Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-30 · Byla Nr. ATP-222-107/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3529-144/2011Nutarimas · 2011-08-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-222-107/2011Nutartis · 2011-09-30Klaipėdos apygardos teismas
  3. A20.-1903-949/2019Nutartis · 2019-08-21Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
ATP-222-107/2011
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03236-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-222-107/2011Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03236-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einančio viršininko pareigas R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarimo, kuriuo S. K. (S. K.), gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 1000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę šešiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubaustas už tai, kad 2011-07-16, apie 9.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,09 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einantis viršininko pareigas R. K. tvirtina, jog S. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad S. K. gailisi, o teisė jam vairuoti yra reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga ir duodanti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmens komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einantis viršininko pareigas R. K. prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas S. K. paskyrė 1000 Lt dydžio baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta papildoma nuobauda yra per švelni, šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki šešių mėnesių nebuvo pagrindo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

S. K. pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį.

S. K. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 21–26). Akivaizdu, jog dirbant vairuotojo darbą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai darbui atsilieps, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatyta nuobaudą. Juolab, kad S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų, jog jis dirba vairuotoju, nėra. Iš S. K. prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant turinio galima aiškiai suprasti, jog jis vairuotojo darbą mano dirbti ateityje (b. l. 28). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, taikant specialiosios teisės atėmimą tik šešiems mėnesiams, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, todėl, esant S. K. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, paliktina paskirta 1000 litų bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadaro teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 straipsnis).

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarimo dalį, kuria S. K. pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis ir 6 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarimo dalį, kuria S. K. pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis, panaikinti, S. K. atimti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytiems vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis