- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 1-1143-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- K. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. spalio 13 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. K. mažametei E. F. diržu sudavė iki keturių kartų į dešinės rankos žastą, vieną kartą į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą į dešinės rankos pirštą bei baudžiamojo proceso metu nenustatytą skaičių smūgių per abiejų rankų plaštakas, E. F. padarydamas poodines ir odines kraujosruvas dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos IV-ame piršte, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė E. F. sveikatą.
2018 m. spalio 13 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilės girtumas), mažametei E. F. laužė abiejų rankų plaštakas, pargriovęs ant grindų sudavė iki dešimties kartų į dešinę veido pusę, į dešinės pusės smilkinį, griebė dešinės pusės kaklą, E. F. padarydamas daugybines odines ir poodines kraujosruvas dešinės pusės kaktos- smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės srityje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, poodines ir odines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė E. F. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad jis su žmona Irena ir dviem mažamečiais vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. spalio 13 d. kartu su jais gyveno ir žmonos dukra E. F., kuriai 13 metų. Pastaruoju metu su E. buvo neįmanoma susikalbėti, ji visiškai neklausė nei jo, nei savo mamos, nesitvarkė ir maištavo. 2018 m. spalio 13 d. jis su žmona ruošėsi važiuoti į mišką. Tą pačią dieną apie 12.00 val. tarp jo ir E. kilo konfliktas, nes E. jo neklausė ir negražiai atsakinėjo, todėl jis paėmė diržą ir pastaruoju apie penkis kartus sudavė per E. rankas, galbūt pataikė ir E. į veidą. Jam su žmona išvykus grybauti E. liko namuose. Tą pačią dieną apie 16.00 val. grįžęs namo jis pamatė, kad E. visiškai nesusitvarkiusi savo kambario. Kadangi E. buvo susiruošusi važiuoti pas savo tėvą, jis E. pasakė, kad kol ši nesusitvarkys kambario, tol ji niekur nevažiuos. E. pradėjo rėkti ant jo, kad jis neaiškintų, nesikištų į jos gyvenimą ir kad ji jo nekenčia. Susinervinęs jis dešinės rankos delnu tris- keturis kartus sudavė E. į veidą, taip pat jis laikė E. abiejų rankų plaštakas, po to E. pargriuvo ant grindų, po to jis toliau mušė rankų delnais per E. kūną. Kur tiksliai ir kiek kartų jis pataikė, pasakyti jis negali, nes buvo labai susijaudinęs. Tuomet žmona pradėjo rėkti ant jo, kad jis nelįstų prie E.. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Toks įvykis buvo pirmą kartą (b. l. 80-82, 86-88, 92-94).
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 12.00 val. į kambarį atėjo mama ir paklausė, ar ji važiuos į mišką. Ji atsakė, kad į mišką ji nevažiuos, nes važiuos pas tėvą. Mama jai pasakė apie tai nieko nežinanti, o ji mamai atsakė dar ketvirtadienį sakiusi, kad per išeiginės ji važiuos pas tėvą. Mama nuėjo į kitą kambarį, pasikalbėjo su patėviu ir pasakė, kad jei jos neatvažiuos pasiimti, kol jie neišvažiavo, jie- mama ir patėvis ją užrakins vieną. Tada ji paskambino pamotei ir paprašė ją pasiimti. Su pamote ji susitarė, kad ji važiuos autobusu. Mama pasakė „gerai“ ir norėjo apie tai pasakyti patėviui. Patėvis pasakė, kad su aferistais jis nekalba. Tada ji pasakė, kodėl patėvis už ją sprendžia, pastarasis atsakė, kad ji čia gyvena. Tada ji iš pykčio pasakė, kad ji gali ir negyventi. Tada patėvis atsistojo, metė pultą, išlaužė spintos duris ir išsitraukė diržą. Norėdama išbėgti į laiptinę ji nubėgo prie durų, bet spyna viršuje buvo užrakinta ir nebuvo raktų, todėl išbėgti ji negalėjo. Atėjęs patėvis pradėjo ją visur su diržu mušti, kliuvo į dešinės rankos žastą, ten buvo mėlynė, apdraskė dešinės rankos pirštą, taip pat pataikė į kairę veido pusę- žandikaulį. Nuo smūgių jai skaudėjo. Kadangi ji gynėsi, tai daugiausiai smūgių ji gavo per abiejų rankų plaštakas. Per žastą patėvis trenkė mažiausiai 3-4 kartus. Kadangi ji rankomis bandė sulaikyti diržą, patėvis bandė jai sulaikyti rankas. Mama, atsistojusi tarp jų, sustabdė patėvį. Patėvis baigė mušti ir ji nuėjo į savo kambarį. Ji laukė, kol patėvis ir mama išvažiuos. Pastarieji išvažiuodami išjungė elektrą, užrakino duris ir pasiėmė raktus. Ji paskambino pamotei ir pastarajai apie tai pasakė. Pamotė pasakė su jos tėvu atvažiuosianti ir ją išleisianti. Norėdama išeiti į spyną ji įkišo „špilkutę“, tačiau pastaroji lūžo ir liko spynoje. Apie 16.00 val. patėvis su mama grįžo girti, apie tai ji parašė pamotei, prašydama, kad šie ją greičiau paimtų. Tada į jos kambarį atėjo patėvis ir atėmė iš jos telefoną. Ji atsistojo ir patėvis jai pradėjo laužyti rankas, t. y. plaštakas, dėl ko jai skaudėjo abiejų rankų dalis iki alkūnių. Ji parkrito ant dešinio šono. Tada patėvis atsistojo ant jos plaukų ir klausė, kodėl ji lindo prie durų. Ji atsakė, tačiau patėvis ir toliau to paties klausinėjo daug kartų. Ji bandė atsistoti, bet negalėjo, ir patėvis ją mušė visur, lygtai su delnu. Kiek kartų patėvis jai sudavė, ji nežino, mažiausiai dešimt kartų, daugiausiai pataikė į dešinę veido pusę. Po šio įvykio buvo ištinusios abi jos lūpos, jai labai skaudėjo dešinės pusės smilkinį, virš dešinės akies buvo mėlynė. Ant dešinės pusės kaklo buvo pirštų antspaudai. Ji verkė ir prašė patėvio ją paleisti, tačiau šis jos nepaleido, o mama tuo metu stovėjo ir juokėsi. Po to patėvis pro langą išmetė jos telefoną, kad ji niekam negalėtų paskambinti, ir kažkur išėjo. Tada atėjo mama ir pasakė, kad tuoj atvažiuos policija bei specialistas ir žiūrės, kas lindo ir ką darė. Ji į tai niekaip nereagavo. Ji buvo labai išsigandusi, jos lūpa buvo ištinusi ir ji norėjo, kad kuo greičiau atvažiuotų policija. Vėliau pamotė jai pasakojo skambinusi jos patėviui ir prašiusi duoti pasikalbėti su ja, tačiau patėvis atsisakė tai daryti. Taip pat pamotė jai pasakojo, kad pokalbio pabaigoje patėvis pasakė praskėlęs jai lūpą ir juokęsis. Išsigandusi pamotė iškvietė policiją ir išvažiavo pas ją. Ji buvo savo kambaryje ir verkė. Ji tikėjosi, kad atvažiuos pamotė ir ją pasiims. Po to kažkas paskambino į domofoną, mama pasakė, kad atvažiavo policija. Į butą užėjo policijos pareigūnai ir jos tėvas. Po to atėjo patėvis ir juokdamasis pasakė, kad viskas gerai. Tėvas nuvedė ją į automobilį, kuriame sėdėdama ji matė, kad patėvis ėjo su policijos pareigūnais ir juokėsi. Po to ją nuvežė į ligoninę. Šiuo metu ji gyvena pas tėvą, pas mamą su patėviu grįžti ji nenori (b. l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 11.09 val. jo sutuoktinei V. F. į mobiliojo ryšio telefoną parašė jo dukra E. F., kuri paprašė, kad jo sutuoktinė paimtų šią iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri jo dukra gyvena su savo mama ir pastarosios sutuoktiniu. Jo sutuoktinė paskambino E. ir sužinojo, jog apie 11.00 val. patėvis sumušė ją diržu, po ko užrakino ją bute, laiptinės skydinėje išjungė elektros tiekimą į butą ir išvyko grybauti. 16.01 val. jo dukra jo sutuoktinei parašė, jog į namus atvyko neblaivūs jos mama I. K. ir pastarosios sutuoktinis K. K.. Jie pradėjo skambinti į E. telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinus į E. mamos telefoną atsiliepė pastarosios sutuoktinis K. K. ir jo sutuoktinei pasakė, jog E. yra savo kambaryje ir jis- K. K. neduos E. telefono. K. K. pasakė sumušęs jo dukrą ir pastarajai praskėlęs lūpą. Iškvietę policijos pareigūnus jis su sutuoktine nuvyko prie namo, kuriame gyvena jo dukra. Atvykus policijos pareigūnams jie įėjo į butą, kuriame gyvena jo dukra, ir pamatė, kad dukros veidas patinęs, matėsi poodinės kraujosruvos, abi lūpos buvo praskeltos. Dukra pasakė, jog jos patėvis K. K. ją du kartus sumušė, paaiškino, jog apie 11.00 val. patėvis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, nes ji nenorėjo vykti kartu grybauti. Dukra pasakė, jog pirmą kartą ji buvo sumušta odiniu diržu, smūgiai buvo suduoti per nugarą ir rankas. Pasak dukros, apie 16.00 val. patėvis ją pakartotinai sumušė, nes norėdama išeiti iš buto ji į buto durų spyną įdėjo segtuką. Antro smurtavimo metu dukra buvo paguldyta ant kambario grindų ir koja prie grindų prispaudus dukros plaukus buvo suduota kažkiek smūgių ranka į veidą. Dukra pasakė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas. K. K. prieš jo dukrą smurtą naudoja nebe pirmą kartą. K. K. ir pastarojo sutuoktinė I. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Jis yra įsitikinęs, jog pastarieji blogai rūpinasi jo dukra, t. y. neužtikrina dukros būtinų poreikių tenkinimo. Jis nori, jog iš K. K. ir I. K. būtų atimtos tėvystės teisės. Nuo šiol dukra gyvens pas jį (b. l. 15-16).
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 12.00 val. kartu su sutuoktiniu ir vaikais iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ji išvyko grybauti. Namie pasiliko jos dukra E. F., nes pastaroji nenorėjo vykti kartu su jais. Prieš išvykdami jie raktu užrakino buto duris, nes norėjo, kad tol, kol jų nebus namie, dukra neitų iš namų- dukra linkusi kažkur vaikštinėti su draugėmis ir neaišku ką veikti, taigi jie bijojo, kad dukra neprisidarytų problemų. Apie 15.00 val. parvykę namo jie bandė atrakinti buto duris, tačiau pastebėjo, jog spyna blogai rakinasi. Jie suprato, jog E. kažką padarė spynai, nes norėjo išeiti iš buto. Jos sutuoktinis E. paklausė, ką ši padarė durų spynai. Dukra atsakė nieko nedariusi. Būdama kambaryje ji išgirdo dukrą šaukiant jos pagalbos. Atėjusi į E. kambarį ji pamatė, jog E. guli ant grindų, o jos sutuoktinis laikė E. plaukus, prispaustus prie grindų. Kuo jos sutuoktinis buvo prispaudęs E. plaukus, ji nepastebėjo. Dukra prašė leisti atsistoti, o jos sutuoktinis sakė paleisiantis tuomet, kai ši pasakys, kodėl sugadino durų spyną. Tuo metu jos sutuoktinis delnu sudavė smūgį E. į veidą, dėl ko E. pradėjo verkti. Ji pasakė, kad sutuoktinis paleistų dukrą ir paaiškino, jog negalima naudoti smurto prieš vaiką. Sutuoktinis paaiškino, kad jam nebėra kantrybės kentėti E. netinkamo elgesio. Apytikriai po 20 minučių į butą atvyko policijos pareigūnai, o su šiais kartu- ir E. tėvas E. F.. Ji suprato, jog E. pranešė apie įvykį savo tėvui ir pastarasis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams būnant pas juos bute E. prisipažino bandžiusi plaukų segtuku atrakinti durų spyną, šio bandymo metu negalėjusi iš spynos ištraukti minėto segtuko. Anksčiau jos sutuoktinis taip pasielgęs nebuvo, tai įvyko pirmą kartą. Pastaruoju metu E. savo elgesiu daugybę kartų provokavo jos sutuoktinio agresyvaus elgesio pasireiškimą. Tokios provokacijos pasireikšdavo įvairiais pasisakymais, menkinančiais jos sutuoktinio autoritetą: pasakymais, kad jis yra svetimas žmogus ir neturi teisės jai nurodinėti, atsikalbinėjimais, neklausymu, negrįžimu laiku namo (b. l. 63-65).
Ikiteisminio tyrimo metu V. F. parodė, kad jos vyras E. F. iš pirmos santuokos turi dukrą E. F., kuri iki 2018 m. spalio 13 d. gyveno kartu su jos vyro buvusia žmona Irena, šiuo metu gyvenančia su kitu vyru K. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 13 d. ji turėjo paimti E. pas save namo. Nuo pat ryto ji tvarkė savo automobilį ir negalėjo iki pietų paimti E.. Nuo pat ryto jai E. rašė SMS žinutės ir prašė kuo greičiau pastarąją pasiimti. Po to E. jai parašė, kad šios patėvis K. K. sudavė diržu ir su šios motina Irena išvažiavo grybauti, ją užrakinę bute ir bute išjungę elektrą. E. vėl prašė kuo greičiau šią pasiimti iš buto. Apie 16.00 val. E. jos vyrui parašė, jog į namus parvyko neblaivūs mama I. K. ir pastarosios sutuoktinis K. K.. Paskambinus į E. telefoną atsiliepė K. K., kuris pasakė, kad E. yra tualete, ir nutraukė pokalbį. Paskambinus į E. mamos Irenos telefoną vėl atsiliepė K. K., kuris pasakė, jog E. yra savo kambaryje ir pastarajai jis neduos telefono. K. K. taip pat pasakė sumušęs E., pastarajai praskėlęs lūpą, ir vėl nutraukė pokalbį. Po to jau niekas neatsiliepė skambinant nei E., nei Irenos telefonais. Iškvietę policijos pareigūnus jie patys nuvyko prie namo, kuriame gyvena E.. Atvykus policijos pareigūnams jos vyras įėjo į butą, kuriame gyvena E., o ji pati liko automobilyje. Po to jos vyras jai sakė įėjęs į butą pamatęs, kad E. veidas patinęs, matėsi poodinės kraujosruvos, abi lūpos buvo praskeltos. E. pasakė, jog šios patėvis K. K. sumušė du kartus, paaiškino, jog apie 11.00 val. patėvis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, nes ji nenorėjo vykti kartu grybauti. E. pasakojo pirmą kartą buvusi sumušta odiniu diržu, smūgiai buvo suduoti per nugarą ir rankas. P. E., apie 16.00 val. patėvis šią pakartotinai sumušė, nes norėdama išeiti iš buto ši į buto durų spyną įdėjo segtuką. Antro smurtavimo metu E. buvo paguldyta ant kambario grindų ir koja prie grindų prispaudus plaukus pastarajai buvo suduota kažkiek smūgių ranka į veidą. E. pasakė, jog šiai buvo sukeltas fizinis skausmas. Viską, ką jai pasakė jos vyras, vėliau jai pakartojo ir E. (b. l. 67-69).
Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 13 d. apie 17.30 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus patėvis sumušė podukrą. Atvykus į įvykio vietą ant nepilnametės E. F. veido matėsi patinimas ir nubrozdinimai, E. F. buvo labai susijaudinusi, šoko būsenoje ir su akivaizdžia baime. E. F. pasakė, kad apie 16.00 val. ją sumušė patėvis K. K.. Pastarasis paaiškino, kad E. šio neklausė, su ja neįmanoma susitvarkyti, grįžęs namo K. K. rado sulaužytą durų spyną, todėl nesusivaldęs sudavė E. F. į veidą, pasakė, kad „tai gavosi inertiškai“. Bute taip pat buvo E. F. mama I. K., kuri buvo blaivi. Buvo atvykęs E. F. tėvas E. F., kuris E. F. pasiėmė gyventi pas save (b. l. 73-75).
2017 m. spalio 13 d. buto, esančio Linksmoji g. 139-31, Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad rakinant buto spyną raktu pastebimas užrakto gedimas (sunkiai veikia atrakto mechanizmas; b. l. 11-14).
Specialistas, ištyręs E. F. kūną, nustatė, kad E. F. padaryti šie kūno sužalojimai: daugybinės odinės ir poodinės kraujosruvos dešinės pusės kaktos- smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės srityje, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, poodinės ir odinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, poodinės ir odinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame piršte. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu ar per trumpą laiko tarpą. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. spalio 13 d. (b. l. 49-50).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 13 d. 18.31 val. K. K. iškvepiamame ore rasta 2,22 promilės alkoholio (b. l. 100).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. K. mažametei E. F. diržu sudavė iki keturių kartų į dešinės rankos žastą, vieną kartą į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą į dešinės rankos pirštą bei baudžiamojo proceso metu nenustatytą skaičių smūgių per abiejų rankų plaštakas, E. F. padarydamas poodines ir odines kraujosruvas dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos IV-ame piršte, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė E. F. sveikatą. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilės girtumas), mažametei E. F. laužė abiejų rankų plaštakas, pargriovęs ant grindų sudavė iki dešimties kartų į dešinę veido pusę, į dešinės pusės smilkinį, griebė dešinės pusės kaklą, E. F. padarydamas daugybines odines ir poodines kraujosruvas dešinės pusės kaktos- smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės srityje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, poodines ir odines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė E. F. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
K. K. du kartus- 2018 m. spalio 13 d. apie 12.00 val. ir tą pačią dieną apie 16.00 val.- mušdamas nežymiai sutrikdė mažametės E. F. sveikatą, taigi K. K. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 12.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą K. K. skirti 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą K. K. skirti 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą; šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir K. K. skirti 90 MGL, t. y. 4 500 eurų dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti galutinę bausmę- 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
K. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos E. F. atstovas pagal įstatymą E. F. pretenzijų neturi. K. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 44-46). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 47 straipsnio 1-5 dalys.
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
4. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
BK 54 straipsnio 1-2 dalys.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 63 straipsnio 1-4 dalys.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl K. K. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), K. K. atsakomybę sunkina tai, kad 2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. K. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, K. K. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. K. K. yra dirbantis, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. K. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmes- baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 12.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą K. K. skirtina 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio bauda; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą K. K. skirtina 70 MGL, t. y. 3 500 eurų dydžio bauda. Šios bausmes bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- 70 MGL, t. y. 3 500 eurų dydžio baudos, K. K. skirtinos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą, pridedant dalį- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, K. K. skirtiną už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 12.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą ir K. K. skirtina subendrinta 120 MGL, t. y. 6 000 eurų dydžio bauda. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad minimalus baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydis yra 50 MGL, taigi teismas, bendrindamas K. K. skirtinas bausmes, prie griežčiausios- 70 MGL dydžio baudos mažesnės nei 50 MGL dydžio baudos dalies pridėti negali.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. K. skirtinos 120 MGL, t. y. 6 000 eurų dydžio baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų.
K. K. nuo 2018 m. spalio 13 d. 18.30 val. iki 2018 m. spalio 15 d. 13.24 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 76, 96), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis K. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir K. K. skirtina galutinė 76 MGL, t. y. 3 800 eurų dydžio bauda, įpareigojant K. K. šią baudą sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
K. K. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę- kartu su juo gyvenusią sutuoktinės dukrą, dėl ko teismas mano esant tikslinga K. K. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonė
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 97), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti K. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 12.00 val. padarytas nusikaltimas), ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą.
Pripažinti K. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. padarytas nusikaltimas), ir skirti jam 70 MGL, t. y. 3 500 eurų dydžio baudą.
Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- 70 MGL, t. y. 3 500 eurų dydžio baudos, K. K. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 16.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą, pridedant dalį- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, K. K. skirtą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2018 m. spalio 13 d. 12.00 val. padarytas nusikaltimas), padarymą ir K. K. skirti subendrintą 120 MGL, t. y. 6 000 eurų dydžio baudą.
K. K. skirtos 120 MGL, t. y. 6 000 eurų dydžio baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 40 MGL, t. y. 2 000 eurų.
Į K. K. skirtą bausmę įskaityti K. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi dienas ir K. K. skirti galutinę 76 MGL, t. y. 3 800 eurų dydžio baudą.
Įpareigoti K. K. 3 800 eurų dydžio baudą sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Įspėti K. K., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
K. K. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
8. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.