- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 1-2163-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25407-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kaltinamasis
- P. V.-M.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P.V-M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, pastarąjį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 72 (septyniasdešimt dviejų) parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 48 (keturiasdešimt aštuonioms) paroms, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. M. 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tampė už plaukų savo sugyventinę J. T., sudavė jai rankomis nenustatytą skaičių smūgių į rankas bei galvos sritį bei spyrė koja jai į koją, taip savo veiksmais sukėlė J. T. fizinį skausmą.
Teismo posėdžio metu P. V.-M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. grįžo iš parduotuvės namo. Sugyventinė jam nurodė, kad skambino socialinė darbuotoja, kuri liepė jos dukrą pasiimti pas save. Jis nurodė, kad vaiko pasiimti negali, nes šiuo metu neturi nei pinigų, nei maisto vaikui išlaikyti, todėl reikia skambinti seneliui, kad jis paimtų sugyventinės dukrą. Sugyventinė buvo kategoriškai prieš. Jie susiginčijo, pradėjo pyktis dėl jo teistumo. Paskui jis sugyventinei pasakė, kad kartu važiuotų pasiimti jos dukros iš darželio. Sugyventinė nurodė, kad po darželio ji su dukra dar važiuos pas socialinę darbuotoją ir psichologą. Vyko kivirčas, jis paėmė sugyventinei už plaukų ir pasodino ją ant lovos, panaudojo fizinę jėgą. Sugyventinė pradėjo nervintis, keltis, todėl jis vėl ją pasodino ant lovos. Paskui išėjo parūkyti į lauką, o grįžus pasiūlė važiuoti pasiimti jos dukros. Vėl įvyko barnis, jis suėmė sugyventinei už pečių, kad ji nusiramintų. Sugyventinė sakė, kad po to ant pečių jai buvo likusios kraujosruvos. Pasak P. V.-M., kraujosruvos ant sugyventinės galėjo likti. Sugyventinei apsiraminus, jie nuvažiavo į darželį, paėmė jos dukrą, paskui važiavo pas psichologą ir socialinę darbuotoją. Čia jis paėmė mergaitės daiktus ir grįžo namo. Paskui į sugyventinės telefoną, kuris buvo paliktas jam, paskambino socialinė darbuotoja, kuri pasakė „gana lakstyti, atvažiuoja policijos pareigūnai, pasiduokite“. Jis suprato, kad socialinė darbuotoja kalba apie jo barnį su sugyventine. Po kelių minučių į duris paskambino policijos pareigūnai, kurie buvo kartu su sugyventine ir socialine darbuotoja. Jis pasimetęs iššoko pro buto langą. Jis savo sugyventinės nespardė, nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo kaip nesavas, sutiko su bet kuo. Jam sugyventinė sakė, kad jis jos nemušė, nespyrė, į galvą netrenkė. Jis tik tris kartus timptelėjo jai už plaukų. Tempė už plaukų tol, kol ji atsisėdo ant lovos. Taip pat buvo stipriau dviem rankomis sugyventinei suėmęs už pečių, kad ji nusiramintų, tačiau jos nepurtė.
Teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. rugsėjo 3 d., P. V.-M. nurodė, kad buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankų, pečių, ją purtė.
Teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. rugsėjo 20 d., P. V.-M. jau savo kaltę pripažino.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. T. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį P. V.-M.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. parodė, kad gegužės 29 d. pas ją į darbą – (duomenys neskelbtini) centrą atvyko susijaudinusi J. T., kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo kaltinamasis. J. T. buvo pasimetusi, išsigandusi, bet neverkė. Kadangi buvo vasaros pradžia, nukentėjusioji buvo trumpomis rankovėmis, ant jos kūno matėsi smurto žymės tarp alkūnių ir pečių, nuospaudos, mėlynės, buvo šiek tiek paraudęs veidas. J. T. jai nurodė, kad kaltinamasis ją stumdė, laikė už rankų, trenkė per veidą. Nepamena, ar nukentėjusioji sakė, kad jai kaltinamasis spyrė į koją. Pasak nukentėjusiosios, tarp jos ir kaltinamojo konfliktas įvyko, kadangi ji turėjo važiuoti pasiimti vaiko į darželį. J. T. liudytojai nurodė, kad reikia kažką daryti, nes bijo grįžti namo, todėl E. P. paskambino policijai. Policijos pareigūnai paėmė iš J. T. parodymus ir vyko ieškoti kaltinamojo.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Jis su kolega gavo iškvietimą, kad sumuštai moteriai reikia pagalbos. Jie nuvyko prie Matulaičio bažnyčios esančio socializacijos centro, kur juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad bute, esančiame Viršuliškių g., ją sumušė draugas. Nuvykus į butą ir paskambinus į duris, matėsi, kad kažkas pažiūrėjo pro durų skylutę, bet durų niekas neatidarė. Tuomet kolega apėjo namą ir pamatė, kad buto langas yra atidarytas, įlipo pro langą, tačiau bute nieko nebuvo. Kaltinamasis buvo pasišalinęs. Po poros valandų sulaikė kaltinamąjį, kuris neneigė, kad naudojo smurtą prieš draugę, kadangi pastaroji vartoja alkoholį, nors yra nėščia, nesirūpina vaiku. Nukentėjusioji įvykio dieną nebuvo susijaudinusi. Jei jie ant nukentėjusiojo asmens mato patinimus, sužalojimus, tai juos pažymi tarnybiniame pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu P. V.-M. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine J. T.. Su J. T. kartu gyvena apie 9 mėnesius, ji laukiasi nuo jo kūdikio. 2018 m. gegužės 29 d. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Sugyventinė buvo suirzusi dėl to, kad iš darželio paskambino socialinė darbuotoja ir liepė jai pasiimti vaiką. Jis J. T. pasakė, kad šiuo metu jie neturi galimybių paimti jos vaiką, nes neturi nei pinigų, nei normalaus maisto. J. T. tai labai nepatiko. Tuomet ji jam pasakė, kad ji paims savo dukrą iš darželio ir važiuos pas savo draugę. Nuvažiavusi pas savo draugę ji vartoja alkoholinius gėrimus, nors šiuo metu laukiasi kūdikio. Jam labai nepatinka, kad J. T. geria. Jis jai uždraudė važiuoti pas draugę ir pasakė, kad jis nuvažiuos ir paims jos dukrą iš darželio. Ji nesutiko, kad jis važiuotų nei vienas, nei kartu su ja. Ji pradėjo aiškinti, kad po darželio jai reiks važiuoti dar pas psichologą ir socialinę darbuotoją. Jis jai atsakė, kad ją palydės tik iki darželio ir toliau su ja neis. Jie pradėjo dėl to ginčytis. Tuomet jis suėmė J. T. už plaukų ir pasodino ją ant lovos. Ji bandė stotis, bet jis vėl patempęs už plaukų ją pasodino. Dėl šio įvykio jis labai susinervino, todėl nuėjo į lauką parūkyti. Grįžus iš lauko J. T. buvo užsirakinusi bute. Jis gražiai jos paprašė, kad ji atrakintų duris, ir ji atrakino. Tuomet jie vėl pradėjo ginčytis dėl to, kad jis nenorėjo, kad ji važiuotų pas draugę po darželio. Tuomet jis suėmė ją stipriai už pečių ir papurtė, kad ji nusiramintų. Dėl to pas ją ant pečių atsirado kraujosruvos. Galiausiai kartu išvažiavo į darželį, paėmė sugyventinės dukrą ir ji nuvažiavo pas psichologę ir socialinę darbuotoją. Jam būnant namuose, paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad jis smurtavo prieš J. T.. Jis dėl to nesiginčijo. Tuo metu į duris paskambino policijos pareigūnai. Su jais taip pat buvo J. T.. Jis nežinodamas, ką daryti, iššoko per buto langą ir pabėgo, nes gyvena pirmame aukšte. Po keleto valandų jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Jis neturėjo jokio tikslo skriausti savo sugyventinės. (b.l. 33)
Ikiteisminio tyrimo metu P. V.-M. papildomai parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. konflikto metu jis savo sugyventinei J. T. sudavė daug smūgių rankomis į galvos sritį bei rankas. Kiek tiksliai smūgių jai sudavė, pasakyti negali. Taip pat jis vieną kartą koja spyrė jai į koją. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio. (b.l. 34)
Rašytiniame paaiškinime P. V.-M. nurodė, kad jis 2018 m. gegužės 29 d., apie 17.00 val. panaudojo fizinę prievartą prieš savo sugyventinę J. T., t.y. suėmė ir patampė jai už plaukų, be to, buvo suėmęs smarkiai už pečių, padarydamas jai kraujosruvas ir galimai sukeldamas fizinį skausmą sugyventinei. Taip pasielgė, nes tarp jų kilo konfliktas dėl nesutapusių interesų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (b.l. 23)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. T. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu P. V.-M. Su P. V.-M. kartu gyvena apie 9 mėnesius ir ji laukiasi nuo jo vaiko. 2018 m. gegužės 29 d. ji buvo namuose kartu su sugyventiniu. Apie 14.30 val. jai paskambino socialinė darbuotoja iš darželio ir pasakė, kad ji turi pasiimti dukrą. Ji su P. V.-M. pradėjo pyktis dėl to, kad ji turi pasiimti dukrą. Jis jai pradėjo sakyti, kad šiuo metu nėra pinigų ir panašiai. Ji nelabai klausėsi, ką jis jai sako, nes jis dažnai namuose kelia konfliktus, niekur nenori jos išleisti. Tuomet jis užrakino buto duris ir pasiėmė raktus, kad ji negalėtų niekur išeiti. Jis iš jos atėmė ir mobiliojo ryšio telefoną. Konflikto metu jis suėmė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Sudavė jai daug smūgių į rankas, spyrė koja jai į koją, taip pat sudavė daug smūgių į galvos sritį, bet konkrečiai negali pasakyti, kiek jis sudavė smūgių, nes nepamena. Dėl jo suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Šiuo metu pas ją ant rankų yra kraujosruvos. P. V.-M. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, bet į policiją dėl jo tokio elgesio niekada nesikreipė. Ji jam pasakė, kad jai būtinai reikia iš darželio pasiimti dukrą. Tuomet jis kartu su ja nuvažiavo į darželį. Kai paėmė dukrą, ji jam pasakė, kad jai reikia pas socialinę darbuotoją, o jis nuėjo namo. Socialinei darbuotojai ji papasakojo, kas įvyko, ir paprašė, kad ji praneštų policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, nuvažiavo namo, kur buvo P. V.-M. Paskambinus į duris P. V.-M. durų neatidarė, jis pabėgo per langą, nes jie gyvena pirmame aukšte. Po poros valandų ją informavo, kad P. V.-M. jau yra sulaikytas. (b.l. 8)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. 17.50 val. Bendrasis pagalbos centras gavo (duomenys neskelbtini)centro socialinės darbuotojos pranešimą, jog prieš dvi valandas P. V.-M. mušė J. T.. (b.l. 5)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. gegužės 29 d., apie 17.50 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis. Nuvykus adresu J. Matulaičio g. 3, Vilnius, paaiškėjo, kad policijos pareigūnus kvietė E. P.. Policijos pareigūnus pasitiko J. T., kuri paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis P. V.-M. Nuvykus į minėtą butą, buvo pastebėta, kad buto langas yra praviras. Įlipus į butą, sugyventinio jame nebuvo. Po dviejų valandų sugyventinis buvo surastas ir sulaikytas. J. T. nurodė, kad smurtas pasireiškė smūgiais rankomis į įvairias kūno vietas. Ties J. T. paakiais buvo nustatyti patinimai, o ties dešinės rankos pečiu kraujosruva (mėlynė). J. T. nurodė, kad sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, apie tai policijai nebuvo pranešta anksčiau. Ją sugyventinis mušė, nes būdama nėščia vartoja alkoholį. (b.l. 14-15)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiosios J. T. ir kaltinamojo P. V.-M. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis J. T. kelis kartus patempė už plaukų. Tačiau kaltinamasis nesutiko su tuo, kad jis spardė ar kitaip mušė savo sugyventinę J. T.. Vis tik teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad P. V.-M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atlikdamas veiksmus, numatytus kaltinime, ir taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų J. P., E. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei iš dalies paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusioji J. T. tyrimo metu tvirtino, kad kilus konfliktui dėl jos dukros paėmimo iš darželio P. V.-M. ją buvo suėmęs už plaukų, tampė, sudavė daug smūgių į rankas, galvą, spyrė jai į koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Nuvykusi pas socialinę darbuotoją E. P., nurodė įvykio aplinkybes ir paprašė iškviesti policiją. Analogiškas įvykio aplinkybes dėl smurto J. T. nurodė ir į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas ją atėjusi nukentėjusioji J. T., kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, pasimetusi, paaiškino, kad P. V.-M. neseniai prieš ją smurtavo, ją stumdydamas, laikydamas už rankų, trenkdamas per veidą. E. P. nurodė, kad ant J. T. kūno, o būtent tarp alkūnių ir pečių, matė nuospaudas, mėlynes, jos veidas buvo paraudęs. P. V.-M. smurtavimo faktą liudytoja E. P. nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos telefonu. Pažymėtina, kad liudytoja kvietė policiją nukentėjusiosios prašymu. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam ir kolegai atvykus dėl galimo smurto prieš moterį, juos pasitiko J. T., kuri paaiškino, kad prieš ją sugyventinis smurtavo. Analogiškai užfiksuota minėto liudytojo tarnybiniame pranešime, be to, iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatyti patinimai po J. T. paakiais, kraujosruva ties dešinės rankos petimi. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarnybiniame pranešime jie nurodo ne tik ką pats nukentėjęs asmuo nurodo dėl patirto smurto, bet ir jie patys pažymi, kokius vizualius sužalojimus mato ant asmens. Taigi teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojų, nukentėjusiosios parodymai bei rašytinė bylos medžiagą visiškai įrodo, kad P. V.-M. naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą kaltinime nurodytais veiksmais.
Teismas pažymi, kad faktą, jog kaltinamasis atliko veiksmus, nurodytus kaltinime, prieš nukentėjusiąją, iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. P. V.-M. viso ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad nagrinėjamo įvykio metu naudojo fizinį smurtą prie nukentėjusiąją, ne vieną kartą patempdamas ją už plaukų, suduodamas smūgius į galvos sritį bei rankas bei vieną kartą jai spirdamas į koją. Pažymėtina, kad liudytojas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sulaikytas kaltinamasis neneigė, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, analogiškai užfiksuota ir minėto liudytojo tarnybiniame pranešime. Atkreiptinas dėmesys, kad P. V.-M. bylos nagrinėjime teisme metu savo poziciją vis keitė. Iš pradžių kaltinamasis savo kaltės nepripažino, aiškindamas, kad nukentėjusiosios nespardė ir nemušė, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. rugsėjo 20 d., P. V.-M. savo kaltę pripažino, sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Taigi teismas, atsižvelgęs į P. V.-M. parodymų nenuoseklumą, jų keitimą, be to, jo elgesį iškart po įvykio – pamatęs policijos pareigūnus, pasišalino iš buto pro langą, konstatuoja, kad tai tik įrodo, jog P. V.-M. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba stengiasi savo atsakomybę sušvelninti, o minėtus kaltinamojo parodymus, vertinant kartu su liudytojų, nukentėjusiosios parodymais ir rašytine bylos medžiaga, akivaizdu, kad P. V.-M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
P. V.-M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, kadangi jautė spaudimą iš tyrėjos, norėjo būti greičiau paleistas. Vis tik teismas tokius P. V.-M. teiginius vertinai kaip nepagrįstus, kaip gynybinę poziciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo apklausose dalyvavo gynėjas, kaltinamasis pasirašė po savo parodymais, jokių pastabų neturėjo. Be to, kaip jau minėta ir anksčiau, P. V.-M. savo parodymus keitė ir teisme. Taip pat byloje surinkti įrodymai paneigia P. V.-M. teiginius apie tai, kad galimi patinimai ant nukentėjusiosios veido buvo ne nuo jo smūgių, o J. T. verkimo. Vis tik liudytojai E. P. ir J. P. nurodė, kad įvykio metu J. T. neverkė, E. P. paaiškino, kad nukentėjusioji tik buvo pasimetusi, susijaudinusi. Teismas konstatuoja ir tai, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus, sutiko susitaikyti su kaltinamuoju.
Taigi įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog P. V.-M. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi savo veiksmais, t.y., suduodamas smūgius rankomis, spirdamas bei tempdamas už plaukų, sukėlė fizinį skausmą sugyventinei J. T., su kuria veda bendra ūkį, turi bendrą vaiką.
P. V.-M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Teismas pažymi, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir paskutinio teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Vis tik teismas šioje vietoje pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju P. V.-M. keitė savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, tačiau bylos nagrinėjimo metu savo poziciją keitė, kaltės nepripažino. Galiausiai baigiant nagrinėti bylą teisme sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Taigi iš esmės kaltinamasis menkino savo nusikalstamus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Skirdamas P. V.-M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta tyčia prieš nėščią sugyventinę, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b.l. 40-43) (ne vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, praėjus pusei metų po paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo baustas administracine tvarka (b.l. 44-46), yra nedirbantis (b.l. 49). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog P. V.-M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, P. V.-M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 29 d. 20.30 val. iki 2018 m. gegužės 31 d. 12.18 val. (dvi dienos).
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą P. V.-M. atidedant. P. V.-M. yra teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus pakankamai nedaug laiko atlikus jam teismo paskirtą bausmę, vis tik teismas, atsižvelgęs į tai, kad P.-V. M. su nukentėjusiąja susitaikė, pastaroji jam pretenzijų neturi, augina ką tik gimusį vaiką, pradėjo mokytis pagal darbo biržos programą, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad P. V.-M. bausmės vykdymas turi būti atidėtas, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus.
Be to, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, P. V.-M. yra būtina įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose. Teismo įsitikinimu, minėti įpareigojimai sudarytų sąlygas šalinti neteisėto elgesio priežastį.
Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 38 straipsnį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas minėtas straipsnis. Visų pirma, teismo vertinimu, P. V.-M. neatitinka formaliųjų sąlygų, kad būtų galima taikyti BK 38 straipsnį. BK 38 straipsnis numato, kad kaltinamasis turi būti pripažinęs padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, P. V.-M. nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus. Teismo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, o paskutiniame posėdyje prisipažino iš esmės tik tuo tikslu, kad jo atžvilgiu būtų taikomas BK 38 straipsnis.
Be to, teismas pažymi, kad BK 38 straipsnis taikomas tuomet, kai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals. Vis tik teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog P. V.-M. daugiau nebenusikals. Šioje vietoje dar kartą pažymėtina, kad P. V.-M. ne vieną kartą teistas, nusikalstamas veikas pradėjo daryti jauno amžiaus. Ne vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (nežymus sveikatos sutrikdymas, plėšimas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos institucijoje). Neišnykus teistumui darydavo naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką taip pat padarė praėjus pakankamai nedaug laiko po išėjimo iš pataisos namų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė nė nepraėjus savaitei po išėjimo iš pataisos namų. Taigi akivaizdu, kad aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, nelinkusį daryti išvadų, vadovautis visuomenėje priimtinomis normomis, linkusį nusikalsti, todėl P. V.-M. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P.V-M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 29 d. 20.30 val. iki 2018 m. gegužės 31 d. 12.18 val. (dvi dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, P. V.-M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.