Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam į administracinę atsakomybę R. K., nukentėjusiajam V. Š., įgaliotam asmeniui-Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresniajam specialistui R. P., išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo skirti administracinę baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau-Institucijos) vyriausiojo specialisto R. V. nutarimu R. K. nubaustas 150 litų bauda už tai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., 7 val. 50 min., Pramonės 13, Alytuje, vairuodamas automobilį „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu V. Š. vairuojamu automobiliu „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko apgadino savo vairuojamą automobilį ir kito asmens vairuojamą automobilį „Opel Movano“. R. K. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 106-o ir 125-o punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylos medžiagą, matyti, kad tiek surašant protokolą R. K., tiek jo bylos nagrinėjimo metu buvo nepakankamai išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės, surašytas nutarimas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir priimtas neteisingas sprendimas dėl R. K..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. spalio 4 d. pareigūno priimtas nutarimas (bylos lapas Nr. 15) neatitinka LR ATPK 286 str. 2 d. tokiems nutarimams keliamų reikalavimų. Tas pats pažymėtina ir dėl protokolo ( b. l. 1).

Nutarime nurodyta, kad R. K. pažeidė KET 125 ir 106 punktų ir padarė pažeidimą-apgadino ir savo, ir kito asmens vairuojamą automobilį, tiek protokole, tiek nutarime nurodyta ir to automobilio markė Be kito asmens vairuoto automobilio markės ir valstybinio numerio nei protokole, nei nutarime daugiau jokių žinių nėra. Nėra nurodyti nei „Opel Movano“ vairuotojo pavardė, nei jo identifikuojantys duomenys. Šiuos duomenis galima sužinoti tik iš kitų bylos dokumentų. Dėl šio fakto pažymėtina, kad nutarimu asmuo pripažįstamas kaltu padaręs teisės pažeidimą, sukeliantis tam tikras teisines pasekmes tiek pažeidimą padariusiam asmeniui, tiek nukentėjusiajam, nutarimo pagrindu suvaržoma asmens teisinė padėtis-iš jo išieškoma bauda, nutarimo pagrindu atsiranda ir turtinės žalos atlyginimo santykiai. Taigi nutarimas- teisės aktas, jis turi būti išsamus ir jame turi būti nurodyti visi duomenys.

Nutarime, kaip reikalauja įstatymas, turi būti išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir turi būti motyvuotas jų įvertinimas. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas tik nurodo formalius kriterijus, tačiau nėra apibrėžti įrodymai, kuriais remiantis, buvo padarytos R. K. apkaltinančios išvados. Nutarime nėra jokio aplinkybių įvertinimo, įrodymai neanalizuoti, nevertintos įrodymų sąsajos su įvykio aplinkybėmis. Taigi neaišku, kodėl pareigūnas nusprendžia, kad būtent R. K., o ne kito automobilio vairuotojas, padarė administracinį teisės pažeidimą.

Atskirai aptartinas ir kaltinimas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo. Asmuo atsako už šio straipsnio pažeidimą tik tada, kai jis padaro žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtas teisės normas, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Nagrinėjamu atvėju tiek protokole, tiek nutarime pareigūnai nurodo, kad R. K. padarytas “ eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Kia Sephia“ <.....> ir kito asmens vairuojamo „Opel Movano“<....> sugadinimą (apgadinimą).

Buvo apgadintas paties R. K. vairuotas automobilis, todėl jo veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., nėra, ir neaišku, kodėl protokole jam inkriminuojama ši veika, o nutarime-jis pripažįstamas kaltu dėl to. Be to, protokole ir nutarime nurodyta, kad R. K. apgadino „Opel Movano“. Vėlgi tam, kad konstatuoti šį faktą, būtina nustatyti žalą, t.y. pinigine išraiška išreikštą turto sugadinimo mastą. Byloje nėra jokių duomenų, kokia žala buvo padaryta automobiliui. Taigi asmuo kaltinamas abstrakčiai, o to, vadovaujantis baudžiamosios teisės analogija, negali būti, nes pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, asmuo praranda teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.. Nenustačius žalos dydžio, akivaizdu, kad diskutuotina ir atsakomybės už tokios žalos padarymą kilimas.

Pažymėtina ir tai, kad nutarimo tekstas yra nukopijuotas nuo protokolo teksto, neištaisant netgi protokolo tekste buvusių korektūros klaidų.

Nagrinėjant bylą, pareigūnas R. K. neišaiškino jo teisių administraciniame procese, kaip tai numato LR ATPK 283 str., nes nutarime nėra tą patvirtinančio įrašo. Tai yra administracinės teisenos pažeidimas. Pažeistos R. K. teisės ne tik neišaiškinant jam jo teisių administracinės bylos nagrinėjimo metu, bet ir neišaiškinant nutarimo apskundimo tvarkos ir terminų. Nutarime tik nurodyti reglamentuojantys apskundimo tvarką kodekso straipsniai. Asmeniui, neturinčiam tinkamo teisinio išsilavinimo, toks nurodymas yra jo teisių į apeliacinį procesą pažeidimas, juolab, kad LR ATPK 286 str. 4 d. įsakmiai nurodo, kad asmeniui turi būti išaiškinta procesinio sprendimo, priimto jo atžvilgiu, apskundimo tvarka ir terminas.

Pareigūnas, kuriam suteikiamos atitinkamos teisės administracinėje teisenoje, turi atlikti pilną, išsamų bylos aplinkybių tyrimą, pareigos rinkti įrodymus perkelti teismui negalima. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek nutarimas turi būti išsamus dokumentas ne tik su paties pažeidimo fakto konstatavimu, bet ir su pilnu aplinkybių nurodymu ir jų išsamiu ištyrimu, ir tik atlikus šiuos veiksmus, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nurodyti bylos nagrinėjimo pažeidimai yra svarbūs, tačiau R. K., kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, skundžia teismui nutarimą prašydamas panaikinti šį nutarimą, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėties, todėl skundas nagrinėtinas šia apimtimi.

Iš bylos duomenų seka, kad R. K. vairuojamas „Kia Sephia“ ir V. Š. vairuojamas „Opel Movano“, važiuodami ta pačia kryptimi, susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti abu automobiliai. Institucijos, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K., atstovas padarė išvadą, kad R. K. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to susidūrė su V. Š. vairuojamu „Opel Movano“.

Taigi nustatant R. K. kaltę dėl įvykio, būtina įrodyti, kad jis turėjo galimybę ir pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei tai, kad jis keitė važiavimo kryptį. Susipažinus su eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, matyti, kad eismo įvykis įvyko į eismo juostas suskirstytame kelyje ir eismo juostos, kurioje važiavo R. K., dešinėje yra pagreitėjimo juosta. R. K. nurodo, kad jis važiavo savo eismo juosta tiesiai, manevrų-posūkio į kairę- nesiruošė daryti, nes jo darbo vieta yra toliau ir jis važiavo į savo darbą, sukti į kairę neturėjo jokio tikslo ir nerodė posūkio signalo. V. Š. gi nurodė, kad R. K. automobilis stovėjo ir rodė posūkį kairėn, vėliau jis pradėjo važiuoti tiesiai ir trenkėsi į „Opel Movano“ kairį šoną. Byloje nėra įrodymų, kad R. K. rodė posūkio signalą, kad savo vairuojamą automobilį buvo sustabdęs ir kad ruošėsi manevrui kairėn. Šį faktą nurodo tik „Opel Movano“ vairuotojas. Neaišku, kodėl pareigūnai, surašę protokolą ir priėmę nutarimą, vadovaujasi tik „Opel Movano“ vairuotojo parodymu dėl šios aplinkybės.

Aukščiau aptarta, kad eismo įvykis įvyko eismo juostoje, kurios dešinėje pusėje yra pagreitėjimo juosta. „Opel Movano“ vairuotojas paaiškinime nurodė, kad jis važiavo prie pat dešinės pusės krašto. Taigi aiškėja aplinkybė, kad būtent V. Š. važiavo pagreitėjimo juosta ir, keisdamas važiavimo kryptį-išvažiuodamas iš pagreitėjimo juostos-rikiavosi į kelio juostą, kuria važiavo R. K.. Tokiu būdu būtent V. Š. turėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t.y. R. K., kaip to ir reikalauja Kelių eismo taisyklių 106 p.

Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose aprašyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sužalojimai. ”Kia Sephia“ apgadinta automobilio dešinė pusė: priekinės šoninės durelės, priekinis sparnas tarp rato ir durelių, o „Opel Movano“ apgadinta priekinė dalis-priekinis bamperis. Sužalojimų pobūdis duoda pagrindą išvadai, kad būtent „Opel Movano“, persirikiuodamas iš pagreitėjimo juostos į šios juostos atžvilgiu kairėje esančią juostą, atsitrenkė į tiesiai važiavusios „Kia Sephia“ dešinės pusės šoną.

Taigi byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent ”Kia Sephia“ vairuotojas R. K. pažeidė KET taisyklių 106-o ir 125-o punktų reikalavimus, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su kitu automobiliu.

Byloje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis neginčijamai įrodyta R. K. kaltė dėl autoįvykio, neaišku, kodėl sprendžiant kaltės klausimą dėl eismo įvykio, buvo remtasi tik V. Š. parodymais, atmetant V. K. parodymus ir objektyviais bylos medžiagoje esančius duomenimis.

R. K. skundas tenkintinas, panaikintinas 2013 m. spalio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto R. V. nutarimas, kuriuo R. K. nubaustas 150 litų bauda ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2013 m. spalio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto R. V. nutarimą, kuriuo R. K. nubaustas 150 litų bauda, bylą R. K. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.