Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ignui Dargužui, atsakovės atstovei Ledai Žilinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Reklamos galimybių centras“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - E. S.).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pagal bendruosius viešojo administravimo principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatyme, kiekvienas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Todėl išduodant leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant pastatų, esančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, privalu laikytis Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų bei Išorinės reklamos taisyklių (Išorinių reklamos taisyklių 5 p.). Minėtos Išorinės reklamos taisyklės nustato pagrindinius išorinės vaizdinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, reglamentuoja tokios reklamos įrengimo projektų derinimo, kontrolės bei atsakomybės už šių taisyklių pažeidimus taikymo tvarką (Išorinės reklamos taisyklių 2 p.). Pažymi, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas norminis teisės aktas yra privalomas ne tik visiems subjektams, siekiantiems įrengti išorinę vaizdinę reklamą, bet ir atsakingoms savivaldybės institucijoms. Todėl visi sprendimai privalo būti priimti remiantis įvirtintomis taisyklėmis ir principais.

Atsisakydama išduoti leidimą atsakovė ginčijamą sprendimą motyvavo tuo, jog užrašai (kurie yra prekių ženklai) yra pateikti ne lietuvių kalba, todėl neatitinka jiems keliamų reikalavimų pagal Išorinės reklamos taisyklių 6 p. Priimdama tokį sprendimą atsakovė pažeidė Išrodinės reklamos taisyklių 9 p., kuris numato išimtis dėl užsienio kalbos naudojimo iškaboje. Minėta teisės norma numato, kad „/.../ kai reklamuojamas pagrindinis užrašas yra neverčiamas nelietuviškas firmos pavadinimas ar grafinis žodinis prekių/paslaugų ženklas, valstybine kalba prirašomas rūšinis firmos ar verslo vietos pavadinimas arba kitokie aiškinamieji žodžiai“.

Akcentuoja, kad atsakovės sprendimas buvo priimtas ignoruojant faktą ir pareiškėjos pateiktus įrodymus, jog pareiškėja atitinka visus Išorinės reklamos taisyklių 9 p. keliamus reikalavimus: 1) ji turi neverčiamą prekių/paslaugų ženklą („TLS ALLIANCE“ ir „(duomenys nesklebtini)“); 2) šalia yra nurodomas valstybine kalba rūšinis firmos ar verslo vietos pavadinimas arba kitokie aiškinamieji žodžiai (advokatų kontora).

Pagal Prekių ženklų įstatymą prekių ženklų savininkas turi teisę savo veikloje naudoti nenuginčytą ir nepanaikintą prekių ženklą. Pažymi, kad prekių ženklas „TLS ALLIANCE“ jau yra įregistruotas, todėl galioja prezumpcija, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Kito prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ registracija buvo pradėta šiek tiek vėliau, tačiau jau 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyriaus sprendimu buvo patvirtinta, jog pastarasis žymuo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir todėl bus registruojamas ir publikuojamas Valstybinio patentų biuro biuletenyje.

Asmens teisė naudoti registruotą intelektinės nuosavybės objektą neginčytina teisinėje valstybėje, tačiau siekiant harmoningo teisės funkcionavimo, numatyta, kad užsienio kalba parašytus prekių ženklus galima naudoti viešuose užrašuose tuomet, kai tie ženklai yra prekių ženklai (t. y. jie yra registruoti arba pateikta paraiška dėl jų registravimo) ir kai šalia yra pateikiami aiškinamieji užrašai lietuvių kalba. Prekių ženklai „TLS ALLIANCE“ ir „(duomenys neskelbtini)“ priklauso E. S., kuri yra vadovaujanti advokatų kontoros S., P. ir partneriai partnerė. Vykdydama savo veiklą E. S. turi teisėtą interesą naudoti jai priklausančius prekių ženklus iškaboje šalia savo veiklos vietos ir taip suinteresuotai visuomenei pranešti apie savo teikiamas paslaugas. Priešingas reguliavimas administracinėmis priemonėmis užkirstų kelią naudoti įregistruotus, nepanaikintus ir galiojančius prekių ženklus, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos teisei. Pareiškėja mano, kad jei yra išlaikomi teisės aktų reikalavimai (t. y. valstybine kalba pateikiami paaiškinimai dėl firmos verslo rūšies), nėra jokio teisėto ir objektyvaus pagrindo neleisti tokių prekių ženklų naudoti pagal jų teisėtą paskirtį, t. y. žymėti paslaugas.

Tvirtina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, tokio sprendimo nepanaikinimas uždraustų prekių ženklo savininkui naudoti savo prekių ženklą veikloje, kai tokią prerogatyvą pagal galiojančius įstatymus turi tik teismas.

Remiantis ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis, iškaba - prie juridinio asmens ar juridinio asmens padalinio buveinės pastato pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar jo padalinio pavadinimą, arba prie juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens verslo vietos pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar individualia veikla besiverčiančio asmens verslo pobūdį (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir pan.). Iškaboje gali būti nurodytas prekių ar paslaugų ženklas, vėliava, emblema, individualia veikla besiverčiančio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris ar kita papildoma informacija (darbo laikas ir pan.). Taigi, iškaboje turi būti pateikta informacija, nurodanti juridinio asmens ar jo padalinio pavadinimą (prie asmens buveinės pastato) arba prie asmens verslo vietos pateikta informacija apie verslo pobūdį (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir pan.). Prekių ar paslaugų ženklas reglamentuojamas kaip papildoma ir asmens pasirinkimu iškaboje pateikiama informacija. Prekių ženklų įstatyme apibrėžiama, kad prekių ženklas - bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui taip pat prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. Taigi, teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad iškaba nėra tik prekių ženklo eksponavimas.

Iš Advokatų tarybos 2003 m. kovo 21 d. pažymėjimo Nr. 740 matyti, kad advokatų kontora S., P. ir partneriai yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), 25 Vilniuje ir suteiktas kontoros registracijos kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra pateikti duomenys, kad advokatų kontora S., P. ir partneriai būtų pakeitusi pavadinimą arba turėtų teisę savo veikloje nurodyti kitą pavadinimą. Pažymi, kad advokatų veiklos reklamai ir darbo vietų pavadinimų rašymui taikomas Advokatūros įstatymas bei Advokato darbo vietos registravimo bei advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu su 2008 m. liepos 17 d. patvirtintais pakeitimais. Advokatūros įstatymo 42 str. įtvirtinta nuostata, draudžianti advokato veiklos reklamą. Advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas. Be to, advokatas turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka (Advokatūros įstatymo 26 str. 3 d.). Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“. Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka (Advokatūros įstatymo 27 str. 2 d.). Advokatūros įstatymo 42 str. 3 d. nustatyta, kad kitus informacijos apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją pateikimo būdus nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Advokato darbo vietos registravimo bei advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad advokato darbo vietos pavadinimas priklauso nuo pasirinktos advokato veiklos formos ir turi atitikti Advokatūros įstatymo 26 str. 3 d., 27 str. 2 d. ir 28 str. 3 d. nurodytiems advokatų veikloje naudojamų pavadinimų reikalavimams. Advokato darbo vietos registravimo bei advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 12 p. nustatyta, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba, registruodama advokato darbo vietos pavadinimą, prie Advokatūros įstatymu reglamentuojamų pavadinimų, papildomai gali leisti naudoti tinkamai įregistruotą žodinį paslaugų ženklą, jei pavadinimą registruojantis advokatas yra tokio ženklo savininkas ar kitaip teisėtai juo naudojasi ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Taigi, žodinis prekių ženklas galėtų gali būti naudojamas kaip papildomas prie Advokatūros įstatymu reglamentuojamų pavadinimų, tačiau jis negali būti vartojamas be advokato darbo vietos pavadinimo arba vietoje jo.

Prekių ženklų įstatymas nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro tvarkymą. Prekių ženklų įstatymo 6 str. nustatyti absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, t. y. kada žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia. Prekių ženklų išdavimo procedūra nėra siejama su prekių ženklų naudojimo apribojimų nustatymu. Valstybinis patentų biuras pagal įstatymus neprižiūri ženklo naudojimo rinkoje, todėl ženklo panaudojimas reklamoje ir pan. yra savarankiškas klausimas, nepriklausantis nuo ženklo registracijos procedūros eigos Valstybiniame patentų biure. Jeigu teisės aktai nustato ženklo naudojimo ribojimus, jie ir turi būti taikomi, tačiau neliečiant ženklo registracijos.

Pagal teikiamą reklamos projektą grafiškai pavaizduotas (ir skirtas paslaugoms žymėti) prekių ženklas (ant pastato vienoje iš trijų lentelių įrengiamas kaip iškaba) viešojoje erdvėje tampa viešuoju užrašu, todėl jam turi būti taikomi Civilinio kodekso ir kitų norminių teisės aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu, reikalavimai. Prekių ženklo savininko teisė savo veikloje naudoti nenuginčytą ir nepakitusį prekių ženklą, nėra absoliuti, o ji gali būti ribojama viešosios teisės normų, tarp jų ir susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu. Teisės doktrinoje bet kokių daiktų savininkų teisės nėra laikomos absoliučiomis. Advokatų kontoros S., P. ir partneriai (registruotas toks pavadinimas) iškaba viešojoje erdvėje turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, būtent 16 str. - visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų; 17 str. - Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose; 23 str. -visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Šiuo atveju ženklas (jei būtų registruotas ir viešai eksponuojamas), kuriame yra lietuviška pavardė su rašybos klaida, tikrai prieštarautų moralei ir visuomenės normoms. Tai ne reklamos taisyklių, o lietuvių kalbos rašybos pažeidimas - lietuviškos ištekėjusių moterų pavardės neturi priesagos -iene, o tik -ienė; pavardės nėra verčiamos į kitas kalbas (nebent gali būti adaptuojamos).

Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės nustato pagrindinius vaizdinės reklamos (tame tarpe ir iškabų) įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimus, projektų derinimo, kontrolės ir atsakomybės tvarką. Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 p. nustatyta, kad reklamos tekstai turi taisyklingi, logiški, gerai skaitomi ir atitikti teisės norminių aktų reikalavimus. Prekybai ir paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti aiškiai matomas, valstybine kalba nurodytas parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (taisyklių 7 p.). Kai reklamuojamas pagrindinis užrašas yra neverčiamas nelietuviškas firmos pavadinimas ar grafinis žodinis prekių/paslaugų ženklas, valstybine kalba prirašomas rūšinis firmos ar verslo vietos pavadinimas arba kitokie aiškinamieji žodžiai (taisyklių 9 p.).

Advokatų kontoros S., P. ir partneriai pavadinimas nelaikytina neverčiamu nelietuvišku firmos pavadinimu, o grafinis žodinis prekių/paslaugų ženklas iškaboje gali būti nurodomas kaip papildoma informacija, todėl Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 9 p. nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas. Pareiškėja papildomai nurodo, kad iškaboje bus nurodytas rūšinis firmos pavadinimas „advokatų kontora“, todėl iškaba atitinka Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 9 p. reikalavimus. Pažymi, kad projekte rūšinis pavadinimas pateiktas ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų „law firm“. Tai prieštarauja Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 9 p., numatančiam, kad rūšinis firmos ar verslo vietos pavadinimas arba kitokie aiškinamieji žodžiai prirašomas valstybine kalba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. su pareiškėjos skundu sutinka.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Išorinės reklamos taisyklių nuostatų, iškreipia teisės aktų turinį, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Palikus galioti minėtą sprendimą bus neteisėtai ir neleistinai apribotos trečiojo asmens teises naudoti įregistruotą prekių ženklą informuojant savo klientus apie vykdomą veiklą. Pažymi, kad visi minėti prekių ženklai yra įregistruoti ir galiojantys, todėl nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo šių ženklų registracijos būtų pripažintos negaliojančiomis, nėra pagrindo drausti savininkui juos naudoti pagal paskirtį.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Reklamos galimybių centras“ 2009 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą S., P. & PARTNERS“ ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisija 2009 m. lapkričio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą neišduoti leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & P.“ ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodydama, kad iškabos tekstas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 p. nuostatas ir kitų norminių aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu, reikalavimus (b. l. 75).

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2010 m. sausio 4 d.) 1 str. apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. To paties įstatymo 3 str. įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų - įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Taigi, viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.). ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007).

Kaip matyti iš Išorinės reklamos komisijos 2009 m. lapkričio 10 d. protokolinio sprendimo, jame tik buvo pažymėta, kad iškabos tekstas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 p. nuostatas ir kitų norminių aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu, reikalavimus. Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 6 p. pasakyta, kad reklamos tekstai turi būti taisyklingi, logiški, gerai skaitomi ir atitikti teisės norminių aktų reikalavimus.

Skundžiamame sprendime šiuo atveju nėra išdėstyti konkretūs motyvai, kokie iškabos žodžiai šiuo atveju neatitiko minėtų taisyklių 6 p. reikalavimų ir konkrečiai šiame punkte minimų kriterijų (taisyklingumo, logiškumo ir kt.). Taip pat nedetalizuota, kokius konkrečius kitų norminių aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu, reikalavimus pažeidžia iškabos tekstas. Taigi, pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas (jame nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai)), juridinis pagrindimas iš esmės yra neišsamus, t. y. administracinis sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Iš ginčijamo sprendimo yra aišku tik tai, kad atsakovė atsisakė UAB „Reklamos galimybių centras“ išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & PARTNERS“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nėra nurodyta kokiais nustatytais objektyviais duomenimis remtasi priimant 2009 m. lapkričio 10 d. protokolinį sprendimą. Konstatavus skundžiamo protokolinio sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra be motyvų, nepasisakytina dėl pareiškėjos skundo argumentų bei atsakovės atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentų, kuriais bylos šalys grindė savo pozicijas dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & PARTNERS“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje išdavimo, nes kaip, jau minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tai reiškia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą protokolinį sprendimą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. taikymo požiūriu tai yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisijos 2009 m. lapkričio 10 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl atsisakymo UAB „Reklamos galimybių centras“ išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ir, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nemotyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pats teismas nagrinėdamas administracines bylas viešojo administravimo funkcijų neatlieka - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Reklamos galimybių centras“ 2009 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & PARTNERS“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 2, 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjos UAB „Reklamos galimybių centras“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisijos 2009 m. lapkričio 10 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl atsisakymo UAB „Reklamos galimybių centras“ išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & PARTNERS“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės reklamos komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Reklamos galimybių centras“ 2009 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą pagal pateiktą projektą „S., P. & PARTNERS“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.