Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 1990-06-28 Rusijos Federacijos Nižnevartovsko m. teismo pagal RF BK 206 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, 1992-10-13 Marijampolės raj. teismo nutartimi BK 54² str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 5 mėn. 23 d. paskirtos bausmės,

2) 1995-04-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d., 104 str. laisvės atėmimu 5 metams, bausmės atlikimo vietoje taikytas 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. ir neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3 (1 m. 2 mėn. 7 d.), 1997-07-02 Marijampolės raj. teismo nutartimi BK 54² str. tvarka 1997-02-08 lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 10 mėn. 17 d. paskirtos bausmės,

3) 1999-01-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (su to paties teismo 2003-07-01 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 1961 m. BK 104 str. laisvės atėmimu 10 metų, pritaikius 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 1 p., paskirta bausmė sumažinta pusantrų metų, remiantis 1961 m. BK 26 str. 1 d. 1 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu, bausmę atliko 2007-02-13,

4) 2007-07-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2008-02-06 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis J. V. 2008 m. vasario 06 d. apie 21 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto koridoriuje tyčia dėl chuliganiškų paskatų du kartus smogė peiliu A. U. į krūtinę ir į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą kairėje viršraktikaulinėje srityje su poraktikaulinės venos sužalojimu, kraujo išsiliejimu į kairiąją pleuros ertmę, bei kiauryminę durtinę pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą su riestinės žarnos, didžiosios taukinės sužalojimu.

Apklaustas teismo, kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-02-06 apie 18 val., tą pačią dieną paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, atvažiavo pas pažįstamą J. B., gyvenančią bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tame bendrabutyje iki bausmės atlikimo jis buvo gyvenęs apie mėnesį laiko, iš matymo pažinojo ten gyvenančius asmenis. Su A. U. anksčiau jokių konfliktų nebuvo turėjęs, o santykiai su P. U. buvo įtempti, nes pastarasis jo nemėgo kaip teisto asmens. Jiedu vartojo alkoholinius gėrimus, jis pats išgėrė 150 g. degtinės. Išėjus parūkyti į koridorių, J. B. ėmė įžeidinėti koridoriuje rūkęs P. U., kurį jis, užstodamas J. B., išplūdo. Apie 21 val. jiems su J. B. vėl išėjus parūkyti į koridorių, ten buvęs A. U. taip pat ėmė įžeidinėti J. B., todėl jis išplūdo ir A. U.. Tada A. U. ir P. U. puolė jį mušti ir mėgino išstumti iš koridoriaus į laiptinę. Grumtynių metu jis peiliu du kartus smogė A. U.. Iki to laiko peilio neturėjo, iš kur peilis atsirado jo rankoje nežino, spėja, kad peilį jam galėjo įduoti kas nors iš koridoriuje buvusių asmenų, mėginant išprovokuoti jį nusikaltimui. Tuo metu jis vilkėjo megztinį, marškinių iš viso nevilki, striukę buvo palikęs kambaryje, todėl tiesiog nebūtų turėjęs kur įsidėti peilį. Peilis buvo nedidelis, lenktinis, apie 8-9 cm. ilgio geležte. Išstumtas iš koridoriaus, jis iš įvykio vietos pasišalino, o peilį lauke išmetė į šiukšlių konteinerį. Gailisi, kad sužalojo A. U., kadangi tikruoju konflikto kaltininku laiko P. U., kuriam ir turėjo tekti jo smūgiai peiliu.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2008-02-06 apie 21 val. jis išėjo iš savo buto į bendro naudojimo koridorių parūkyti. Ten jau stovėjo jo žmona ir kaimynė L. U.. Kitame koridoriaus gale prie 505 kambario rūkė J. B. ir jos svečias J. V., kurį iš matymo pažinojo kaip anksčiau bendrabutyje gyvenusį asmenį. Rūkydamas išgirdo kaltinamąjį plūstantis necenzūriniais žodžiais, bet ne iš karto suprato, kad jie skirti būtent jam. Jis paklausė kaltinamojo, dėl ko yra užgauliojamas, bet pastarasis toliau jį plūdo ir liepė dingti į savo kambarį. Supykęs jis ėmė eiti link kaltinamojo, ketindamas išstumti jį lauk iš koridoriaus. Tuo metu kaltinamasis nusivilko savo striukę, numetė ją ant grindų ir puolė link jo. Jie ėmė stumdytis, netrukus jis pajuto šilumą raktikaulio srityje. Tuo metu pribėgo kaimynas P. U., ir jie abu išstūmė kaltinamąjį pro duris. Tik tada pastebėjo, kad iš peties ir iš pilvo bėga kraujas, pasidarė silpna, kaimynai iškvietė greitąją pagalbą. Jis pats peilio neturėjo, nepastebėjo, kad peilį būtų turėjęs kaltinamasis. Dėl patirtų sužalojimų apie 20 dienų gydėsi ligoninėje, sveikata ir šiuo metu yra pašlijusi. Gydytojų komisija iki rugsėjo mėn. pripažino jį dalinai nedarbingu, uždraudė dirbti sunkius darbus ir vairuoti transporto priemones, todėl, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimui, jis praras dokininko mechanizatoriaus darbą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 24-27).

Liudytoja V. U. parodė, kad 2008-02-06 vakare bendrabučio koridoriuje kalbėjosi su kaimyne P. U., koridoriuje taip pat rūkė kaimynė J. B. su kaltinamuoju. Tuo metu kaltinamasis ėmė necenzūriniais žodžiais įžeidinėti iš tualeto grįžtantį P. U.. Po kiek laiko, jai su L. U. būnant koridoriuje, iš kambario išėjo parūkyti jos vyras A. U.. Tuo metu J. B. vėl rūkė su kaltinamuoju, matėsi, kad jie abu buvo gerokai išgėrę, kaltinamasis ir toliau elgėsi agresyviai. J. V. ėmė necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jos vyrą, pastarasis nuėjo link kaltinamojo, ir jie susistumdė. Tuo metu į koridorių atėjo P. U., ir jie abu su A. U. išstūmė kaltinamąjį į laiptinę. Tik tada visi pastebėjo, kad A. U. sužalotas ir kraujuoja, iškvietė medikus ir policiją. Kaltinamojo rankose peilio nematė ir vyro sužalojimo momento nepastebėjo.

Liudytoja L. U. parodė, kad 2008-02-06 vakare išėjus į bendrabučio koridorių parūkyti, ten buvęs kaltinamasis, kuris rūkė kartu su J. B., necenzūriniais žodžiais išplūdo jos vyrą. Apie 21 val. ji vėl išėjo į koridorių parūkyti ir stovėjo kartu su V. U.. Koridoriuje jau rūkė J. B. ir J. V., matėsi, kad jie abu buvo gerokai išgėrę. Išėjus parūkyti ir A. U., kaltinamasis ėmė jį plūsti ir įžeidinėti. A. U. nuėjo link kaltinamojo sakydamas, kad išvarys jį iš bendrabučio, šis nusivilko striukę, numetė ją ant grindų ir puolė A. U., jie susistumdė. Tuo metu A. U. į pagalbą atėjo P. U., o ji pamatė kaltinamojo dešinėje rankoje nedidelį peilį ir ėmė šaukti. Vyrams ištūmus kaltinamąjį į laiptinę, jis ėmė grasinti, kad ateis su dar didesniu peiliu. Tuomet visi pamatė, kad sužalotas kraujuoja A. U., ir iškvietė policiją bei medikus.

Liudytojas P. U. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį, kuris anksčiau yra gyvenęs bendrabutyje, jokių konfliktų tarp jų anksčiau nėra buvę. 2008-02-06 vakare bendrabučio koridoriuje matė rūkančius J. B. ir kaltinamąjį, pastarasis ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tačiau jis į konfliktą nesivėlė. Apie 21 val. koridoriuje išgirdo triukšmą ir išėjęs pamatė, kad kaimynas A. U. grumiasi su kaltinamuoju. Nubėgęs gelbėti kaimyno, bandė išstumti kaltinamąjį į laiptinę, tuo metu išgirdo žmoną šaukiant, kad kaltinamasis turi peilį. Pats peilio iš karto nepastebėjo, tik išstūmus kaltinamąjį į laiptinę, jo rankoje pastebėjo peilį apie 10 cm. ilgio geležte. Po grumtynių pamatė, kad sužalotas ir kraujuoja A. U..

Liudytoja J. B. parodė, kad 2008-02-06 vakare pas ją į svečius atėjo pažįstamas J. V., sakėsi tą dieną esąs paleistas iš įkalinimo įstaigos. Jis atsinešė butelį vyno, kartu išgėrė pusę butelio. Kaltinamasis sakė, jog važiuodami traukiniu, trįse išgėrė butelį degtinės. J. V. buvo labai agresyvus, viskuo nepatenkintas, išėjus į koridorių parūkyti, įžeidinėjo P. U. ir kitus kaimynus. Būnant kambaryje, kaltinamasis demonstravo jai lenktinį peilį, kurį vėliau įsidėjo į viršutinę marškinių, vilkėtų po megztiniu, kišenę, sakė, kad peilis jam reikalingas savigynai. Po to jie abu ėjo aplankyti J. V. pažįstamų, tačiau jų neradę, grįžo į bendrabutį ir rūkė koridoriuje, nes ji nutarė nebeleisti kaltinamojo į kambarį nenorėdama, kad šis liktų nakvoti. Kaltinamojo daiktai buvo likę kambaryje, o striukę jis buvo apsirengęs. Tuo metu J. V. be jokios priežasties ėmė necenzūriniais žodžiais užgaulioti išėjusį parūkyti A. U.. Pastarasis neapsikentęs pradėjo eiti link kaltinamojo, o šis nusivilko striukę, numetė ją ant grindų ir ėmė eiti link A. U., jie susistumdė. Tuo metu ji nuėjo į kambarį, norėdama atnešti kaltinamojo daiktus, grįžusi pamatė ant grindų gulintį sužalotą A. U., kaltinamojo korodoriuje nebebuvo. Liudytoja kategoriškai patvirtino, kad niekas iš kaimynų jos neužkabinėjo ir kaltinamajam nebuvo jokio reikalo ją nuo ko nors ginti, agresyviai nusiteikęs kaltinamasis pats užgauliojo ir įžeidinėjo kaimynus.

Liudytojai policijos pareigūnai R. P. ir R. G. parodė, kad pagal iškvietimą nuvykę į (duomenys neskelbtini), penktame aukšte rado koridoriuje gulintį sužalotą A. U., netrukus atvyko ir GMP. Koridoriuje buvę kaimynai paaiškino, kad jį peiliu sužalojo J. V., kuris po to pabėgo, ir perdavė jiems kaltinamojo pamestą paleidimo iš įkalinimo vietos pažymą. Prie bendrabučio neradę kaltinamojo, organizavo jo paiešką.

Iš 2008-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) yra mūrinis penkių aukštų bendrabučio tipo pastatas. Įėjus į antrą laiptinę ir pakilus į penktą aukštą, patenkama į bendro naudojimo koridorių. Įėjus ir pasisukus į kairę, už 3 m. dešinėje yra durys į bendro naudojimo virtuvę. Prie virtuvės durų slenksčio guli kilimėlis, kuris gausiai suteptas rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant grindų, nuo virtuvės durų link išėjimo į laiptinę 50 cm. atstumu aptiktos dėmelės, panašios į kraują (b. l. 7-8).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad medikams apie įvykį telefonu pranešta 21.55 val., įvykio vietoje rastas A. U. su durtinėmis pilvo ir krūtinės žaizdomis, kuris buvo pristatytas į ligoninę (b. l. 57-58).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. U. aštriu duriančiai pjaunančiu peilio tipo įrankiu 2008-02-06 vakare, neužilgo iki patenkant į ligoninę, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kiauryminė durtinė pjautinė žaizda kairėje viršraktikaulinėje srityje su poraktikaulinės venos sužalojimu, kraujo išsiliejimu į kairiąją pleuros ertmę, ir kiauryminė durtinė pjautinė pilvo kairės pusės žaizda su riestinės žarnos, didžiosios taukinės sužalojimu (b. l. 10-11).

Išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo J. V. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus aukščiau aptarto pobūdžio ir sunkumo laipsnio kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių.

Nukentėjusiojo, liudytojais apklaustų bendrabučio gyventojų parodymais visiškai paneigta kaltinamojo versija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį, neva gindamasis nuo jį užpuolusių bei mušusių A. U. ir P. U.. Nukentėjusysis bei liudytojai, tame tarpe ir kaltinamojo pažįstama J. B., pas kurią įvykio metu pastarasis svečiavosi, paneigė kaltinamojo aiškinimą, jog šis konfliktavo su bendrabučio gyventojais, neva gindamas J. B. nuo pastarųjų užgauliojimo. Nustatyta priešingai, jog prie J. B. niekas nepriekabiavo, o girtas bei agresyviai nusiteikęs kaltinamasis pats įžeidžiamai kibo prie P. U. ir A. U., akivaizdžiai provokuodamas konfliktą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir liudytojos J. B. parodymais apie kaltinamojo marškinių kišenėje turėtą peilį, iš įvykio situacijos akivaizdu, jog konflikto metu kaltinamasis galėjo panaudoti tik su savimi turėtą peilį, atsitiktinai paimti peilį iš kur nors konflikto eigoje kaltinamasis neturėjo jokių galimybių. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad užgauliojamam A. U. artinantis prie kaltinamojo, pastarasis nusimetė striukę ir pats puolė nukentėjusįjį, o P. U. į konfliktą įsijungė tik vėliau, padėdamas besigrumiančiam su kaltinamuoju nukentėjusiajam išstumti jį į laiptinę. Nustatytos įvykio aplinkybės, pati įvykio aplinka neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas prieš A. U. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas prieš iki tol tik iš matymo pažįstamą žmogų buvo panaudotas mažareikšme, paties kaltinamojo neteisėtais veiksmais išprovokuota dingstimi, viešoje vietoje bendrabučio koridoriuje, įvykį stebint pašaliniams asmenims, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai pagal jų pasekmes vertintini kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, ir kvalifikuojami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis, prispirtas įrodymų, pripažįsta peiliu sužalojęs nukentėjusįjį, vienok jo parodymai dėl eilės esminių bylos aplinkybių yra aiškiai melagingi – mėgindamas palengvinti savo padėtį, kaltinamasis neigia provokavęs konfliktą ir jį pradėjęs, tvirtina buvęs užpultas ir mušamas A. U. bei P. U. dėl to, kad užstojo pastarųjų įžeidinėjamą J. B., peilio su savimi neturėjęs ir nukentėjusįjį sužalojęs nežinia iš kur jo rankoje atsiradusiu peiliu. Teigdamas, jog gailisi dėl nukentėjusiojo sužalojimo peiliu, kaltinamasis iš esmės apgailestauja, jog sužalojo A. U., o ne P. U., kuriam, jo vertinimu, konflikto metu ir turėjo tekti dūriai peiliu. Todėl pripažinti dalinį kaltinamojo kaltės pripažinimą BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nemato pakankamo pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko jis ir pats neneigia, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Duomenys apie ankstesnius J. V. teistumus patvirtina, kad J. V. 1999-01-06 nuosprendžiu senojo BK numatytais pagrindais buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. “Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 9 str. 2 d. nustato, jog asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Įsigaliojimo įstatymo 9 str. 1 d. taip pat įtvirtinta taisyklė, jog įsigaliojus naujajam BK, asmuo dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki naujojo BK įsigaliojimo, gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu tik atveju, jeigu šioms veikoms taikytinos naujojo BK 27 str. 2 d. nuostatos. Kaip matyti iš ankstesnių nuosprendžių, J. V. buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu tuo pagrindu, jog turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Šis pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindas yra numatytas ir naujojo BK 27 str. 2 d. 1 p. Iš to seka, kad šiame nuosprendyje aptartą nusikaltimą J. V. padarė, turėdamas 2000 m. BK numatytą pavojingo recidyvisto statusą.

Kaltinamasis padarė labai sunkų įžūlų smurtinį nusikaltimą, kurio metu be jokio pamatuoto preteksto padarė didelę žalą nukentėjusiojo sveikatai bei sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėka nukentėjusiajam operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Kaltinamasis sistemingai daro labai sunkius smurtinius nusikaltimus, be kitų nusikaltimų, anksčiau yra du kartus teistas ir už tyčinį nužudymą. J. V. nusikalto turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas (tame tarpe už girtavimą viešoje vietoje) tą pačią dieną, kuomet buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs ankstesnę bausmę, paskirtą už smurtavimą prieš policijos pareigūną. Akivaizdu, jog aukščiau aptartas jo nusikalstamas smurtavimas buvo ne atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o dėsninga ir logiška jo gyvenimo būdo pasekmė. Pažymėtina ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės kaltinamajam jokios įtakos nepadarė, J. V. ir toliau demonstruoja aiškų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti itin pavojingas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, J. V., kaip pavojingam recidyvistui, skiriama itin griežta, artimesnė maksimaliam sankcijos dydžiui laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 5099 litų 58 ct. dydžio civilinį ieškinį (b. l. 34-41, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Nukentėjusysis A. U. byloje pareiškė 25814 litų 34 ct. dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 29-32). Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti gydymosi išlaidas, pateikdamas medikamentų bei tvarsliavos įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 25000 litų. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Nukentėjusiojo turėtos medikamentų pirkimo išlaidos gydantis nuo patirtų sužalojimų 814 litų 34 ct. sumoje yra pagrįstos pateiktais jų įgijimą patvirtinančiais dokumentais ir nukentėjusiajam turi būti atlygintos.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Nusikalstamais kaltinamojo J. V. veiksmais nukentėjusysis A. U. buvo labai sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų ir toliau tebesigydo, tapo iš dalies nedarbingu, dėl pašlijusios sveikatos nebegali toliau dirbti ankstesnio darbo. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų A. U. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, bendravimo galimybių sumažėjimu. Kaip minėta, neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis chuliganiškomis paskatomis bei sukeliant realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo įvardintas žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pamatuoto pagrindo jį mažinti nėra.

Klaipėdos m. VPK saugomi kraujo mėginiai sunaikintini, o striukė grąžintina kaltinamajam J. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-02-19, kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo J. V. A. U. 814 litus 34 ct. turtinės žalos atlyginimui ir 25000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo J. V. 5099 litus 58 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus striukę grąžinti nuteistajam J. V., kraujo mėginius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.