Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis Kęstutis Milius surašė N. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 15 val. 35 min., Kaune, Ateities pl. 65B, būdamas neblaivus, t.y., jam nustatytas 0,79 promilės neblaivumo laipsnis, vairuodamas transporto priemonę „Volvo FL6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į angaro vartus. Eismo įvykio metu apgadinti angaro (sandėlio) vartai ir automobilis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimu N. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, nubaustas 4000 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams. Teismas nurodė, jog be pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio K. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), neblaivumo testu (b.l. 3), A. L. paaiškinimu (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 8-9), kita bylos medžiaga. Paskirdamas mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo aplinkybes ir pobūdį, pažeidėjo asmenybę, asmens elgesį po pažeidimo padarymo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad N. S. nebuvo baustas už panašius administracinius teisės pažeidimus, kad neturi galiojančių nuobaudų, į nustatytą lengvą girtumo laipsnį bei į tai, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, o šis darbas yra jo vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, Institucija jį apskundė Kauno apygardos teismui. Skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nurodo, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, darbas, susijęs su transporto priemonių vairavimu, žalos atlyginimas, galiojančių nuobaudų neturėjimas, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra skundas institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nukentėjusiojo skundas. Padėtis administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, jam paskirta 4000 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Ginčo dėl pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įrodymų, patvirtinančių jo padarymo faktą. Kadangi Institucija nesutinka tik su N. S. paskirta nuobauda ir teigia, kad pažeidėjui paskirta nuobauda yra per švelni dėl to, jog jam buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis, teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokia Institucijos pozicija, jog pirmosios instancijos teismo nutarimu N. S. buvo paskirta per švelni nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 straipsnyje.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Skiriant nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taikydamas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirdamas aptariamame nutarime nurodytą nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltininkas suvokė savo padaryto pažeidimo pavojingumą, anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, kad dėl vairuotojo pažymėjimo netekimo ypač ilgą terminą nukentėtų jo darbinė veikla, jis greičiausiai prarastų kvalifikaciją, nes jis dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, o šis darbas yra vienintelis ir pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ir yra nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie suteikia teismui teisę taikyti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą. Be to, negalima neatsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog N. S. darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (daugiau nei per 20 metų, kiek jis vairuoja transporto priemones, administracine tvarka baustas tik tris kartus ir už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimą jis nubaustas dėl to, jog eismo įvykį, už kurį atlygino žalą, sukėlė būdamas neblaivus, tačiau jam nustatytas tik 0,3 promilės leistiną normą viršijantis neblaivumas (0,79 promilės).

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes bei tai, kad N. S. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai paskyrė nuobaudą. Paskirtoji nuobauda - administracinė bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas laikytina proporcinga padarytai veikai, atitinkanti nubaustojo asmenybę, kurios pakanka, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju šios nuobaudos pakanka siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.