Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei ir Rasitai Milei, dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK atstovei Odetai Rekešienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. N., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto B. N. vardu, bendrasavininkei J. N., teismo posėdyje išnagrinėjo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančio, neteisto, administracine tvarka per vienerius metus nebausto, gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2014 m. gegužės 22 d. 14 val. Šakių r. sav., Lekėčių sen., Jančių k., vairavo B. ir J. N. priklausantį, B. N. vardu registruotą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, – nustatytas 2,34 promilės girtumas, pakartotinai, kai jam 2009 m. birželio 22 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 129 str. numatytą pažeidimą ir jis nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, t. y. nėra pasibaigęs nuobaudos įvykdymo terminas. G. N. automobilį vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti (teisė vairuoti TP buvo atimta nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2009 m. balandžio 25 d., ir asmuo nėra įvykdęs sąlygų, numatytų LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti). Tokiais savo veiksmais G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal ATPK 130² str.

Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK atstovė O. Rekešienė paaiškino, kad G. N. 2014 m. gegužės 22 d. 14 val. Šakių r. sav., Lekėčių sen., Jančių k., vairavo B. N. vardu registruotą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, – nustatytas 2,34 promilės girtumas, pakartotinai, kai jam 2009 m. birželio 22 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 129 str. Iš karto buvo matyti, kad vairuotojas neblaivus, patikrinus tai ir nustatyta. Buvo surašytas protokolas pagal ATPK 130² str., nes nustatyta, kad 2007 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2009 m. birželio 5 d. vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, po to gruodžio mėnesį vėl vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Tai rodo, kad nuobauda neturi jokios reikšmės ir jis nepasimoko. Galėjo kilti ir sunkesnės pasekmės. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose – 4000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu.

G. N. visiškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, paaiškindamas, jog nepasimoko vis niekaip – tai buvęs spontaniškas įvykis. Po žmonos gimtadienio š. m. gegužės 20 d. pritrūkę šnapso ir išvažiavę. Šventę slapčia nuo tėvų namuose K. rajone, atvažiavę į Šakių rajoną toliau švęsti pas gimines. Norėję švęsti su seserimi. Šventę dviese su žmona. Žmona gimusi 1967 m. gegužės 20 d. Niekas neatvažiavo, nepasveikino, tai užsirūstinę dėl to. Vaikai buvę kartu. Čia buvęs pirmas sykis. Gal protą praradę – dabar ir pačiam atrodo keistai. Gyvena kartu su tėvais, prižiūri neįgalų tėvą nuolat. Mama irgi rūpinasi. Tėvo mašina nesinaudojąs. Čia pasiėmė savavališkai, nes būtų nedavę, jei būtų prašęs. Automobilis stovi su dokumentais, rakteliai padėti prie tėvo vaistų. Tėvų namas yra nuosavas, G. N. šeima ten turi atskirus kambarius. Anksčiau gyvenęs mieste, dabar yra persikėlęs gyventi pas tėvus ir jiems padedąs. Tą dieną nuo ryto pradėję su žmona baliavoti – gal nuo 10 val. Vaikai yra 2 m. ir 3 m. amžiaus. Tėtę išvežę į lauką, vaikai buvę su juo sode. Tada gavęsis lengvesnis priėjimas prie raktelių. Gėrę pasislėpdami. Gėda apie tai pasakoti. Žmona iš kitos santuokos turi du vaikus ir su jais problemų yra. Viskas susidėję i vieną. Gėrę iki 12 val. Mama buvusi sode, kieme su tėvu ir vaikais. Tėvams nesirodę. Gėrę degtinę. Tėvai nejutę, kad jie geria. Tėvą kilnojo. Pasibaigęs degtinės butelis ir važiavę nusipirkti kito butelio. Nusipirkę ir sugalvoję važiuoti į Šakius. Vaikus pasiėmę su savimi. Vaikų teisės Šakių rajone atėmusios vaikus ir G. N. atsidūrė policijoje. Tada mamai paskambinęs ir pasakęs, kas atsitiko. Mašiną vairuoja artimiausias kaimynas ir tėčio sesuo padeda. Su žmona santykiai normalūs. Jos išsilavinimas aukštasis. Gal palūžęs psichologiškai, nes tėvas serga.

Automobilio, su kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, bendrasavininkė J. N. parodė, kad automobilis registruotas jos vyro vardu – jis vairavo, kol turėjo sveikatos. Mašina jai būtina. Tą dieną ji išėjusi į sodą, o vyras per verandą buvęs išvežtas į lauką. Galvojusi, kad sūnus su žmona nuėję pietų miegoti, bet paskui pažiūrėję, kad tuščia. Jų namuose tokių girtavimų nebūna. Sūnaus žmona čia viską pridariusi, priekaištavusi jam, kad niekur neišvažiuojantys. Dokumentai buvo mašinoje. Sūnus niekada neėmė tos mašinos. Žinojusi, kad G. N. neturi teisių. Automobilis jiems reikalingas – nuo miesto gyvena 6-7 km, vairuoja A., atvažiuoja su dviračiu pas juos. Mašina yra 1992 m. gamybos.

Liudytoja A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 8-10 km nuo (duomenys neskelbtini). Liudytoja yra N. B. sesuo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1969 m. G. N. niekada nevairuoja tėvo mašinos. Liudytoja juo važiuoja ir kaimynų paprašo. Brolis turi didžiulę negalią. Nemačiusi, kad vairuotų G. N. Lankosi ten kasdien, kada tik reikia. G. N. su žmona gal ir nesipyksta. Bet vaikais galėtų labiau rūpintis. Tą dieną liudytoja dirbusi namuose ir paskambino brolienė, sakydama – padėk, reikia gelbėti vaikus. G. N. vaikai Benas ir Austėja buvo su jais kartu. Liudytojai pasakė, kad jie policijos sustabdyti, kad G. N. uždarytas ir paimti iš jų vaikai. Kaip išvažiavo nežinanti, nemačiusi. Žinanti, kad šventė gimtadienį, sėdo ir išvažiavo. G. N. žmona neturi teisių. Automobiliu naudojasi liudytoja kai reikia nupirkti vaistų, maisto, kai reikia brolį nuvežti į ligoninę. Vaistinės toje gyvenvietėje nėra. Kaimo parduotuvė yra. Be galo situacija pablogėtų, netekus mašinos.

Liudytoja R. N. parodė, kad gyvena K. rajone pas G. N., jos vyro, tėvus. Su tėvais normalūs santykiai, vyro tėvas ligonis, vien dėl to visi nelaimingi žmonės, nes mato jo kančias. Gerai su vyru sutaria. Tą dieną buvo liudytojos gimtadienis – sakė vyrui, kam ją pamiršo prieš porą dienų, nusipirko butelį, kažkiek atsipalaiduot, išgert nutarė, nes tėvai buvo visada prieš alkoholį, tėvams nesakė nieko, plius dar jų vestuvių metinės. Gavosi toks pavėluotas išgėrimas. Ryte atsikėlė, sutvarkė vaikus, pasislėpę išgert pradėjo apie 9 val. buvo, pasibaigė alkoholis, vyras sako nuvažiuosiąs parsivežti, kadangi geras oras, vaikai lauke, jie išbėgo paskui tėtį. Žinojo, kur padėti mašinos rakčiukai, vaikai užsimanė taip pat važiuoti ir važiavom visi. Senai norėjo grįžt į Šakių rajoną gyvent, pusė namo ten yra, tetą seniai mačiusi, giminės visi čia, išgėrusiai taip atrodė, kad norisi aplankyt tėvų kapus. Paprašiusi, kad važiuotų į Šakius ir išvažiavo, liudytoja papriekaištaudavo, kad neaplanko to krašto, visą butelį buvo išgėrę, pusę litro. Tada atrodė viskas kitaip. Gėrė pasislėpę. Būdavo jai įpilama į stikliuką ir paslėpdavo. Taip gėrė, jis vairavo, buvo sustoję prie miškelio ir išgėrė ten abu. Baltą gėrė. Vaikai buvo laimingi ir liudytoja tuo metu buvo laminga, nes išgėrusi buvo. Šiaip išvis nevartoja, tėvai visiškai prieš. Toks tas ir šventimas buvo. Dabar žiauriai atrodo. Negalima išvis buvo važiuoti, bet tą dieną važiavo. Supranta tą dalyką, dabar viską supranta. Netoli Šakių sustabdė policija. Pamatė, kad išgėrę, liepė pūsti. Dabar visiem kančia, gyvenimas pragaras, gėda prieš tėvus, prieš G. N. tėvus. Viską atsimena, prašiusi, kad nepaimtų vaikų, kad nepratę be mamos. Vaikai verkė, ji jų niekada nėra palikus, sakiusi, kad suras kas paima juos. Pareigūnės pačios kalbėjo, nors liudytoja ir pati kalbėt galėjusi. Mažai telefonų numerių turėjusi. Labai gailisi, niekada daugiau nepasikartos tai. Jie nuo tėvų pasilėpę išvažiavo. Buvo geras oras, išvežė tėtę į sodą, padėjusi vyrui. Mama išėjo su tėte į sodą, ir išvažiavo, tuo metu šovė į galvą, G. N. žinojo, kur rakteliai, nes taisydavo dažnai tą mašiną. Garažas iš gatvės pusės. Vienas vyras norėjo važiuoti, gal baimė, kad vaikai neišduotų tėvukams, tai ir juos pasiėmė. Nepaaiškina savo poelgių, neplanuotai pasielgė, spontaniškai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 2), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 3), ATP protokolu (b. l. 4), pažyma apie baustumą, iš kurios matyti, kad 2009 m. birželio 22 d. G. N. baustas pagal ATPK 129 str. 4500 Lt bauda, apie kurios sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 5-8), asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. gegužės 22 d. 14.15 val. G. N. nustatytas 2,34 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 9). Iš išrašo iš policijos duomenų bazės matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 12). Teismo posėdžio metu G. N. pateikė dokumentus: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties kopiją, iš kurios matyti, jog jis paskirtas savo neįgalaus tėvo rūpintoju ir turto administratoriumi; Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio B. N. nustatymo pažymos SPS-1 Nr. 0099524 kopiją, išrašą iš medicininių dokumentų; B. N. ir J. N. santuokos liudijimo kopiją; pažymas apie savo ir tėvų šeimos sudėtį; charakteristiką iš Pelėdnagių seniūnijos. Teismas savo iniciatyva išsireikalavo dokumentus iš Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS apie bylą liečiantį 2014-05-22 įvykį, apie iš neblaivių G. N. ir R. N. jų mažamečių vaikų paėmimą ir vaikų perdavimą atvykusiai J. N..

G. N. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, kuri yra galiojanti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad G. N. prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą; atsakomybę sukinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą – ypač pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei; į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – ne kartą darė tokio pobūdžio ir kitus administracinės teisės pažeidimus, ne kartą yra baustas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir už tai, kad vairavo neturėdamas teisės to daryti; į tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutartimi paskirtas savo neįgalaus tėvo rūpintoju ir turto administratoriumi; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, G. N. skirtina RPK atstovės prašoma 4000 Lt bauda.

Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3213/2010). Kelių eismo taisyklių 32 punkte yra įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Automobilio savininkai yra sutuoktiniai B. ir J. N., automobilis registruotas B. N. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (administracinė byla Nr. N575-1980/2011). Į teismo posėdį buvo šaukiami abu transporto priemonės savininkai, tačiau B. N. dėl sveikatos būklės į posėdį neatvyko, dalyvavo J. N., – teismas vertina, jog automobilio bendrasavininkė buvo apklausta dėl turinčių reikšmės ir susijusių su automobilio iš jų paėmimu aplinkybių, išreiškė prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo, motyvuodama, jog automobilis buvo paimtas be savininkų žinios, savavališkai, ši transporto priemonė gyvybiškai reikalinga aptarnauti sunkiai sergantį sutuoktinį – ją vairuoja kaimynai, giminaičiai reikalui esant.

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 130² straipsnio sankcijoje nurodyta, kad transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Tokį ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje. To straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje. Šios dalies 1 punkte teigiama, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Teismas šioje ATP byloje pažymi tokias aplinkybes: nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai yra B. ir J. N., automobilis registruotas B. N. vardu; administracinį teisės pažeidimą, už kurį šioje byloje skiriama nuobauda, padarė ne automobilio savininkai, o kartu gyvenantis jų sūnus G. N., esantis teismo nutartimi paskirtas vieno iš automobilio neįgalaus bendrasavininkių – B. N., rūpintoju ir turto administratoriumi; automobilį savavališkai, be jo savininkų sutikimo ir netgi žinios pasiėmė G. N., pasinaudodamas turima informacija apie autobilio užvedimo raktelių saugojimo bei paties automobilio laikymo vietą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs G. N. juo pasinaudojo be transporto priemonės savininkų sutikimo, kad automobiliu reali turtinė žala niekam nepadaryta. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimas pažeistų administracinio teisės pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimą. Paskiriant tokią papildomą nuobaudą iš esmės būtų baudžiami ir J. bei B. N., nors jie nėra nei patys padarę kokio nors teisės pažeidimo, nei sudarę sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Taigi, reziumuojant tai, kas nurodyta, pabrėžtina, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas vertina esant pagrindui taikyti teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas (-ai) nėra atsakingas (-i) už jo (-jų) nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26, 29, 30, 30¹, 130², 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. N. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubausti 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda be transporto priemonės – B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Transporto priemonę – B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nutarimui įsiteisėjus, gražinti automobilio savininkams ar jų įgaliotam asmeniui.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.