Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kortelę dėl leidimo laikinai gyventi gavo 2017 m. birželio 30 d., o Sodros sistemoje duomenys apie darbą atsirado 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas tai laiko kaip esminiu pažeidimu, nors darbo sutartyje nurodyta, kad užsienietis pradeda dirbti po leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Nenurodant tikslios datos, 30 dienų terminas, pareiškėjo nuomone, nėra ta riba, dėl kurios būtų galima daryti išvadą apie nelegalią migraciją.

Nesutinka su sprendimo teiginiu, kad užsienietis įsidarbino UAB „Flexmart Ltd“ ir tai laikoma nelegaliu darbu. Pažymi, kad Įstatyme nenustatyta, jog, baigus studijas ir pradėjus dirbti Lietuvoje, asmuo privalo dirbti tik vienoje įmonėje.

Taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad užsienietis įsidarbino direktoriumi, o ne vadybininku - administratoriumi UAB „Merkato Impex“. Atkreipia dėmesį, kad jokioje Lietuvos mokymo įstaigoje nėra studijų programos „direktorius“. Direktorius - tai funkcija, kurią gali vykdyti tam sugebėjimų turintis asmuo. Pareiškėjas, būdamas savo įmonės UAB „Merkato Impex“ akcininkas ir vienintelis darbuotojas, turėdamas verslo administravimo bakalauro išsilavinimą, pradėjo eiti direktoriaus pareigas, t. y. dirbti po studijų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad baigus studijas ir atitinkant Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, negalima dirbti įmonėje direktoriumi, o tik toje pozicijoje, kas parašyta studijų baigimo diplome.

Nors atsakovas teigia, kad UAB „Merkato Impex“ nevykdo jokios veiklos, neva yra fiktyvi įmonė, tačiau banko išrašai parodo didelę įmonės apyvartą bei patvirtina realią įmonės veiklą, nors įmonės veikla dėl pareiškėjo nepatyrimo ne visada atsispindėjo finansinės atskaitomybės dokumentuose. Pažymi, kad įmonė prekiauja automobiliais, pareiškėjas veiklą vykdo iš savo gyvenamosios vietos, kurios pareigūnai netikrino, o veiklą tikrino tik įmonės registracijos adresu.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi sprendimo priėmimo metu nebegaliojančiu Įstatymu, kuriame nebėra atsakovo nurodomų neva pareiškėjo pažeistų Įstatymo punktų: 35 straipsnio 12 ir 14 punktų, o 2 punktas yra pakeistas; 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nėra nei Įstatymo, galiojusio iki 2017 m. balandžio 30 d., redakcijoje, nei dabar galiojančio Įstatymo redakcijoje.

Paaiškina, kad Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams darbo UAB „Merkato Impex“ vadybininko - administratoriaus pareigose pagrindu, pagal darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 700 Eur/mėn. darbo užmokestis. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Migracijos skyrius 2017 m. birželio 30 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7412455, galiojantį iki 2019 m. birželio 30 d.

Pažymi, kad turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nuo įdarbinimo UAB „Merkato Impex“ dienos iki šiol, pareiškėjas niekada nebuvo gavęs 700 Eur/mėn. darbo užmokesčio, kuris turėjo būti mokamas pagal Departamentui pateiktą pareiškėjo darbo sutartį su 2017 m. birželio 8 d. pakeitimu. Taigi, buvo konstatuota, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų.

Sodros informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d.–2018 m. spalio 1 d. jis buvo įdarbintas UAB „Flexmart Ltd“. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo UAB „Flexmart Ltd“ akcininkas, nėra ėjęs UAB „Flexmart Ltd“ direktoriaus pareigų, taip pat nėra kreipęsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, kad jo kaip užsieniečio darbas UAB „Flexmart Ltd“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išdavimo ar leidimo dirbti. Pažymi, kad užsieniečiams išduodami leidimai laikinai gyventi yra susiejami su konkrečiu kvietėju, t. y. užsieniečiui pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi atvykti dirbti vadybininku - administratoriumi būtent į UAB „Merkato Impex“, o ne į UAB „Flexmart Ltd“.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, remiantis jo pateikta darbo sutartimi, kad jis atvyksta dirbti į UAB „Merkato Impex“ kaip šios bendrovės vadybininkas - administratorius bei pateikus tinkamumą eiti būtent šias pareigas atitinkantį dokumentą - Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos išduotą profesinio bakalauro diplomą, kad jam suteiktas verslo administratoriaus bakalauro laipsnis. Jeigu pareiškėjas būtų norėjęs gauti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Merkato Impex“ direktorius, jam būtų reikėję pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ne atvykimo dirbti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atvykimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuomet pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsieniečiui ir jo įmonei būtų keliami specialūs reikalavimai.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pateiktas banko išrašas patvirtina UAB „Merkato Impex“ veiklą. Atkreipia dėmesį, kad yra pateikta tik dalis UAB „Merkato Impex“ banko išrašo, jame nesimato iš kur 2017 m. liepos 18 d.–2019 m. vasario 18 d. gautos pajamos - 71 000 Eur, kam jos buvo panaudotos. Be to, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta jokių UAB „Merkato Impex“ veiklos požymių, bendrovė už 2017 m. finansinius metus valstybės įmonei Registrų centrui nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai rodo ne tik užsieniečio neatsakingumą, bet ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. UAB „Merkato Impex“ nevykdo jokios ekonominės veiklos, šios bendrovės įregistravimu pareiškėjas tik naudojasi tam, kad galėtų sau susikurti galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

Pažymi, kad UAB „Merkato Impex“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), o šis adresas Departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Departamento duomenimis, šiuo adresu buvo/yra registruotos 36 įmonės. Jokio kito adreso, kuriuo būtų galima rasti faktinį UAB „Merkato Impex“ biurą, pareiškėjas kompetentingoms migracijos institucijoms nėra nurodęs. UAB „Flexmart Ltd.“ nuo pat įmonės įsteigimo iki šiol yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami įmones.

Tikrieji pareiškėjo tikslai, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, buvo kiti nei oficialiai deklaruoti (pareiškėjo tikslas buvo ne atvykti dirbti vadybininku-administratoriumi į UAB „Merkato Impex“ Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje tam, kad galėtų čia gyventi bei nevaržomai keliauti po Europos Sąjungą), todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y., kad pareiškėjas turėjo dirbti pagal įgytą kvalifikaciją vadybininko - administratoriaus pareigose, kaip buvo oficialiai deklaruota, o ne direktoriaus, todėl jam pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo leidimas laikinai gyventi panaikintas, tai vertinant pareiškėjo pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 36 ir 37.10 punktus, pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visu šiuo laikotarpiu turėti leidimą laikinai gyventi. Vadinasi, jam negali būti išduotas leidimas nuolat gyventi.

Mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento sprendimo išvadas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, neišduotas leidimas nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui 2017 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ (1 t., b. l. 30–37). Kartu su prašymu pateikė UAB „Merkato Impex“ 2017 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas viešuoju administratoriumi, darbo sutartis įsigalios nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (1 t., b. l. 41). Taip pat pateikė 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutartį Nr. 2 tarp UAB „Merkato Impex“ ir pareiškėjo (1 t., b. l. 44–47), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (1 t., b. l. 39), Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos diplomą, patvirtinantį, kad pareiškėjas 2014 m. baigė verslo studijų krypties verslo vadybos koleginių studijų programą ir jam suteiktas verslo administravimo profesinio bakalauro laipsnis (1 t., b. l. 42), Šiaulių universiteto diplomą, patvirtinantį, kad pareiškėjas 2016 m. baigė regionų plėtros ir valdymo jungtinę studijų programą ir jam suteiktas jungtinis viešojo administravimo magistro laipsnis (1 t., b. l. 43) ir kitus dokumentus.

Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad UAB „Merkato Impex“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti viešojo administratoriaus pareigose 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę bei įsipareigojo pareiškėjui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (1 t., b. l. 44–47). Ši darbo sutartis 2017 m. birželio 8 d. buvo pakeista, t. y. pakeistos pareigos (UAB „Merkato Impex“ įsipareigojo pareiškėją įdarbinti vadybininko-administratoriaus pareigose), taip pat įmonė įsipareigojo mokėti pareiškėjui 700 Eur per mėnesį darbo užmokestį (1 t., b. l. 58–61).

Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-583 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2017 m. liepos 1 d. Tuo pačiu sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 metus, atvykimo dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko-administratoriaus pareigose pagrindu (1 t., b. l. 62–63). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7412456, galiojantis iki 2019 m. birželio 30 d. (toliau – Leidimas laikinai gyventi).

Pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui 2018 m. spalio 30 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje tuo pagrindu, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad dirba UAB „Merkato Impex“ direktoriumi (1 t., b. l. 67–73). Kartu su prašymu pateikė leidimo laikinai gyventi kopiją (1 t., b. l. 76), valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo kopiją (1 t., b. l. 77), 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutarties Nr. 2 kopiją (1 t., b. l. 79–81), 2018 m. spalio 29 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 82), 2018 m. spalio 29 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (1 t., b. l. 83) ir kitus dokumentus.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais, 55 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindus bei į tai, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, ginčijamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, informuoti apie priimtą sprendimą, išsiunčiant jam šio sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5–11).

Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nurodyta, jog užsienietis, pradėdamas dirbti po studijų, privalo gauti didesnį nei minimalų atlyginimą, o tai, kad atlyginimas buvo sumažintas, nerodo užsieniečio nelegalios migracijos. Nelegalios migracijos taip pat nepatvirtina tai, jog Leidimas laikinai gyventi išduotas 2017 m. birželio 30 d., o Sodros sistemoje duomenys apie darbą atsirado 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nedraudžia asmeniui dirbti direktoriumi, direktorius – tai funkcija, kurią gali vykdyti tam sugebėjimų turintis asmuo, šiuo atveju pareiškėjas turėdamas išsilavinimą ir būdamas savo įmonės UAB „Merkato Impex“ akcininkas ir vienintelis darbuotojas po studijų pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Taip pat pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiomis Įstatymo nuostatomis.

Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo

Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Merkato Impex“ vadybininko-administratoriaus pareigose.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.) 40 straipsnyje. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas užsieniečiui, jei jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze (44 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjimo metu formaliai atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą šiuo pagrindu, įsipareigojo laikytis visų sąlygų, kurioms esant jam buvo išduotas leidimas, visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė prieštaringus, tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų, būsimo darbo užmokesčio dydžio, darbo pradžios dienos, taip pat nustatė, kad pareiškėjas sąmoningai siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais, panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 punktą, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal 14 punktą – užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto d papunktį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos.

Kaip minėta, pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Merkato Imperx“ vadybininko-administratoriaus pareigose. Remiantis pateiktos darbo sutarties (su pakeitimu) ir tarpininkavimo rašto duomenimis, darbo sutartis turėjo įsigalioti nuo Leidimo laikinai gyventi gavimo dienos (Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas 2017 m. birželio 30 d.), pareiškėjas turėjo gauti 700 Eur/mėn. darbo užmokesčio. Iš byloje pateiktų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB „Merkato Impex“ pradėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 93), nuo įsidarbinimo dienos iki ginčijamo sprendimo priėmimo jis niekada nebuvo gavęs 700 Eur/mėn. darbo užmokesčio (1 t., b. l. 135–136), kuris turėjo būti mokamas pagal pateiktą darbo sutartį (su pakeitimu). Esant šioms aplinkybėms, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Merkato Impex“ vadybininko-administratoriaus pareigose pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Merkato Impex“ sąlygų.

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (1 t., b. l. 179–182) matyti, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. yra vienintelis UAB „Merkato Impex“ akcininkas. Direktoriaus pareigas šioje įmonėje ėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d.–2017 m. balandžio 13 d. (iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo), 2017 m. liepos 25 d.–2017 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. Kitais laikotarpiais (2017 m. balandžio 13 d.–2017 m. liepos 25 d. (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu), 2017 m. gruodžio 28 d.–2018 m. liepos 5 d.) direktoriaus pareigos buvo perleistos D. R.. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo metu būtų sudaryta darbo sutartis, kuria jis būtų įdarbintas eiti UAB „Merkato Impex“ direktoriaus pareigas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms. Teismo nuomone, aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Departamentas, įvertinęs VĮ Registrų centro skelbiamus duomenis bei kitas aplinkybes, ginčijamame sprendime nustatė, kad UAB „Merkato Impex“ nevykdo ekonominės veiklos, todėl pritaikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto d papunktyje nurodytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą.

UAB „Merkato Impex“ registruota adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše įmonės veiklos tikslai nurodyti – visos veiklos sritys, nedraudžiamos Lietuvos Respublikos įstatymų (1 t., b. l. 179–182). Departamentas nurodė, kad šiuo adresu yra registruotos 36 įmonės, šis adresas yra žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, tokių įmonių įsisteigimo pagrindu užsieniečiai vėliau siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas jokio kito adreso, kuriuo būtų galima rasti UAB „Merkato Impex“ biurą, Departamentui nėra pateikęs.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų apie UAB „Merkato Impex“ matyti, kad įmonės pardavimo pajamos 2012–2016 m. sudarė 0 Eur (1 t., b. l. 146–151), o tai leidžia daryti išvadą, kad įmonė tuo laikotarpiu jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Už 2017 m. UAB „Merkato Impex“ VĮ Registrų centrui išvis nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų (1 t., b. l. 158–159). Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti UAB „Merkato Impex“ veiklą, 2019 m. birželio 4 d. teismui pateikė 2017–2019 m. gegužės mėnesio banko sąskaitos išrašą, veiklos sutartis ir sąskaitas už paslaugas/prekes (2 t., b. l. 1–56). Pažymėtina, kad pateiktos transporto pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2019 m. gegužės 14, 15, 16 d., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, o sąskaitos ir banko sąskaitos išrašas savaime nepatvirtina UAB „Merkato Impex“ vykdomos veiklos – sąskaitos be parašo rekvizito, nei iš sąskaitų, nei iš banko sąskaitos išrašo nematyti, kokios prekės ar paslaugos buvo parduotos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo Departamentui pateiktais dokumentais, kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Merkato Impex“ realios teisėtos ekonominės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia manyti, kad pareiškėjas šios įmonės įregistravimu tik naudojasi tam, kad galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir taip įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjas nepaneigė Departamento nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi, Departamentas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pareiškėjui panaikinti Leidimą laikinai gyventi.

Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo

Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą pateikimo metu) 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.

Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis).

Pagal Aprašo 36 punktą (Vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 24 d. įsakymo Nr.IV-73 redakcija), jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas turi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinimo“, X skyriuje nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų. Jei toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi.

Pareiškėjas leidimą nuolat gyventi siekė gauti, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, nustatęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktuose, aukščiau nurodytais motyvais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl negaliojančios įstatymo normos taikymo atmestini, kadangi priimant sprendimą buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusia įstatymo redakcija.

Konstatavus, kad Departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas, laikytina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte vienos iš sąlygų, t. y. turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Departamento sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi yra teisėtas ir pagrįstas.

Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą. Netenkinus šio reikalavimo, antrasis išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. F. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.