Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2014 m. vasario 21 d. nutarimu nubaustas 90 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ str. už tai, kad 2013-09-16, 14.45 val., pastatė automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šv. Gertrūdos g. kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 84 „mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Institucijos 2014-02-21 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba skundžiamą nutartį pakeisti, vadovaujantis ATPK 30¹ str., sumažinant jam paskirtos nuobaudos dydį arba visai neskiriant nuobaudos. Skunde A. K. nurodo, kad jis neginčija, jog nesumokėjo papildomai už transporto priemonės stovėjimo laiką, viršijusį apmokėtą laiką, tačiau taip pasielgė todėl, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. 345 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 13 p. nurodo, jog sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima. Todėl, jei jis būtų sumokėjęs rinkliavą atgaliniu laiku, būtų ne tik kad nepašalinęs pažeidimo, bet pažeidęs minėtas imperatyvias nuostatas.

Skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog A. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad susimokėtų už automobilio stovėjimą. Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad CPK 162¹ str. numato, jog teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka. Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama, tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą. Akivaizdu, kad į šiuos atvejus nepatenka visi kiti nemotyvuoti proceso dalyvių prašymai (tarp jų ir prašymas skirti pertrauką, tam, kad susimokėti už automobilio stovėjimą), kurių teismas tikrai neprivalėtų tenkinti. Todėl A. K., dalyvaudamas 2013-09-16 teismo posėdyje kaip savo vadovaujamos įmonės atstovas, neturėjo jokios objektyvios galimybės sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimo laiką ar išvažiuoti iš apmokestintos stovėjimo vietos. Pažymėtina, kad į teismo posėdį A. K. atvyko išnuomotu automobiliu, todėl taip pat neturėjo galimybės sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimo laiką trumpąją sms žinute, nes ant išnuomoto automobilio, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Autorigeka“, nebuvo mobiliojo ryšio operatoriaus lipduko, leidžiančio už automobilio stovėjimą mokėti nurodytu nuotoliniu būdu.

Apeliantas skunde pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios – vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, ką patvirtina byloje esantys jo paties paaiškinimai ir veiksmai pažeidimo dieną, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad jis sąmoningai nesiekė išvengti vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą mokėjimo, už automobilio stovėjimo laiką nebuvo sumokėta dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tačiau šiuo atveju iš A. K. veiksmų ir kitų aplinkybių negalima konstatuoti, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. 12 val. 36 min. apeliantas atvyko į mokamą stovėjimo aikštelę ir sumokėjo (2 Lt) už jo stovėjimą iki 13 val. 36 min., nes negalėjo iš anksto numatyti, kiek laiko užtruks teismo posėdis. Be to, turėjo objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo J. Z. negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, kadangi tuo metu jis atostogavo ir buvo išvykęs (2013-07-15 įsakymo dėl J. Z. atostogų kopija). Dėl šių priežasčių A. K. pagrįstai tikėjosi, kad, teismo posėdyje nedalyvaujant visoms bylos šalims, posėdis bus atidėtas kitai datai ir byla 2013-09-16 nebus nagrinėjama iš esmės. Tačiau Kauno apylinkės teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės teismo posėdyje, neatvykus atsakovui bei trečiajam asmeniui, dėl ko bylos nagrinėjimas neplanuotai užtruko iki 14 val. 58 min. (2013-09-16 teismo posėdžio protokolo Nr. 2 kopija). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad apelianto veiksmuose nėra kaltės (tyčios ar neatsargumo), kadangi jis sąmoningai nesuprato priešingo teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdžio ir negalėjo numatyti bei kontroliuoti žalingų jo pasekmių. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., A. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ str., kadangi jo veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ str. už tai, kad pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje renkama, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 13 punktas numato, kad vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai, baigiantis apmokėtam laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestinamos vietos arba sumokėti už tolesnį transporto priemonės stovėjimą; sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima. Sutinkamai su Nuostatų 55 punktu, transporto priemonių valdytojai, pažeidę šiuos nuostatus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

A. K. pagal ATPK 124⁵ str. nubaustas būtent už Nuostatų 13 punkto reikalavimo pažeidimą, kad jis 2013-09-16, 14.45 val., Kaune, Šv. Gertrūdos g. kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 84 „mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, buvo pastatęs savo automobilį, už kurio stovėjimą nurodytoje vietoje buvo pasibaigęs apmokėjimo laikas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. savo prašymą panaikinti dėl jo priimtus sprendimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti iš esmės motyvuoja tuo, kad ATPK 124⁵ str. jam buvo pritaikytas nesant jo veiksmuose kaltės, t. y. nenustačius šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tačiau tam, kad būtų konstatuojama asmens kaltė pagal minėtą straipsnį, pakanka nustatyti faktą, jog buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo atveju ši minėta aplinkybė ir buvo nustatyta.

A. K. neginčija papildomai nesumokėjęs už transporto priemonės stovėjimo laiką, viršijusį jo apmokėtą laiką, tik mano, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimu. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Remiantis apelianto paaiškinimais ir jo veiksmais, kuomet jis, neįvertinęs būsimo teismo posėdžio trukmės, sumokėjo tik už vienos valandos automobilio stovėjimą, galima daryti išvadą, kad A. K. sąmoningai nesiekė išvengti vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą. Tačiau, kaip minėta, ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Byloje nustatyta, kad A. K. 2013-09-16, 12 val. 36 min., pastatė savo vairuojamą automobilį Kaune, Šv. Gertrūdos g., kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 84 „mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, ir sumokėjo rinkliavos mokestį (2 Lt) už automobilio stovėjimą iki 13 val. 36 min. Iš byloje esančių nuotraukų ir tarnybinio pranešimo matyti, kad pažeidimas užfiksuotas 2013-09-16, 14 val. 45 min. Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. K. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų 13 punktą, t. y. pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje ir pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos ar neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos. Tokį savo elgesį apeliantas aiškina tuo, kad dėl neplanuotai užsitęsusio teismo posėdžio civilinėje byloje, kurioje jis atstovavo ieškovą, jis negalėjo papildomai sumokėti už automobilio stovėjimą. A. K. teismui pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis – teismo posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 2013-09-16, 13.15 val., baigėsi – 14.55 val. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. K. nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis, pastatęs automobilį ir sumokėjęs rinkliavą už automobilio stovėjimą mokamojoje vietoje, šios rinkliavos vėliau neturėjo galimybės papildomai sumokėti, kadangi dalyvavo teismo posėdyje, negali būti pripažintos pateisinančiomis ar paneigiančiomis nustatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad A. K., pastatęs automobilį mokamoje vietoje ir už automobilio stovėjimą sumokėjęs minimalią rinkliavą (2 litus) iki 13.36 val., turėjo numatyti, kad iki to laiko nespės grįžti iš teismo posėdžio (teismo posėdžio pradžia 13.15 val.), tačiau vis tiek lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų padarinių.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124⁵ str., jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.

Nustačius, kad A. K. veiksmuose yra ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apeliantas skunde prašo paskirti jam švelnesnę, nei numatyta ATPK 124⁵ str. sankcijoje, administracinę nuobaudą arba jos visai neskirti, tačiau pateikdamas tokį prašymą nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Pagal ATPK 124⁵ str. vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 80 iki 140 Lt.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, nenustačius A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta ne ATPK 124⁵ str. numatytos administracinės nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda (ATPK 30² str. 1 d.), bet bauda, artima šiame straipsnyje numatytam nuobaudos minimumui (paskirta 90 Lt bauda), todėl šiuo atveju paskirtos administracinės nuobaudos dydį švelninti iki minimumo, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, būtų pagrindas A. K. atžvilgu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jų pagrindu skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar baudos visai neskirti. Apelianto pateikiamas subjektyvus situacijos vertinimas, pažeidimo padarymą teisinant užsitęsusiu teismo posėdžiu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, šiuo atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad tokios sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.