- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- N-62-1836-09
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu R. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas 3000 litų bauda be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatavo, kad R. L. 2008 m. liepos 4 d. apie 10 val. 11 min., Klaipėdoje, Perkėlos gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį neblaivus (1,81 promilių girtumas) ir jo vairuotas lengvasis automobilis buvo neapdraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas pažymėjo, kad R. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą turi būti baudžiamas policijos (ATPK 225 straipsnis), todėl nutarė šioje dalyje bylos nenagrinėti.
II.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliaciniame skunde nesutinkama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu dėl taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, kadangi, pagal apeliantą, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios būtų priežastimi ypatingai švelninti administracinę nuobaudą. Todėl prašoma panaikinti miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamuoju nutarimu R. L. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni ir apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.
Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
R. L. padarytas pažeidimas, kada jis vairavo automobilį neblaivus yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją subendrintąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kad asmuo gailisi dėl padarytojo pažeidimo, įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Taigi, miesto apylinkės teismo nutarime nurodytosios kitos aplinkybės negali būti pripažintos kaip priežastis taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad R. L. skirta nuobauda, netaikant sankcijoje privalomos nuobaudos rūšies – specialiosios teisės atėmimo, yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Pagrindo taikyti šioje byloje ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo.
Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtosios nuobaudos, todėl byla grąžinama miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kartu reikia pažymėti, kad negalima sutikti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu dėl šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalies, kurioje R. L. apkaltintas padaręs ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytąjį pažeidimą, palikimo nenagrinėta. Tokia miesto apylinkės teismo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią apylinkės teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (LVAT administracinės bylos Nr. N575-2303-08; Nr. N575-3825-08; Nr. N575-3826-08, N575-4080/08 ir kt.). Taigi teismas nepagrįstai bylos dalį dėl R. L. pareikšto kaltinimo padarius ATPK 123 str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą paliko nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimą R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.