- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- e1-616-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11632-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2020 m. kovo 20 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su Š. J., žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės dingsties, sudavė du smūgius kumščiu į galvą I. M., Š. J. sudavė du smūgius I. M., vieną smūgį kumščiu į galvą ir vieną smūgį kumščiu į nugarą, po to jam pargriovus I. M. ant žemės spyrė jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, Š. J. taip pat spyrė gulinčiam nukentėjusiam vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į šoną, tokiais bendrais savo veiksmais sukeldami nukentėjusiajam I. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Kaltinamasis A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad save laiko sveiku, problemų su sveikata neturi, ir jokiomis psichinėmis ligomis neserga, supranta kuo yra įtariamas ir kaltu prisipažįsta. Nori pasakyti, kad įvykio dieną jis vienas iš (duomenys neskelbtini) atvyko pas savo draugus į (duomenys neskelbtini). Taip visą dieną ir buvo pas savo draugus. Po to vakare kažkur apie 23 val. sugalvojo išeiti į miestą, nes nusibodo sėdėti namuose. Išėjo keturiese, jis buvo vienas pilnametis, jo draugė, kuriai yra 17 metų, A. B. ir kiti du jo draugai buvo nepilnamečiai, jis nenori nurodyti jų anketinių duomenų. Dėl šito vaikino sumušimo yra kaltas tik jis vienas, nes tik jis jį mušė, kiti jo draugai yra niekuo dėti ir to vaikino nespardė. Iš pradžių eidamas sutiko du vaikinus, jis vieno iš jų paprašė cigaretės, nes pamatė, kad jis rūko. Tas vaikinas, kuris rūkė, jam cigaretės nedavė, ir pasakė, kad „jūs čigonai sergat korona“ ir panašiai. Jis pradėjo juos įžeidinėti, jam tai nepatiko ir jis supyko, nes, jo nuomone, jis buvo rasistas, kad šitaip pasakė. Iš pažiūros tas vaikinas jam pasirodė girtas, nes keistai elgėsi ir labai „mandrai“ su juo kalbėjo. Kai jau jis pradėjo jį taip įžeidinėti, tada jis jam vieną kartą sudavė su kumščiu į veidą. Jis nenusileido ir jam atgal sudavė vieną smūgį irgi į veidą. Tada, kai jis su tuo vaikinu apsikeitė smūgiais, jo draugas pabėgo ir paliko jį vieną. Tada jis tam vaikinui, kuriam sudavė smūgį, paėmė su savo abiem rankomis kažkur ties krūtine ir taip jį pargriovė ant žemės. Pargriovęs ant žemės jam skyrė, kiek kartų neprisimena, pamena, kad spyrė jam į šoną gal kokį vieną kartą ir į kojas gal du kartus, po to dar vieną smūgį kumščiu sudavė jam į galvą. Tas jo mušamas vaikinas gulėjo, buvo ramus, kiek pamena jam nieko nesakė. Tada staiga pamatė automobilio šviesas ir atvažiuojantį automobilį, pamanė, kad tai jo draugai gali būti ir tiesiog nuėjo į šalį nuo to gulinčio ant žemės vaikino. Parėjo namo pas savo draugą. Nori pasakyti, kad kartu su juo buvę asmenys nieko jam nedarė, nesudavė jokių smūgių, jo draugė taip pat nieko nedarė, nei vienas iš jo kompanijos, su kuria jis buvo, nebandė jo niekas sustabdyti, kad jis jo nemuštų, nes jis pats prisiprašė, mano jo pasakyti žodžiai įžeidė ne tik jį, bet ir jo draugus, nes jie visi keturi tą vakarą išėję į lauką pasivaikščioti buvo romų tautybės žmonės. Nori pasakyti, kad jis tą vaikiną tik sumušė, jokių jo daiktų neėmė, nes jam nebuvo jokio tikslo kažko imti, jis tik norėjo jį pamokyti, kad negalima šitaip kalbėti apie romus. Nors prieš jam paprašant jo cigaretės jis matė, kad jis nuėjo iki bankomato draugui nuimti pinigų, bet jis nieko iš jo neėmė. Jeigu tas vaikinas norės, kad jis jam atlygintų kokią nors žalą, nori pasakyti, kad jis neturi pinigų. Jis negali pasakyti, nes neprisimena, ar parvertimo metu galėjo suplėšyti jo striukę ar ne, jis net neprisimena, kaip jis atrodo ir jo dabar net neatpažintų. Jis nepažįsta su juo kartu buvusio vaikino, kuris vėliau pabėgo. Dėl savo tokios elgesio, kad sumušė žmogų, jis mano, kad jis pats prisiprašė, nes jis ne iš šio, nei iš to jo nemušė, jis jį įžeidė, todėl ir mušė. Dar nori pasakyti, kad po kokio pusvalandžio nuėjo į tą pačią vietą kur sumušė tą vaikiną, galvojo gal jam negera ir reikia kokios pagalbos, bet jis jo neberado ten. Ėjo, nes jam pasidarė jo gaila, kad jis jį taip sumušė, norėjo jam padėti (b. l. 141-144). A. B. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta, laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia. Nori pasakyti, kad jis pirmoje apklausoje nenurodė, kad ir Š. J. buvo su juo ir, kad jis taip pat sudavė smūgius I. M. Nenurodė dėl to, kad Š. yra nepilnametis ir norėjo vienas prisiimti atsakomybę už savo padarytus veiksmus. Įvykio dieną jie trise ir buvo, t. y. jis, Š. ir A. Viskas buvo taip kaip nurodyta įtarime, jis pirma sudavė nukentėjusiam į galvą du smūgius, paskui Š. jam sudavė, bet nežino, ar kumščiu ar delnu. Buvo tamsu jis iš tikro net nežiūrėjo kaip Š. suduoda jam smūgius bei kiek jų iš viso sudavė. Viskas vyko labai greitai, jis net neprisimena, kokiu metu galėjo I. suplėšyti striukę, gal tuo metu, kai jį parvertė ant žemės. Po to pargriovęs jį ant žemės spyrė, nepasakys, kiek tiksliai ir kur jam spyrė, nes neskaičiavo smūgių. Buvo kaip minėjo pirmoje apklausoje piktas ant to jam nepažįstamo vaikino, nes jis „mandrai“ su juo kalbėjo, negražiai jį išvadino, todėl taip ir pasielgė. Ateityje taip nebesielgs, daugiau žmonių nemuš, pasimokė, dėl savo elgesio gailisi. Jis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą dėl striukės, t. y. 40 eurų. A. sakė, kad jie nemuštų to vaikino, bet jis buvo labai įtūžęs ir į nieką nekreipė dėmesio. Tai nutiko pirmą kartą jo gyvenime, daugiau taip nebesielgtų ir gailisi (b. l. 149-152).
A. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą veiką, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– nukentėjusiojo I. M. parodymais, kuriuose nurodoma, kad 2020 m. kovo 20 d. apie 22 val. 30 min. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo draugas L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). L. jo paprašė paskolinti pinigų, t. y 10 eurų, jis sutiko ir pasakė jam, kad gali eiti iki bankomato. Išėję į miestą, (duomenys neskelbtini) prie 1-ojo namo jie sutiko 6 romų tautybės jaunuolius. Matė, kad 5 asmenys vaikinai, viena buvo mergina, bet visi romų tautybės apie 16-17 metų amžiaus. Jie buvo apsirengę tamsiais drabužiais, tiksliai pasakyti negali, nes lauke buvo tamsu ir į tai dėmesio neatkreipė. Jie juos pakalbino ir paklausė, ar jie turi cigaretę. Jis jiems atsakė, kad neturi jie cigaretės, nes kaip tik tuo metu jis rūkė paskutinę cigaretę. Jie jų paklausė, ,,kur einate?'', jis jiems atsakė ,,į priekį'' ir su draugu nuėjo toliau. Eidami link bankomato, kuris yra (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kad kažkas juos sektų. Priėję bankomatą jis nuėmė 10 eurų, kuriuos iš karto padavė savo draugui L. Kai nueidinėjo nuo bankomato link automobilių aikštelės, kuri yra arčiau gaisrinės tarnybos, pastebėjo su L. tuos pačius romų tautybės asmenis. Jo draugas iš karto išsigando ir pabėgo. Prie jo priėjo tie patys romų tautybės asmenys iš karto užsipuolė ir pargriovė jį ant žemės. Jis nukritęs staigiai su rankomis užsidengė galvą, kad nesužalotų, o jie jį visi spardė kojomis, kiek kartų nepamena, juto, kad spardė į įvairias kūno vietas ir girdėjo jų šauksmus, kad atiduotų pinigus, tačiau jie jį sumušę pinigų ir daiktų jokių nepaėmė. Tuo metu, kai jį mušė, į (duomenys neskelbtini) įsuko automobilis ir mušeikos iš karto pabėgo. Jis atsikėlęs nuo žemės pastebėjo BMW markės automobilį, numerių neįžiūrėjo, tamsios spalvos, kuriame sėdėjo dvi merginos. Jos atsidariusios langą jo dar paklausė ,,Ar tau viskas gerai? Tu sumuštas?“, jis joms atsakė, kad viskas gerai ir pabėgo namo. Grįžęs namo išsikvietė policijos pagalbą. Atvykę GMP darbuotojai jį apžiūrėjo. Į ligoninę vykti jis atsisakė. Po sumušimo pastebėjo, kad jam iš nosies yra išbėgęs kraujas, taip pat buvo patinusi kairės pusės ausis ir labai skaudėjo dešinės pusės šoną. Jo striukė visa buvo suplėšyta ir ištepta krauju. Jaunuoliai, kurie jį sumušė jam nematyti, jis jų neatpažino (b. l. 20);
I. M. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad dėl jo sumušimo jam pareigūnai buvo išrašę siuntimą atlikti kūno tyrimą, bet kadangi buvo karantinas, jis į Šiaulius nebevažiavo. Įvykio dieną jis grįžęs namo buvo išsikvietęs medikus, bet jie jį namuose apžiūrėjo ir jis su jais į ligoninę nevažiavo. Medikai sakė, kad jam reikėtų į ligoninę, bet jis nevažiavo, nes paskui nebūtų turėjęs su kuo grįžti naktį. Jis neatpažintų nei vieno asmens, kurie buvo tą vakarą, kai jį mušė. Gali parodyti, kad jį tikrai mušė ne vienas romų tautybės asmuo, tuo metu jis gulėjo nukritęs ant žemės, nes jį buvo parvertę ir jis buvo rankomis užsidengęs galvą, todėl jis jų ir nematė, kas ką darė jam. Kiek smūgių jam iš viso sudavė negali pasakyti, ne jų buvo tikrai ne vienas ir ne du, o daugiau. Pradžioje vienas iš vaikinų paėmė jam už krūtinės, sudavė vieną smūgį jam į veidą ir parvertė ant žemės. Jis buvo įvykio dieną išgėręs alkoholio, o jo draugas tik pamatęs, kad jam čiupo už krūtinės, iškart pabėgo. Jis ir nematė, kas jam atsitiko ir jam nepadėjo. Gerai, kad tuo metu, kai jį mušė, pro šalį važiavo automobilis, kuris apsisuko ir atvažiavo prie jo. Jį mušusi romų tautybės kompanija pabėgo. Tie žmonės, kurie privažiavo su automobiliu, paklausė, kaip jis jaučiasi, ar reikia medikų, bet jis atsisakė ir greitai pro bažnyčią parbėgo namo. Namuose jam draugė iškvietė greitąją, pamačiusi, kad jis yra visas kruvinas. Namuose jis gėrė vaistų nuo skausmo, labai jam skaudėjo dešinį šoną. Kitą rytą atsikėlus jam buvo patikusi kairė ausis, jam ją taip pat skaudėjo, ryte vėl gėrė vaistų nuo skausmo. Gali pasakyti, kad jis tiems romų tautybės asmenims nieko nesakė, jų neįžeidinėjo, apie „koroną“ ar „čigonus“ nieko nesakė. Dar prieš tai su jais prasilenkiant jis davė vienam iš jų pusę savo cigaretės, o paskui, kai Lukui nuėmė pinigų, jie jį užpuolė. Pradžioje jie iš jo norėjo pinigų, bet jis atsakė, kad nieko iš jo negaus, tada ir pradėjo jį jie pulti. Nori pasakyti, kad jokie daiktai, pinigai iš jo striukės kišenės nedingo, telefono taip pat niekas nepaėmė. Tie romų tautybės vaikinai jį sumušė, o vėliau pabėgo. Jam to ėmimo metu už krūtinės ir tuo metu, kai jį vertė ant žemės, suplėšė jo vilkėtą striukę. Prairo kairė striukės pusė nuo pažasties iki beveik pat apačios. Jis už striukę buvo mokėjęs 50 eurų. Už striukės suplėšimą jam padaryta 40 eurų turtinė žala. Jis nori, kad ją jam atlygintų, nes kiek jam žinoma romų tautybės asmenys gauna pašalpas tikrai nemažas. Dėl tokių jo sužalojimų, kad ir nesikreipė į medikus, bet tokie jų veiksmai, tai yra, kad jį sumušė, jam sukėlė skausmą. Dėl jo sumušimo, jis ieškinio byloje neteiks, tik nori, kad jam tik atlygintų už striukę 40 eurų turtinę žalą. Toje kompanijoje, kiek pamena, buvo viena mergina, bet ji jam nieko nedarė, ginti taip pat negynė ir nestabdė savo draugų, kad jie jo numuštų. Kas kiti vaikinai iš tos kompanijos buvo jis nežino, kaip sakė neatpažintų net sutikęs gatvėje, nes jie yra vieni į kitus labai panašūs, o įvykio dieną buvo tamsu, todėl jis neįsidėmėjo jų veidų bruožų. Jis neatleis tiems vaikinam ar vienam iš jų, kurie jį mušė, net jei ir atsiprašytų jo, jis nesutiktų su jais susitaikyti, net ir įstatymo nustatytą tvarka. (b. l. 47-50). I. M. papildomai parodė, kad A. B. jam atlygino turtinę žalą už suplėšytą striukę, t. y. 40 eurų. Jis pretenzijų nebeturi ir ieškinio byloje nebeteiks (b. l. 53-55);
– L. M. apklaustas liudytoju paaiškino, kad 2020 m. kovo 20 d. tarp 22.00 ir 23.00 val. jis su draugu I. ėjo iki prekybos centro (duomenys neskelbtini) nusiimti pinigų. Einant (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 1 susitiko priešais ateinančius romus, jų buvo kiek pamena šeši. Iš jų pažino A. B. ir J., pavardės nežino, bet žino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Minėti romai paprašė parūkyti. Draugas I. pasakė, kad rūko paskutinę cigaretę ir jie išsiskirstė. Jis su I. nuėjo link (duomenys neskelbtini), kur nuėjo romai, jis nežino. Jam su I. nuėjus prie PC (duomenys neskelbtini) ir nusiėmus pinigų jis pamatė kaip link jų ateina tie patys romai ir tuo metu I. jam pasakė, kad bėgtų. Jis pabėgo. Kas mušė I., jis nematė. Tiksliai nepamena kada, bet po šio įvykio jam į „Messenger“ programėlę rašė A., bet ką rašė jis nepamena, minėtą žinutę ištrynė ir A. užblokavo, kad jam neberašytų. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 56-57);
– A. B. apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. kovo mėnesį, dabar dienos nepamena, vakare, namuose jis gėrė degtinę. Namuose buvo visi namiškiai, tik apie 11.00 val. vakaro, bet dabar laiko tiksliai nepamena, iš namų išėjo jo sesuo A. B., brolis A. B., dar su jais buvo pusbrolis Š. J., apie 17 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau namo numerio ir buto numerio nežino bei pusbrolis A. B., kurio amžius apie 18 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslesnio jo adreso nežino. Ar buvo su jais dar kas nors, jis nežino. Kur jie išėjo, jis nežino, mano „ieškoti nuotykių“. Jis liko namuose, nes buvo išgėręs degtinės. Jie pas jį į namus grįžo gal po pusvalandžio. Jam, jo brolis A. B. papasakojo, kad vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su sese ir mieste sutiko vyriškį, kurio pusbrolis A. paprašė cigaretės. Vyras cigaretę davė, tačiau pradėjo kažką kalbėti apie „koroną“, apie tai, kad prašantysis „čigonas“ ir tuomet pusbrolis A. B. tam vyrui „davė į bliuską“, bet ten išėjo „vienas ant vieno“ muštynės ir jo sesuo su broliu bei pusbroliais grįžo pas juos į namus. Dar minėjo, jog tas žmogus su savimi turėjo pinigų, bet jie jokių pinigų iš to žmogaus neėmė. Dar kartą patvirtina, kad jis pats su jais niekur išėjęs nebuvo, jokių muštynių nematė, pats nieko nemušė (b. l. 72-75);
– A. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2020 m. kovo 20 d. vakaro metu, laiko tikslaus nežino, bet jau buvo tamsu, ji kartu su savo pusbroliu Š. J., kuriam bus rudenį 17 metų, bei jos draugu, su kuriuo ji draugauja, A. B. ėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestą. A. gyvena (duomenys neskelbtini), o Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Netrukus einant link parduotuvės (duomenys neskelbtini) sutiko du vaikinus, kurie ėjo pro šalį. A. paprašė cigaretės vieno iš tų sutiktų vaikinų. Kažkuris vaikinas cigaretę davė, bet kažką pasakė A., o po to tie du vaikinai nuėjo link bankomato. Ji pati ėjo truputį toliau nuo savo draugų, todėl nelabai girdėjo, ką tas sutiktas vienas iš vaikinų pasakė A. A. dar truputį pastovėjo, pagalvojo, ką jam pasakė tas vaikinas ir paskui jis nusprendė eiti paskui tą vaikiną, kuris jam davė cigaretę ir kažką pasakė. Ji iškart pasakė A., kad geriau neinam pas tuos vaikinus, nes ji nenori jokių problemų, bet A. jos nepaklausė. Nuėjo jis prie to vaikino ir pradėjo jį mušti, sudavė jam į galvą smūgį, tik nežino, ar delnu, ar kumščiu. Pamatė kaip kartu su tuo mušamu vaikinu buvęs jo draugas pabėgo. Tada ji pati ėjo į šalį nuo savo draugų ir nuo to mušamo vaikino, nes nenorėjo žiūrėti. Ji šaukė savo draugams, kad baigtų ir nebemuštų jo. Tas mušamas vaikinas nuo gauto smūgio nukrito ant žemės. Šalia, kai A. mušė tą vaikiną, buvo ir Š. Nematė, ar Š. sudavė tam A. mušamam vaikinui kokius nors smūgius. Tas mušamas vaikinas irgi sudavė atgal A., tada vėl A. mušė tą vaikiną, jis nukrito ant žemės. Vaikinas atsistojo ir paskui jie vėl mušėsi. Tada pamatė kaip prie to mušamo vaikino privažiavo automobilis, ji išsigando, pasakė savo draugams, kad einam iš ten. Paliko tą vaikiną. Jai buvo gaila žiūrėti, kaip tą vaikiną A. mušė, ji jam sakė, kad nieko jis jam nedarytų, bet kaip sakė, jis jos neklausė. Vėliau po įvykio jai Š. prisipažino, kad jis irgi mušė tą vaikiną kartu su A., bet nesakė, kur jis jam sudavė. Ji nematė, ar tas mušamas vaikinas buvo kruvinas. Ji įvykio metu buvo nuėjusi toliau ir vis šaukė, kad liautųsi ir nemuštų. Ji stovėjo už tokio kebabinės autobusiuko, kuris tuo metu stovėjo netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), todėl nematė ir nelabai norėjo žiūrėti, ką jos draugai daro tam vaikinui. Dabar to autobusiuko prie parduotuvės nebėra. Po įvykio A. jai sakė, kad gailisi, kad sumušė tą vaikiną ir kad nereikėjo jo mušti. Ji tą mušamą vaikiną gal ir yra mačiusi A. mieste, bet jo nepažįsta ir nežino jo vardo ir pavardės, todėl nežino, ar jį atpažintų, nes buvo tamsu (b. l. 82-85);
– Š. J. apklaustas įtariamuoju parodė, kad save laiko sveiku, pas psichologą yra lankęsis, supranta kuo yra įtariamas ir kaltu pripažįsta. 2020 m. kovo 20 d. jis buvo pas savo pusbrolį A. B., jis buvo atvykęs pas giminaičius į (duomenys neskelbtini). Taip užsibuvo pas A. iki vakaro, paskui jis mane lydėjo namo. Į lauką išėjo jis, A. ir A. B. Iškart namo jis nėjo dar pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestą. Eidami sutiko jam iš matymo žinomą vaikiną vardu I., bet pavardės jo nežino. Prasilenkiant A. paprašė jo cigaretės. Tas I. buvo ne vienas, jis buvo su tokiu vaikinu, kurio jis nepažįsta. A. davė vieną cigaretę I. Paskui I. pasakė „Kur jūs išeinat valkatos?“ ir duodamas cigaretę pasakė, kad apsikrės koronavirusu nuo jų. Tada jis su draugu nuėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis su A. bei A. pastovėjo, kol jie nuėjo. Tada A. pasakė eiti paskui juos ir kad jį dabar jie sumuš. A. tai nepatiko, ji sakė, kad neitų ir nieko tam vaikinui nedarytų, bet tiek A., tiek jis abu buvo pikti ir įsižeidę dėl jo tokių pasakytų žodžių jiems. Jie visi trys nuėjo paskui tuos vaikinus iki parduotuvės. Juos sutiko prie bankomato. Tada A. pasakė „ką jūs“ ir be žodžių priėjęs su kumščiu sudavė I. į galvą. Tas I. draugas iškart pabėgo. Tada I. sudavė A. smūgį, o A. sudavė dar vieną smūgį jam į galvą. I. jam įvykio dieną atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo nusiteikęs agresyviai jų atžvilgiu, kai A. davė cigaretę ir labai „mandrai“ kalbėjo. Tada jis priėjo ir I. sudavė du smūgius kumščiu, vieną į galvą, kitą į nugarą. A. paėmė ir pargriovė I. ant žemės. A. suplyšo striukė, kai jie vienas kitam sudavė smūgius, bet jis nematė, ar ir I. suplyšo striukė. Tada, kai I. gulėjo ant žemės, A. jam spyrė visur, daugiausia gal jam spyrė į šonus. Jis taip pat spyrė gulinčiam I. vieną kartą į šoną ir vieną kartą į nugarą. Kol jie mušė I., jis keikėsi, bet mano kad jis pats suprato už ką gavo. Kol jie mušė I., A. juos bandė atitraukti nuo to vaikino, sakė, kad nemuštų jo, ir tada ji nuėjo toliau nuo jų. Netrukus pamatė automobilio šviesas, išsigando, pagalvojo, kad čia atvyko pas I. ir pabėgo. Išėjo namo, daugiau į tą vietą, kur I. mušė negrįžo. Jis savo elgesį vertina blogai, mano nereikėjo šitiek daug smūgių suduoti I., bet jis buvo supykęs ant I., jis užkliuvo jiems, o jie jam, prisikalbėjo užtat ir gavo. Gailisi tokio savo poelgio, ateityje taip nebedarytų daugiau. Po įvykio jis mieste nebuvo sutikęs I., o A. kitą rytą išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir daugiau jie nebekalbėjo apie šitą įvykį. Buvo labai tamsu todėl negali pasakyti, ar I. bėgo kraujas ir ar jį labai stipriai jie sumušė (b. l. 116-119);
– įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė prie PC (duomenys neskelbtini), parduotuvės pastatas yra galais į šiaurę ir pietus. Šalia parduotuvės link pietų pusės, prie automobilių stovėjimo aikštelės matosi akmeninė tvora ir pėsčiųjų takas, šalia matosi pastatytas baltos spalvos vagonėlis. Įvykio vietoje ant pėsčiųjų tako matosi raudonos spalvos skystis, panašus į kraują (b. l. 21);
– asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir suplėšyta jo striukė (b. l. 29-34);
– kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo įrašų apžiūra, kuriuose matoma, kaip (duomenys neskelbtini) sankryžoje praeina 5 asmenų romų tautybės grupė, tarp kurių yra viena mergina. Daugiau įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (b. l. 60-65).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. B. kaltė 2020 m. kovo 20 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikiant kartu su Š. J., sukėlus nukentėjusiajam I. M. fizinį skausmą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu pademonstravus nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, įrodyta. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. A. B. savo kaltę pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. veika kvalifikuota tinkamai, nes jie bendrais veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš nukentėjusįjį, t. y. demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties užpuolė nukentėjusįjį ir jam sukėlė fizinį skausmą, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.
Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant įtariamąjį Š. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba, bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamiesiems pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 184-186).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją bei nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat atsižvelgia į A. B. asmenybę apibūdinančius duomenis. A. B. yra nevedęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 127-130).
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini įpareigojimai – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Kaltinamasis A. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 153-154).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.