- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1-2326-893/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28621-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- L. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą - 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskiriant galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. smurtaudamas prieš sugyventinę L. A. sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. liepos 7 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia griebė už rankų ir stipriai pastūmė savo sugyventinę L. A., ir taip smurtaudamas prieš sugyventinę L. A. sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir dėl jos gailėjosi pripažindamas jam pareikštame kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Apklaustas byloje V. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė tokias aplinkybes. Jis su sugyventine L. A. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu bendrą ūkį veda apie 4 metus, ir kartu gyvena jų du sūnūs 2019 m. liepos 7 d., dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali jis nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko alkoholio ir nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena aukštu virš jų buto. Ten su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Jam būnant pas kaimyną, jo sugyventinė jam skambino daug kartų į mobilaus ryšio telefoną, tarp jų jau tada vyko konfliktas, ji priekaištavo dėl to, kad vartoja alkoholinius gėrimus. Tą dieną buvo nemažai išgėręs, atsimena tik tiek, kad išgėrė paskutinę stiklinę su savo kaimynu ir greičiausiai nuėjo namo. Pripažįsta, kad galėjo elgtis agresyviai namuose ir galėjo paimti už rankų savo sugyventinę, bei pastumti ją. Gailisi dėl to, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 16.00 val., namo grįžo neblaivus sugyventinis V. K. ir pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, griebė ją už rankų ir stipriai pastūmė tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, grąsino, kad sumuš, sudaužė televizorių, išmėtė esančius daiktus. Viskas įvyko mažamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 8).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 7 d., 18.12 val., Bendajam pagalbos centrui pranešta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis smurtauja prieš pareiškėją (b. l. 5).
Iš 2019 m. liepos 7 d. alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 7 d., 19.36 val., V. K. nustatytas 1,57 promilių girtumas (b. l. 29).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su nukentėjusiosios L. A. parodymais, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina tarnybiniame pranešime, blaivumo patikrinimo teste užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis žodinio konflikto metu, tyčia griebė už rankų ir stipriai pastūmė savo sugyventinę L. A., ir taip smurtaudamas prieš sugyventinę L. A. sukėlė jai fizinį skausmą.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra sugyventiniai, gyvena viename bute, veda bendrą ūkį, o tai sudaro pagrindą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nesunkus nusikaltimas.
Dėl V. K. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. K. – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, augina du mažamečius vaikus.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, V. K. yra skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 7 d., 19.29 val., iki 2019 m. liepos 8 d., 11.07 val., todėl laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir V. K. paskirti galutinę subendriną 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, V. K. įpareigoti: 1) per visą bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu; 3) per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 7 d., 19.29 val., iki 2019 m. liepos 8 d., 11.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalis jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.