- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1961/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02860-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo V. D. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. 107 901 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. pagal atsakovo išduotą neprotestuotiną vekselį ieškovas paskolino atsakovui 130 000 Lt, kuriuos atsakovas ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gegužės 1 d. Atsakovas 2009 m. grąžino ieškovui 22 099 Lt, o likusių nėra grąžinęs iki šiol. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, nes vekselis neatitiko Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo reikalavimų. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, ieškovas vekselį laiko paskolos rašteliu.
Atsakovas V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovui 107 901 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui teismo pranešimas bei ieškinys su priedais įteikti 2010 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. gegužės 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 130 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti šią sumą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, tačiau to nepadarė, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 107 901 Lt skolos (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.873 str.) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Atsakovas V. D. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu yra sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas kartu su partneriu įsigijo iš ieškovo žemės sklypą. Atsakovo pasirašytas vekselis buvo skirtas užtikrinti prievolių pagal minėtą sutartį įvykdymui ir nėra susijęs su jokiais kitais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovas prievoles pagal vekselį įvykdė ir laikė, kad jis yra pasibaigęs. Atsakovas darbovietės adresu gavo ieškinį, jokių kitų procesinių dokumentų nėra gavęs.
Atsiliepimas
Ieškovas V. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pagal 2006 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas ir jo sutuoktinė G. J. pardavė atsakovui ir E. K. lygiomis dalimis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 260 000 Lt. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, atsakovas ieškovui 2006 m. kovo 14 d. pervedė 49 000 Lt, o 2006 m. balandžio 3 d. pervedė 1 000 Lt ir 80 000 Lt, iš ko seka, kad atsakovas ieškovui pervedė 130 000 Lt ir visiškai atsiskaitė už savo dalį pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Vilniaus miesto 38 – ojo biuro notarė 2006 m. balandžio 26 d. išdavė liudijimą, kad atsakovas ir E. K. sumokėjo visą turto pardavimo kainą – 260 000 Lt. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginį, kad po metų, tai yra 2007 m. gegužės 2 d. jo pasirašytas vekselis 130 000 Lt sumai buvo skirtas užtikrinti prievolių dalies pagal pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymui. Be to, atsakovas 2009 m. pavedimais, pervedęs į ieškovo sąskaitą 7 099 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad vykdo grąžinimą pagal dokumentą, sudarytą 2007 m. gegužės mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė atsakovo V. D. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Teismas nustatė, kad atsakovui teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir ieškinys su priedais įteikti 2010 m. rugsėjo 30 d. jo darbovietės UAB „Chanita“ adresu Algirdo g. 51A, Vilnius, iš ko seka, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 122 – 123 straipsniuose nustatytos įteikimo tvarkos. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas nenurodė bei neįrodė, jog atsiliepimo jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kurios leistų konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimą ir atitinkamai pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pasirašytas vekselis 130 000 Lt sumai buvo skirtas užtikrinti prievolių dalies pagal pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymą (CPK 12 ir 178 str.). Priešingai, iš ieškovo sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, 2006 m. kovo 14 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 49 000 Lt, o 2006 m. balandžio 3 d. pervedė 1 000 Lt ir 80 000 Lt, tokiu būdu per tris kartus pervesdamas iš viso 130 000 Lt. Aplinkybę, kad mokėjimų pavedimai atlikti įsipareigojimams būtent pagal 2006 m. vasario 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį įvykdyti, patvirtina sąskaitos išraše nurodoma mokėjimų paskirtis. Be to, iš teismui pateikto Vilniaus miesto 38 – ojo notaro biuro notarės 2006 m. balandžio 26 d. išduoto liudijimo matyti, kad atsakovas ir E. K. įvykdė visus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties piniginius įsipareigojimus, tai yra sumokėjo turto pardavimo kainą – 260 000 Lt. Tuo tarpu vekselis buvo išrašytas 2007 m. gegužės 2 d., praėjus metams po pirkimo – pardavimo sutarties piniginių įsipareigojimų įvykdymo. Teismas pažymėjo ir tai, kad iki vekselyje nurodyto skolos grąžinimo termino (iki 2010 m. gegužės 1 d.), atsakovas ieškovui grąžino 22 099,00 Lt, iš kurių 7 099,00 Lt pervedė į ieškovo banko sąskaitą (2009 m. birželio 10 d. pervedė 4 000,00 Lt, 2009 m. rugpjūčio 24 d. – 2 599 Lt ir 2009 m. spalio 21 d. – 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog vykdomas grąžinimas pagal dokumentą, sudarytą 2007 m. gegužės mėnesį). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str., 288 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
atsakovas nebuvo gavęs teismo šaukimo į posėdį, o teismo sprendimo nuorašą gavo tik 2011 m. sausio 27 d. nuvykęs į paštą, kuomet iš teismo sužinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus;teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, iš ko seka, kad paskolos sutartis sudaryta nebuvo (CK 6.870 str. 2 d.) bei atitinkamai atsakovui neatsirado pareiga grąžinti ieškovui kokią nors sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas V. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas dar 2006 m. pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o po metų pasiskolino iš ieškovo 130 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo 2009 m. atlikti pavedimai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad vykdomas grąžinimas pagal dokumentą, sudarytą 2007 m. gegužės mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame kodekse numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra įtvirtintas CPK 142 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš minėtų teisės normų darytina išvada, kad teismas priima sprendimą už akių vienos iš šalių prašymu tuo atveju, kai kita proceso šalis be pateisinamų priežasčių procese elgiasi pasyviai ir tokiu būdu nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą, tuo pažeisdama sąžiningos proceso šalies teisę į greitą ir ekonomišką procesą. Kaip nesąžiningai besinaudojančios savo procesinėmis teisėmis šalies sudrausminimo priemonė yra įtvirtinta ir specifinė sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo tvarka. Būtina pažymėti, kad pasyvioji šalis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Ji gali pateikti teismui tik pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str.). Teismas šį pareiškimą tenkina ir sprendimą už akių panaikina bei atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs šalies pasyvumą pateisinančias objektyvias priežastis bei padaręs išvadą, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 288 str. 4 d.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą už akių dėl to, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškinio nuorašas su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteikti jo darbovietės UAB „Chanita“ adresu: Algirdo g. 51A, Vilnius. Teisėjų kolegijai patikrinus byloje esančius įrodymus apie procesinių dokumentų atsakovui įteikimą, nustatyta, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei ieškinys su priedais 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo įteikti atsakovo darbdavio įgaliotam asmeniui – vyriausiajai buhalterei R. P. (b.l. 34-37). Be to, ir pats atsakovas tiek prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirajame skunde nurodo, jog ieškinį gavo. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 123 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarkos. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodyta ieškovo valia priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovas nepateiks parengiamojo procesinio dokumento (b.l. 2), o teismo siųstame pranešime dėl atsiliepimo pateikimo buvo aiškiai nurodyta, jog esant ieškovo prašymui, teismui suteikta teisė įstatymo nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių (b.l. 32). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo aiškiai ir suprantamai informuotas apie teismo teisę priimti sprendimą už akių ne tik atsakovui neatvykus į teismo posėdį, bet ir atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas kaip bet kuris kitas pakankamai atidus žmogus (bonus pater familias) analogiškoje situacijoje, galėjo suprasti atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmes. Atitinkamai šių aplinkybių kontekste nurodytas atsakovo tikėjimasis, jog teismas nepriims sprendimo už akių vien dėl to, kad atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, šiuo atveju negali būti laikomas objektyvia nuo pasyvios šalies valios nepriklausančia aplinkybe, pateisinančia atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą minėtą atskirojo skundo argumentą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir tą atskirojo skundo argumentą, kuriuo atsakovas įrodinėja, kad pats sprendimas už akių neteisėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei tinkamai nustatęs kiekvieno įrodymo įrodomąją vertę, padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde teigdamas, jog sprendimas už akių bei atitinkamai skundžiama nutartis yra nepagrįsti, pateikė vienintelį argumentą, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju skolos dokumente, kurį šalys pavadino „Neprotestuotinas paprastasis vekselis“ nėra nurodytas faktas, kad ieškovas atsakovui perdavė pinigus, o yra nurodytas tik faktas, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti šio skolos dokumento turėtojui 130 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje konstatavo, kad: „tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui“. Teisėjų kolegija, ištyrusi į bylą pateiktus ieškovo įrodymus, nustatė, kad 2011 m. gegužės 2 d. ieškovas iš savo banko sąskaitos išsiėmė 130 000 Lt (b.l. 77), tą pačią dieną atsakovas surašė ir pasirašė skolos dokumentą, kuriame nurodė apie savo įsipareigojimą grąžinti šio skolos dokumento turėtojui 130 000 Lt (b.l. 29), atsakovas tris kartus atliko mokėjimo pavedimus į ieškovo sąskaitą, pervesdamas 2009 m. birželio 10 d. 4 000 Lt, 2009 m. rugpjūčio 24 d. – 2 599 Lt ir 2009 m. spalio 21 d. – 500 Lt (b.l. 78), visuose trijuose mokėjimo pavedimuose nurodydamas, kad vykdo grąžinimą pagal dokumentą, sudarytą 2007 m. gegužės mėnesį (b.l. 78). Atsakovas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kokiu pagrindu bei kokią sutartį vykdydamas, jis atliko minėtus tris mokėjimus ieškovui. Be to, atsakovas prašyme peržiūrėti sprendimą už akių įrodinėjo, jog neprotestuotinas vekselis buvo išduotas su tikslu užtikrinti atsakovo įsipareigojimą sumokėti ieškovui 130 000 Lt pagal 2006 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 47-48). Ieškovui kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus įrodymus, jog atsakovas ieškovui 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. balandžio 3 d. įvykdytais trimis pavedimais sumokėjo 130 000 Lt pagal 2006 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 75) bei pateikus Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2006 m. balandžio 26 d. liudijimą, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu pagal 2006 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 76), atsakovas atskirajame skunde pakeitė savo poziciją ir pradėjo įrodinėti, kad jam 130 000 Lt nebuvo perduota (b.l. 92). Be to, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į skolos dokumento turinį ir iš skolos dokumento pavadinimo bei jame vartotų sąvokų nustatė, kad šalys siekė atsakovo skolos ieškovui fakto patvirtinimui išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame vadovaujantis CK 1.105 straipsnio 1 dalimi yra būtina nurodyti tik vekselio davėjo įsipareigojimą sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui, tuo tarpu nurodyti pinigų perdavimo fakto nebūtina. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skolos dokumento sudarymo aplinkybes bei turinį, taip pat į atsakovo elgesį, prieš ir po skolos dokumento sudarymo bei bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad ieškovas įrodė 130 000 Lt perdavimo faktą atsakovui (CPK 12 ir 178 str.). Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi visų byloje pateiktų įrodymų tarpusavio ryšį, vadovaudamasi įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), remdamasi logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo”(2008 m. spalio 6 d. nutartis c.b. 3K-3-447/2008). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytas atskirajame skunde pateiktas atsakovo prielaidas, kuriomis atsakovas grindžia teismo sprendimo už akių ir atitinkamai skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 43,55 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius) 43,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.