv. Kalėdų 2-ąją dieną dukra bendrauja su ieškove;nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su dukra bendraus ieškove;nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), su dukra bendraus tėvas atsakovas, dukrą pasiimant 11:00 val. ir iki 19:00 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per mamos gimtadienį (01.18) su dukra bendraus ieškovė; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per atsakovo gimtadienį (rugpjūčio 12 d.) su dukra bendraus atsakovas, dukrą pasiimant 11:00 val. arba iš ugdymo įstaigos ir iki 19:00 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais per dukros gimtadienį (kovo 14 d.) atsakovas bendrauja su dukra 3 val. iš anksto susitarus laiką su ieškove;ieškovė turi nurodyti atsakovui kontaktinį telefono numerį, kuriuo jis galėtų susisiekti ir bendrauti su dukra, taip pat nurodyti dukters gyvenamosios vietos adresą, ugdymo įstaiga, užklasinę veiklą;ieškovė įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovą SMS pranešimu apie dukros sveikatos būklės, gyvenamosios vietos, ugdymo ir papildomo ugdymo įstaigų pasikeitimus;dukros ligos metu atsakovas, suderinęs su ieškove laiką, turi teisę aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje;ieškovė įsipareigoja atsakovui pranešti apie susirinkimus, šventes ir kitus renginius dukros ugdymo įstaigoje ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną SMS pranešimu;be atsakovo raštiško sutikimo, ieškovė neturi teisės išvykti su dukra į užsienį nuolatiniam gyvenimui.

Atsakovo atstovė patikslino, kad būtų protinga laikinai taikyti prašomo nustatyti laikino bendravimo 2.1. – 2.3. punktuose numatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Nurodė, kad A. K. yra jo biologinė dukra. Vaiko tėvu gimimo akte neįrašytas, nes tuo metu ėmė būsto paskolą ir bankas nebūtų sutikęs duoti paskolos, jeigu atsakovas turėtų dar vieną vaiką. Kartu su ieškove bei dukra gyveno iki 2016 m. gegužės mėn., kol ieškovė išėjo iš namų. Nutrūkus šalių santykiams, nori bendrauti su vaiku. Ieškovė uždraudė jų bendravimą, motyvuodama, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas. Šalims išsiskyrus mergaitę matė du kartus. Ryšys su dukra nutrūko ne dėl jo kaltės, ryšį būtų nesunku atstatyti. Šiuo metu išlaikymo vaikui neteikia, nes jo nemato.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:2017 m. balandžio mėn. antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) atsakovas bendrauja su vaiku dalyvaujant ieškovei šalių sutartoje vietoje laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val.;2017 m. balandžio mėn. kiekvieną trečiadienį atsakovas bendrauja su vaiku dalyvaujant ieškovei šalių sutartoje vietoje laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovas su vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), 11 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val., arba 16 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo informuoti ieškovę telefonu arba SMS žinute;Tėvo dieną ir atsakovo gimtadienį (rugpjūčio 12 d.) vaikas švenčia su atsakovu, 11 val. atsakovui pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 19 val. grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;Motinos dieną, jeigu pagal nustatytą tvarką ji sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku diena, vaikas praleidžia su ieškove.

Teismas sprendė, kad, nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovo tėvystės, aplinkybė, jog atsakovas laikinai nėra įrašytas vaiko gimimo akte biologiniu tėvu, negali būti kliūtimi nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Kitu atveju gali nepataisomai nukentėti vaiko interesai. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima apriboti ir nustatyti minimalų vaiko bendravimą su tėvu, kad atsakovas daro neigiamą įtaką vaikui ir pan. Ieškovo nurodytas bendravimo grafikas nustatytas per ilgam terminui, nes tokio pobūdžio bylos nagrinėjimas įprastai neužtrunka ilgiau kaip pusę metų. Įvertinęs patikslintą prašomą nustatyti bendravimo tvarką, sprendė, kad tokia tvarka yra objektyviai įgyvendinama, nepažeidžia vaiko ar jo motinos interesų. Atsižvelgdamas į vaiko amžių (treji metai), į tai, kad šiuo momentu kol kas nėra nusistovėję glaudūs tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiai, dėl ko tarpusavio santykių atkūrimas turi vykti palaipsniui, nutarė, jog tikslinga nustatyti vieno mėnesio pereinamąjį periodą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo įpareigojimas dukrai bendrauti su atsakovu, kuris jos neišlaiko ir nėra įstatyminis vaiko atstovas, prieštarauja vaiko interesams. Nėra duomenų, kad atsakovas pripažino vaiko tėvystę. Atsakovas tėvystės nepripažino dėl savanaudiškų tikslų, t. y. paskolos gavimo, nors yra biologinis tėvas. Atsakovas nelaikytinas socialiniu tėvu, nes mergaitė jo nepažįsta, atsakovas tėvo pareigų neatlieka. Neprieštarautų dėl bendravimo tvarkos atkūrimo tik tada, kai jis pripažins tėvystę ir tėvo pareigas. Rezoliucinėje dalyje teismas nepagrįstai ieškovės vaiką įvardino kaip atsakovo dukrą.Teismas bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdamas į atsakovo interesus, neatsižvelgė į ieškovės galimybes ją vykdyti, vaiko interesus (trejų metų vaiko režimą poilsiui, maitinimui). Dukra 14 val. bendrauti su atsakovu negali, nes tokio amžiaus vaikai miega pietų miego. Teismas ieškovės darbo metu įpareigojo ją nuo 14 val. dalyvauti atsakovo bendravimo su vaiku metu. Ieškovė negali kiekvieną trečiadienį atsakovui sudaryti galimybes nuo 17 val. bendrauti su vaiku, nes jos darbo laikas tęsiasi iki 17 val. Teismas neįvertino, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, nuslėpė nuo kreditorių apie santuokos nutraukimo bylą, taip pablogino dukros ir ieškovės turtinę padėtį. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nedalyvaujant ir neteikiant Vaiko teisių apsaugos institucijų išvadų, kurios privalomos tokio pobūdžio bylose.Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai nustatė atsakovo bendravimo tvarką su biologine dukterimi, kadangi ieškovė patvirtino biologinės tėvystės faktą. Be to, 2017 m. balandžio 25 d. šalys pasirašė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. IJ-3141. Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismas įvertino aplinkybes, kad atsakovo ryšys su dukra yra atitolęs, atsižvelgė į vaiko amžių, dėl to nustatė pereinamąjį laikotarpį.Ieškovė nenurodė aplinkybių, susijusių su mergaitės režimu ar ieškovės darbo laiko grafiku, nepasiūlė alternatyvios bendravimo tvarkos.Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedalyvavo, kadangi klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė spręsti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku, kurio tėvystė nenustatyta, tvarką savaitgaliais ir trečiadieniais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus: ieškovė – UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2017 m. balandžio mėn. darbo grafiką, atsakovas – 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, SMS žinučių fotonuotraukas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl dalies apeliacinio proceso nutraukimo

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nuo 2017 m. balandžio mėn. nustatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį atsakovo bendravimui su vaiku. Ieškovės atskirasis skundas dėl šios nutarties Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirtas nagrinėti 2017 m. gegužės 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliacijos dalyko dėl nustatytos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu faktiškai neliko (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas pereinamasis laikotarpis pasibaigęs), šios atskirojo skundo dalies apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Ginčo klausimo vertinimas apeliacine tvarka nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog atskiruoju skundu skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties dalis dėl bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas dėl bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo išspręsti dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai. Nustatyta, kad išvadą teikianti institucija pateikė savo išvadą Nr. VS-829, prašė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėtą išvadą įvertino. Spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo priklauso teismo kompetencijai (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl išvadą teikiančios institucijos nedalyvavimas teismo posėdyje nutarties neteisėtumo nereiškia. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nes atsakovas vaiko gimimo liudijime nėra įrašytas vaiko tėvu.Nustatyta, kad vaikas A. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodoma tik motina – apeliantė. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Apeliantė neginčija, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, tačiau gimimo liudijime tėvu neįrašytas dėl atsakovo siektos finansinės naudos (palankių paskolos gavimo sąlygų). Apeliantė nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno iki 2016 m. gegužės mėn. Logiška, kad nuo vaiko gimimo iki 2016 m. gegužės mėn. atsakovui ir ieškovei su vaiku gyvenant šeimoje, per 2 metų laiko tarpą tarp atsakovo ir vaiko susiformavo tam tikras emocinis ir socialinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas šalių pasirašytas ir notaro patvirtintas 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo Civilinės metrikacijos skyriui rodo, kad šalys atsakovo tėvystės klausimą sprendžia taikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki teismas išspręs atsakovo tėvystės patvirtinimo klausimą, nenustačius laikinos bendravimo tvarkos vaiko teisė išlaikyti emocinius ir socialinius ryšius su biologiniu tėvu ir su juo bendrauti būtų pažeista, vėliau jų tarpusavio ryšių atstatymas gali tapti sudėtingas. Apeliantė nepagrindė realaus vaiko interesų pažeidimo, susijusio su atsakovo bendravimo tvarka. Nors ji teigia, kad vaikas atsakovo nepažįsta, pripažįsta, kad sutiktų su atsakovo bendravimo tvarkos nustatymu, jei jis vykdytų tėvo pareigas – teiktų vaikui išlaikymą. Tai rodo, kad atsakovo bendravimas su vaiku visgi yra galimas. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atėmus atsakovui galimybę bendrauti su vaiku ir jį auklėti, gali nepataisomai nukentėti vaiko interesai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui A. K. mokant kas mėnesį po 120 Eur periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Tuo remiantis nėra pagrindo preliminariai spręsti, kad vaiko interesai bendravimo tvarkos nustatymu yra pažeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės darbo grafiko.Iš UAB „Krasta Auto Kauno“ 2017 m. balandžio 1–30 d. darbo grafiko matyti, kad apeliantės I, II ir IV mėnesio savaitę darbo laikas 8–17 val., III savaitę darbo laikas neįskaitomas, 22 d. šeštadienį apeliantei nustatyta dirbti 10–15 val. Kadangi atsakovui paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį namuose privalo būti ieškovė, o ieškovės šeštadienio darbo laikas 10 val. yra ankstesnis, nei atsakovas turi paimti vaiką 11 val., akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovė negalėtų vaiko perduoti atsakovui. Atsižvelgiant į tai skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte (šios nutarties 3.3. punktas) nurodyta bendravimo tvarka pakeistina papildant sąlyga, pagal kurią, jeigu atsakovo šeštadienio bendravimo diena sutampa su ieškovės darbo diena, atsakovas tą dieną vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima 9 val. Įvertinus tai, kad darbo dieną ieškovės pamaina paprastai baigiasi 17 val., ji negalėtų trečiadieniais būti namuose 16 val., kad perduotų dukrą atsakovui. Dėl to skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte (šios nutarties 3.4. punktas) nurodyta bendravimo tvarka pakeistina išbraukiant sąlygą, kad atsakovas trečiadieniais vaiką pasiima 16 val. iš vaiko gyvenamosios vietos.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinos bendravimo tvarkos nustatymą, ji apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, tačiau laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatė neįvertinęs ieškovės darbo grafiko ir jos galimybių perduoti vaiką atsakovui. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis pakeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, jas išdėstant taip:

„3.Nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovas su vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val., o šeštadieniui sutampant su ieškovės šeštadienio darbo diena – 9 val., ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val. Apie darbo dienas šeštadieniais ieškovė privalo informuoti atsakovą telefonu arba SMS žinute iš vakaro;

4. Nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val. Apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo informuoti ieškovę telefonu arba SMS žinute“.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.