Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-592-834/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1-592-834/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53779-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
P. K.
Nukentėjusysis
L. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-592-834/2019Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-53779-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.;2.3.4.3.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant E. B., B. K.,dalyvaujant prokurorei I. P.,kaltinamojo P. K. gynėjai advokatei E. Ž.,nedalyvaujant nukentėjusiajai L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, aukštesniojo išsilavinimo išsilavinimo, teistas:

1) 2015-10-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Vilniaus rajono apylinkės teismas) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Vilniaus rajono apylinkės teismas) 2016-07-27 nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Bausmę atliko.

2) 2018-10-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-21 nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Bausmę atlieka nuo 2019-04-30.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.82 promilės alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį – seserį L. P., tai yra tyčia rankomis griebęs pastarajai už drabužių ties krūtine ją stumdė, suduodamas rankomis du kartus į krūtinę, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. P. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, jog tą dieną jie visą dieną girtuokliavo, kai buvo iškviesta policija. Jis norėjo išeiti į laukę esantį tualetą, tačiau sesuo jo nepraleido pro duris, bandydama jį sulaikyti, kad jis neišeitų. Tada jis paėmė seserį už krūtinės ir pastūmė tam, kad galėtų išeiti. P. K. paaiškino, kad jis nemušė sesers, o suėmęs rankomis į krūtinę ją pastūmė. Kai ją pastūmė, sesuo atsisėdo. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Nurodė, kad buvo susiradęs gydymo vietą prie (duomenys neskelbtini) kaimo, viename ūkyje, kur žmonės tuo pat metu ir gydosi, ir patys save išlaiko. Teismo paskirtoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje nedalyvavo ir negalėjo paaiškinti kodėl. Šiuo metu atlieka 90 parų arešto bausmę. Savo kaltę pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios L. P. apklausos matyti, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu V. Š., mama L. K. ir broliu P. K.. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykio gali paaiškinti, kad vakare visi buvo namuose. Pas ją buvo atvažiavęs svainis, todėl ji, sugyventinis ir svainis jų kambaryje vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Trise išgėrė 2 butelius degtinės, po 0,5 1 talpos. Jie buvo neblaivūs. Brolis namuose alkoholį gėrė atskirai savo kambaryje, gėrė vienas. Ką gėrė ji nematė, bet vakare jis jau buvo labai girtas. Maždaug 22.00 val. kelintą tiksliai nepamena, svainis išėjo namo ir ji su sugyventiniu susiruošė eiti miegoti. Gerai visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo išgėrusi. Pamena, kad brolis (duomenys neskelbtini) vakare, savo kambaryje triukšmavo, stumdė ir mėtė daiktus, vartė baldus, keikėsi, šūkavo, rėkavo, trukdė jai ir kitiems šeimos nariams ilsėtis. Dėl jo keliamo triukšmo, negalėjo užmigti. Kitą dieną jai reikėjo anksti keltis į darbą, todėl paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Laukiant policijos brolis norėjo pabėgti iš namų, o ji jam neleido to padaryti. Pamena, kad brolis supykęs koridoriuje prie durų, sugriebęs rankomis jai už drabužių ties krūtine pradėjo ją stumdyti, laikydamas už drabužių rankomis pastūmė ją du kartus į krūtinę, kad ji pasitrauktų nuo durų ir leistų jam praeiti. Ji nuo jo pastūmimo atsisėdo net ant suoliuko. Dėl brolio pastūmimo jautė fizinį skausmą krūtinėje. Ar prieš tai brolis ją stumdė neprisimena, lygtais nestumdė. Minėto įvykio metu brolis jos nemušė, tik pastūmė. Po to jis pabėgo iš namų. Kelintą tai buvo valandą, nepamena. Atvykę pareigūnai brolį sulaikė ir išsivežė. Greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) jai skaudėjo krūtinę, bet mėlynių ant krūtinės nebuvo. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (duomenys neskelbtini) įvykį matė jos mama (duomenys neskelbtini), kuri buvo koridoriuje. (duomenys neskelbtini) nieko nematė, nes buvo jų kambaryje, gulėjo lovoje. Būdamas neblaivus brolis dažnai būna agresyvus, namuose triukšmauja. (b. 1. 30-31)

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios L. P. papildomos apklausos matyti, jog (duomenys neskelbtini) įvykio metu brolis P. K. namuose laikydamas jai už drabužių ties krūtine pastūmė ją du kartus į krūtinę, t. y. laikydamas už drabužių stipriai rankomis jai į krūtinę sudavė 2 kartus, kad ji pasitrauktų nuo durų. Dėl to ji atsisėdo ant suoliuko. Savo veiksmais brolis jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Nori, kad jis dėl minėto įvykio, t. y. dėl jai sukelto fizinio skausmo būtų nubaustas. Brolis sakė, kad neprisimena, kad ją stumdė, dėl įvykio jos net neatsiprašė. Brolis niekur nedirba, nuolat girtauja, o būdamas girtas namuose triukšmauja, keikiasi, naktimis neduoda ramiai ilsėtis. Ne kartą dėl to buvo kviesta policija. Po (duomenys neskelbtini) įvykio jis prieš ją daugiau nesmurtavo, nesimušė, nes mano, jog bijo, kad gali būti pasodintas į kalėjimą, tačiau jis nuolat provokuoja žodinius konfliktus dėl įvairių buitinių priežasčių. Konfliktų metu vaikšto sugniaužęs kumščius, būna agresyviai nusiteikęs. Vakar, t. y. (duomenys neskelbtini) mama vėl kvietė policiją ir parašė pareiškimą, nes brolis namuose naktį būdamas girtas vėl triukšmavo, keikėsi, trukdė jai ir mamai ilsėtis. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į 2 policijos komisariatą. Kiek žino, jis prieš kelias savaites lankėsi pas gydytojus dėl skausmų inkstuose. Prieš tai jį buvo ištikęs priepuolis, dėl inkstuose susikaupusių akmenų, į namus buvo kviesta greitoji med. pagalba (kada tiksliai nepamena, lygtais prieš dvi savaites). Vakar brolis turėjo važiuoti į darbo biržą, bet nenuvažiavo, nes buvo girtas. Už kokius pinigus jis perka alkoholį nežino, niekas jam pinigų neduoda alkoholiui. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b. 1. 41-42)

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) liudytojos L. K. apklausos matyti, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu. Namas, kuriame gyvena, yra padalintas į dvi dalis, yra du atskiri įėjimai, bet galima nueiti iš vienos namo dalies į kitą ir neišeinant iš namo į lauką, yra įstatytos durys namo viduje. Ji gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje gyvena jos dukra L. P. su sugyventiniu V. Š. bei sūnus P. K.. Namas, kuriame gyvena, po vyro mirties priklauso jai. Dukra su (duomenys neskelbtini) turi savo kambarį, o (duomenys neskelbtini) savo. S. P. (duomenys neskelbtini) vakare grįžo namo būdamas neblaivus. Jis geria kiekvieną dieną jau 20 metų. Grįžęs namo sūnus pradėjo namuose stumdyti baldus savo kambaryje, girdėjo, kad jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo. Dukra su sugyventiniu taip pat buvo išgėrę, jie vakare su kaimynu gėrė alkoholį, ką gėrė nematė. Po to kaimynas išėjo namo. Maždaug po valandos, gal apie 22.30 val. triukšmas namuose nesiliovė, sūnus (duomenys neskelbtini) toliau savo kambaryje mėtė daiktus, toliau triukšmavo. D. L. pasakė, kad iškvietė policiją ir išėjo į lauką laukti policijos. Ji išėjo kartu su dukra. Dukros ji klausė, kam ši kvietė policiją, sakė, kad reikėjo pakentėti ir gal sūnus butų nusiraminęs daugiau netriukšmautų. (duomenys neskelbtini) sakė, kad negali užmigti, todėl ir iškvietė policiją. Ji su dukra po to iš lauko atėjo į koridorių. (duomenys neskelbtini) supratęs, kad (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją, pradėjo (duomenys neskelbtini) ir ją keikti necenzūriniais žodžiais. Matė, kad (duomenys neskelbtini) apsirengė striukę ir norėjo išeiti iš namų, pabėgti, bet (duomenys neskelbtini) stovėjo prie išėjimo durų koridoriuje, laikė už durų rankenos, kad jis nepabėgtų. Ji tuo metu telefonu kalbėjo su pareigūnais, aiškino, kaip iki jų atvažiuoti. T. P. paėmė lankomis jai už rankos ir ją pastūmė, norėjo, kad ji paleistų durų rankeną, bet ji ją stipriai laikė ii nepaleido. Tada jis dviem rankom griebė jai už drabužių ties krūtine ir stipriai ją pastūmė, ji nukrito ant suoliuko. Pastūmė vieną ar du kartus neatsimena. Viskas įvyko labai greitai. Sūnus ją pastūmė, kad dukra paleistų durų rankeną, nes norėjo pabėgti nuo policijos. Kai dukra nugriuvo, (duomenys neskelbtini) išbėgo iš namų. Vėliau policijos pareigūnai jį rado pasislėpusį lauko tualete ir jį sulaikė. Kad prieš tai, t. y. prieš kviečiant policiją, sūnus muštų ar stumdytų (duomenys neskelbtini), ji nematė. Po minėto įvykio pas dukrą jokių sužalojimų ant kūno nematė, bet dukra kelias dienas skundėsi, kad jai skauda krūtinę. Dėl to į medikus ji nesikreipė. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pastūmė dukrą, (duomenys neskelbtini) koridoriuje nebuvo, minėto įvykio jis nematė. (b. 1. 46-47)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsk. VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš seserį L. P.. gim. (duomenys neskelbtini), ranka trenkė į krūtinę. (b.1.3)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivi. Pranešėja L. P. įvykio vietoje paaiškino, kad brolis P. K., būdamas neblaivus (2,82 promilės), rankomis griebė jai už drabužių ir trenkė į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. P. K. paaiškino, kad nieko nedarė ir kad sesuo L. P. yra neblaivi (3,80 promilės). Mama L. K., gim. (duomenys neskelbtini), visą įvykį matė. Smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatytas 2,82 promilės girtumas). Informacija apie įvykio aplinką – išmėtyti daiktai (rūbai). Smurtu įtariamas asmuo P. K. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Vaizdo įrašai įkelti į IBPS bei prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (b. 1. 21-22)

Iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) VA VPK buvo gautas pranešimas, kad L. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė brolis P. K., t.y. sugriebęs už drabužių rankomis trenkė į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b.1.14)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta namo koridorius ir namo kiemas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų, tinkamų tyrimui, neaptikta. (b. 1. 23-24)

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) surašytos BPC garso įrašo suvestinės įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris, prisistačiusi L. P., nurodė, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja brolis, varto daiktus. (b. 1.18-20)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja jog kaltinamojo P. K. kaltė, jog jis (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį – seserį L. P., tai yra tyčia rankomis griebęs pastarajai už drabužių ties krūtine ją stumdė, suduodamas rankomis du kartus į krūtinę, sukeldamas nukentėjusiajai L. P. krūtinės plote skausmus, šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. K. ir L. P. yra brolis ir sesuo – artimi giminaičiai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusioji L. P., po įvykio savo noru atsisakė vykti į ligoninę pas medikus, į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė. Tačiau apklausos, papildomos apklausos metu parodė, kad jautė skausmus krūtinės srityje. Taip pat liudytoja L. K. paliudijo, jog dukra L. P. skundėsi skausmais krūtinės srityje. Papildomas kaltės įrodomumą pagrindžiantis faktas yra tai, kad kaltininko kaltę patvirtina ne tik apžiūros protokolas, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, bet ir jo paties visiškas prisipažinimas, kai pastūmė į krūtinę, sesuo atsisėdo. Todėl teismas daro išvada, kad kaltinamasis P. K. savo seseriai L. P. sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

P. K. charakterizuojantys duomenys, kad teistas analogiškų veikų padarymą, baustas administracine tvarką, ypač akcentuotina tai, jog yra smurtą šeimos narių atžvilgiu vartoja ne pirmą kartą, todėl minėtos aplinkybės įrodo kaltinamojo nenorą taisytis. Ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios buvo pakeistos areštu bausmės tikslų nepasiekė, išvadų nepadarė, vėl smurtavo šeimos nario atžvilgiu. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį smurtauti prieš savo artimuosius, gyvenimo būdą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), BPK 140 straipsnio tvarka.

Šią nusikalstamą veiką P. K. padarė neatlikęs – Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri 2019-03-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, kurią atlieka nuo 2019-04-30. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrintintina su neatlikta arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos arešto bausmės.

Taip pat teismas vertindamas aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo kaltęs pripažino pilnai, dėjo pastangas gydytis nuo alkoholizmo, taip pat kaip teismo posėdyje nurodė, jog būdamas laisvėje dirbs, kadangi turi skolų, kurias nori gražinti. Todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei įzoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Teismo vertinimu, bausmės tikslai pasiektini bausmės vykdymą kaltinamąjam atidėjus ir paskyrus įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę. Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro pateiktos informacijos matyti, kad P. K. yra nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Posėdžio metu P. K. pripažino, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teigė, jog sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skirtinas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas.

Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Paskelbus nuosprendį, P. K., paleistinas teismo salėje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas su BPC garso įrašais, 1 vnt., ir kompaktinis diskas su įvykio vietoje policijos pareigūnų darytu vaizdo įrašu, 1 vnt., saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugojimui prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada P. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimis, 3 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos arešto bausmės ir paskirti P. K. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6 punktus, ir P. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis užimtumo programoje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – kompaktinį diską su BPC garso įrašais, 1 vnt., ir kompaktinį diską su įvykio vietoje policijos pareigūnų darytu vaizdo įrašu, 1 vnt., saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos palikti tolimesniam saugojimui.

P. K., paskelbus nuosprendį, paleisti teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Vaida Sinkevičienė