Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Petras KontrimasBaudž. byla Nr. 1A-875-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-25-3-00010-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.8.1.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2012 m. spalio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu atmestas A. D. civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. buvo kaltinama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2012 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje šmeižė A. D., kad jis yra vagis ir pavogė jai priklausančius daiktus: kopėčias, kibirą, metalo konstrukcijas. Be to, D. Z. 2012 m. balandžio 16 d. parašė prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai dėl kaimynų netvarkos, savivalės ir nekultūringo elgesio, prašyme nurodydama, kad: „D. vagia iš kiemo bet kokius daiktus, pavogė kopėčias, kibirus, šluotą ir metalo konstrukcijas.“

Be to, apelianto teigimu, D. Z. savo 2012 m. balandžio 16 d. rašytame prašyme Kretingos rajono agentūrai apšmeižė jį, šiame rašte nurodydama, kad: „(duomenys neskelbtini) gyvenantys D., be kitų skleidžiamų kaltinimų, jog ištisai girtuokliaujame, nurodo, kad vagia iš kiemo bet kokius daiktus (pavogė kopėčias, kibirus, šluotą, metalo konstrukcijas).“ Apeliantas A. D. nurodo, jog šis D. Z. prašymas buvo persiųstas tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui. Apeliantas nurodo, jog surašydama minėtą prašymą D. Z. netiksliai (neraštingai) nurodė jo pavardę „D.“. Iš skundžiamo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad D. Z. prašyme kaltina vagyste „D.“, o ne „D.“, todėl, teismo nuomone, negalima tvirtinti, kad D. Z. šmeižė „Diekontą“. Su šiais teismo motyvais apeliantas nesutinka, pažymėdamas, jog aplinkybę, kad D. Z. šmeižė būtent jį, patvirtina ta aplinkybė, jog D. Z. šiame savo prašyme nurodė būtent jo gyvenamosios vietos adresą, minėjo tą patį įvykį, kurio metu, apelianto teigimu, D. Z. apšmeižė jį vagyste, girdint liudytojams. Be to, dėl minėto D. Z. prašymo jis buvo kviečiamas atvykti į policijos komisariatą, jam reikėjo rašyti pasiaiškinimą dėl to paties įvykio. Taigi A. D. teigimu, jeigu D. Z. nebūtų apkaltinusi jo vagyste, tai policijos darbuotojai nebūtų kvietę jo pasiaiškinti. Kitų gyventojų, kurių pavardė būtų „D.“, nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), nėra. A. D. nurodo, jog šiuo adresu yra nuosavas namas, kuriame gyvena jis su šeima, todėl darytina išvada, kad D. Z. surašytame prašyme Kretingos rajono agentūrai pastaroji apšmeižė būtent jį – A. D., nurodydama, kad jis pavogė kopėčias, kibirą, šluotą, metalo konstrukcijas.

Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, apelianto teigimu, D. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. apšmeižė jį, suvokdama, kad tokios žinios paniekins ir pažemins jį. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, todėl paskleisdama informaciją D. Z. suvokė, kad jos skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės. Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai D. Z. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, atkurti teisingumą ir pripažinti D. Z. kalta bei nuteisti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Be to, apelianto teigimu, D. Z. privalo atlyginti jam neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis), nes dėl D. Z. šmeižimo, apkaltinant jį vagyste, jis labai išgyveno, jam gėda prieš kaimynus. Dėl nepagrįsto šmeižimo jis buvo kviečiamas į policijos komisariatą ir turėjo pasiaiškinti dėl D. Z. prašymo, todėl A. D. prašo priteisti jam iš D. Z. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Išteisintoji D. Z. ir jos atstovas advokatas R. Skėrys prašo nukentėjusiojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad D. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. Z. išteisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad D. Z. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo D. Z. veikoje ir šios išvados motyvacija.

A. D. apeliaciniame skunde išdėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstą įvykio aplinkybių suvokimą, išdėstė teorines žinias apie šmeižimo nusikaltimą, teigė, kad išteisintosios veikoje yra šio nusikaltimo požymių, kad D. Z. apkaltindama jį vagyste, siekė jį pažeminti, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, jo nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Nors A. D. savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog liudytojų A. P. ir R. P. parodymai patvirtina, kad D. Z. jį apšmeižė, tačiau teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai, nes šių liudytojų parodymai nesutampa su paties nukentėjusiojo parodymais tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek dėl ginčo trukmės. Pats nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dieną su D. Z. kalbėjo apie 5 minutes, triukšmo nebuvo. Tuo tarpu liudytoja A. P. teigė, jog D. Z. garsiai rėkavo, įžeidinėjo A. D., keikėsi, jų ginčas tęsėsi kelias valandas, nors, kaip minėta, nukentėjusysis A. D. teigė, jog jis su D. Z. kalbėjosi tik 5 minutes, triukšmo nebuvo. Esant tokiems nukentėjusiojo A. D. ir liudytojos A. P. parodymų prieštaravimams, be to, atsižvelgiant į šios liudytojos parodymus apie tai, jog ji su D. Z. nesutaria, tarp jų vyksta ginčai, laikyti šios liudytojos parodymus objektyviais nėra pagrindo, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė ir juos vertino kritiškai. Liudytoja R. P. parodė, kad girdėjo triukšmą kieme, kur buvo Z. šeimos nariai. Ši liudytoja nurodė girdėjusi žodžius, kad A. D. pavogė kopėčias, kibirą, metalą, tačiau, jos nuomone, tuos žodžius pasakė Z. dukra. Taigi ši liudytoja konkrečiai nenurodė, kad būtent D. Z. apkaltino A. D. minėtų daiktų vagyste. Pati D. Z. teisme aiškino, jog ji A. D. tik paklausė, ar šis nepavogė jos daiktų, jie kalbėjosi apie 5 minutes, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tokias aplinkybes nurodė ir kaip liudytoja teisme apklausta N. P., t. y. ši liudytoja nurodė, jog ji girdėjo, kaip D. Z. A. D. kieme paklausė, ar šis nepavogė jos kopėčių. Nurodė, jog jie kalbėjosi apie 5 minutes, jokio ginčo ar triukšmo nebuvo. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos N. P. parodymais, kurie esminėse aplinkybėse dėl įvykio aplinkybių bei eigos sutampa ne tik su D. Z., bet ir su A. D. parodymais. Atmesti liudytojos N. P. parodymus vien todėl, kad, kaip nurodė apeliantas, D. Z. ir N. P. yra draugės, šiuo atveju teismas neturi pagrindo, nes, kaip minėta, šios liudytojos parodymai iš esmės sutampa dėl įvykio aplinkybių ne tik su D. Z., bet ir su paties nukentėjusiojo A. D. parodymais, todėl teismas nesiremti jais neturėjo pagrindo. Kaip minėta, pati D. Z. nurodė, jog ji A. D. tik paklausė, ar šis nepavogė jos kopėčių, ir tai, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinama kaip asmens šmeižimas. Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog D. Z. apkaltino A. D. jos daiktų – kopėčių, kibiro, metalo konstrukcijų – vagyste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiame epizode kaltinimas D. Z. yra nepagrįstas.

A. D. taip pat prašė patraukti D. Z. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji parašė pareiškimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai, jame nurodė, kad neva jis, tai yra A. D., vagia iš kiemo bet kokius daiktus, pavogė kopėčias, kibirus, šluotą ir metalo konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad D. Z. 2012-04-16 prašymas Kretingos rajono agentūrai, kuriame ji prašė išsiaiškinti aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) gyvenančių kaimynų, iš jų ir D., netvarkos, savivalės ir nekultūringo elgesio bei dėl to, kad D. Z. šiame pareiškime, be kita ko, nurodė, kad įtaria D. jai priklausančių daiktų vagyste, paskleidė ne informaciją, o remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais apie jos daiktų dingimą, išsakė tik savo nuomonę, kad jai priklausančius daiktus galbūt pavogė A. D. ir prašė išsiaiškinti šias aplinkybes. Kaip minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad išteisintosios veikoje būtų subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti A. D. požymių. Rašydama prašymą Kretingos rajono agentūrai, D. Z., be kita ko, siekė išsiaiškinti aplinkybę dėl jos daiktų vagystės, taip ji siekė apginti savo interesus, o ne apšmeižti A. D.. D. Z. minėtame 2012-04-16 prašyme Kretingos rajono agentūrai, kuris buvo persiųstas nagrinėti Kretingos rajono PK, išdėstė tik savo poziciją, kad, jos manymu, jai priklausančius daiktus galėjo pavogti D. . D. Z. minėtame prašyme pateikė savo subjektyvų vertinimą dėl jai priklausančių daiktų dingimo, tai, priešingai apelianto tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, jog D. Z. apkaltino A. D. jai priklausančių daiktų vagyste ir tokiu būdu jį apšmeižė. Priešingai apelianto tvirtinimui, asmens paduotas pareiškimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti atitinkamo įvykio ar nusikaltimo aplinkybes, negali būti traktuojamas kaip šmeižimas, tai pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje. Taigi D. Z. veikoje nesant būtinųjų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog D. Z. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog išteisintoji D. Z. neatliko jokių baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų. Todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiojo A. D. apeliacinio skundo argumentais naikinti išteisinamojo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio ir D. Z. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Tačiau teisingai išsprendęs D. Z. kaltės klausimą, teismas netinkamai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą – atmetė nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi D. Z. išteisinta tuo pagrindu, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, jam neužkertant kelio, ginant savo garbę ir orumą, dėl D. Z. veiksmais, kurie, kaip konstatuota, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu, naikintina nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

nukentėjusiojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.