Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „VIA UNICA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1237-589-2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei UAB „VIA UNICA“ dėl skolos už suteiktas advokato paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 30 330 Lt įsiskolinimą už suteiktas teisines paslaugas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė kad yra advokatė ir atsakovei UAB „VIA UNICA“ pagal 2008-05-01, 2008-06-01 sąskaitas suteikė teisinių paslaugų už 4840 Lt, tačiau atsakovė jas apmokėjo iš dalies ir liko skolinga 2980 Lt. 2007-05-10, 2007-05-29, 2007-12-14 dienomis šalys buvo sudarę atstovavimo ir apmokėjimo už atstovavimą sutartis dėl atstovavimo Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Interselas“ ieškinį UAB „Kelio“ restoranai. Minėtose sutartyse šalys susitarė, kad ieškovei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokamas 9 000 Lt honoraras bei papildomos išlaidos, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme - 2500 Lt honoraras. Šią bylą net du kartus nagrinėjant dviejų instancijų teismuose buvo suteikta teisinių paslaugų ir už jas išrašytą sąskaitų 15 000 Lt, iš kurių atsakovė sumokėjo 5500 Lt likdama skolinga 9500 Lt pagal 2008-03-31, 2008-12-09, 2009-04-14 sąskaitas. Šioje byloje atsakovės turėtų išlaidų dydį patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, tame tarpe – ir Lietuvos apeliacinis teismo 2009-06-25 nutartis patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią iš UAB „Interselas“ UAB „VIA UNICA“, be kita ko, nutarta išieškoti visas atstovavimo išlaidas - 15 000 Lt. Nors UAB „Interselas“ visas minėtas išlaidas atsakovei sumokėjo, ši vis tiek neatsiskaito su ieškove už suteiktas teisines paslaugas šioje civilinėje byloje ir nemoka 9500 Lt. 2008-01-28 šalys buvo sudarę atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-195-278-2008 pagal UAB „VIA UNICA“ ieškinį UAB „Interselas“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto vertės priteisimo. 2008-01-29, 2008-10-20, 2009-01-05 šalys buvo sudarę sutartis dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, pagal kurias susitarė, kad ieškovei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokamas 5000 Lt honoraras ir papildomos išlaidos, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme - 2500 Lt, už kasacinio skundo parengimą - 2000 Lt honorarai. Šioje civilinėje byloje pagal minėtas sutartis dėl teisinių paslaugų apmokėjimo buvo išrašyta sąskaitų už teisines paslaugas 10 100 Lt sumai. Nors byloje įsiteisėję teismų sprendimai, sąskaitos yra pateiktos byloje ir atsakovei, tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei 10 100 Lt pagal 2008-05-14, 2008-10-20, 2009-02-20 sąskaitas. Nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas atsakovė nėra apmokėjusi ir 2009-07-30 sąskaitos Nr. 0028 7750 Lt. Atsakovei buvo pateikta sąskaita, suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, konkrečiai nurodant suteiktas teisines paslaugas (trumpai jas aprašant). Atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos, naudojosi suteiktomis teisinėmis paslaugomis, todėl laikytina, kad atsakovė be pagrindo neatsiskaito su ieškove. Atsakovė, nesumokėdama už teisines paslaugas, pažeidė CK 6.38, 6.200 str. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ji privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str.) bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-09 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2009-11-17 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 30 330 Lt skola, 5 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2009-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, pakeitė iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „VIA UNICA 30 330 Lt skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454,50 Lt žyminį mokestį ir 1452 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei bei 20,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nepatenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo išdėstymo. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2007-09-12 iki 2009-07-30 buvo išrašyta sąskaitų už ieškovės suteiktas teisines paslaugas 57 630 Lt. Atsakovė sąskaitas pasirašė ir jų neginčijo, todėl preziumavo, kad atsakovei buvo suteiktos ieškinyje nurodytos paslaugos. Atsakovė sumokėjo ieškovei 27 300 Lt, todėl 30 300 Lt skirtumas laikytinas atsakovės įsiskolinimu ieškovei. Teismas nurodė, kad šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki 2008-06-01 dėl tarp šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. K-1 nuostatų aiškinimo nesutarimų nekilo. Todėl teismas padarė išvadą, kad iki 2008-06-01 suteiktos paslaugos, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi, yra jos įsiskolinimą, kadangi atsakovė neįrodė, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos. Teismas akcentavo, jog vertinant ginčo šalių santykius po 2008-06-01 turi būti nustatytas tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdis, t. y. ar buvo nutraukta ir sudaryta nauja teisinių paslaugų teikimo sutartis, ar buvo tik pakeista dalis sutarties nuostatų, reglamentuojančių atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką. Vadovaudamasis sąžiningo verslo kriterijumi teismas nurodė, kad sudarytos laisva valia komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, jog šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi ir tuomet, kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos verslo aplinkos sąlygomis. Šalies elgesys nevykdant sutartinių įsipareigojimų paneigtų sutartinių teisinių santykių dalyvių teisinio apibrėžtumo principą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių, dėl kurių CK 6.192 str. pagrindu būtų galima keisti sutartį nėra. Todėl padarė išvadą, kad šalys ir toliau sutarties pagrindu bendradarbiavo įprasta tvarka, paslaugos ir toliau buvo užsakomos elektroniniu būdu bei telefonu, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas sprendė, jog šalių sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis nebuvo nei pakeista, nei nutraukta (LR CK 6.183, 6.192 str.). Tai, kokį ieškovė pasirinko ieškinio dalyką, yra išimtinė jos teisė ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Todėl teismas laikė, kad reikalavimas priteisti atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas nuo 2008-06-01 pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų teismų sprendimais paskirstymo faktas taip pat patvirtina teiginius, kad atitinkamos paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Teismo nuomone, paslaugų suteikimo negali paneigti faktas, kad kurioje nors byloje atsakovei nebuvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą, kadangi jų egzistavimo klausimas nėra priklausomas nuo bylos baigties. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, kad už jas apmokėta du kartus, kad kai kurios paslaugos teiktos asmeniškai direktorei, o kainos nebuvo suderintos, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra reiškiami jokie su šiomis aplinkybėmis susiję priešiniai reikalavimai, o teiginiai neįrodyti ir pagrįsti prielaidomis. Teismas taip pat konstatavo, kad abi bylos šalys yra komercinės veiklos subjektai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra pelno gavimas teikiant paslaugas, todėl priteistos sumos išdėstymas prieštarauja kreditoriaus interesams. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nepateikti duomenys, kas ateityje atsakovės turtinė padėtis pagerės ir atidėjus skolos mokėjimo terminą ar išdėsčius skolos mokėjimą kreditoriaus interesai bus pažeidžiami tik ribotą laiką. Be to, priteista skolos suma šios bylos kreditorei lyginant su atsakovės metine apyvarta sąlyginai nedidelė, ir tai nesudaro pagrindo sprendimo išdėstymui. Be to, vykdymo procese teismo sprendimų vykdymo tvarką skolininkas su kreditoriumi gali nustatyti tarpusavio sutarimu. Esant minėtoms aplinkybėms prašymą dėl sprendimo išdėstymo teismas atmetė. Teismas, nustatęs, kad preliminariu sprendimu buvo priteistas per didelis žyminis mokestis, šioje dalyje tenkino atsakovės prašymą pakeisti sprendimą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė faktiškai sumokėtą žyminį mokestį.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „VIA Unica“ prašo iš dalies pakeisti 2010-03-09 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą skolą iki 13 480 Lt, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė šiuos motyvus:

1.Teismas netyrė ir nevertino įrodymų apie tai, kad 2009-04-14 sąskaita Nr. 0012-1 ir 2009-07-30 sąskaita nr. 0028 nepasirašytos, kad dėl šių paslaugų nebuvo susitarta ir kad nebuvo susitarta dėl nurodytų paslaugų atlikimo už valandinį atlygį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tikėjo sąžiningumu ir netikrino kiekvienos eilutės sąskaitoje.

2.Nesutinka su teismo išvada, jog iki 2008-06-01 suteiktos paslaugos, už kurias neatsiskaityta, sudaro įsiskolinimą, nes ieškovė 2008 m. 04-05 mėnesiais neatliko paslaugų, vertų 2000 Lt per mėnesį. Mano, kad paslaugos buvo vertos 1000 Lt per mėnesį, ir tiek sutinka sumokėti. Būtent dėl honoraro dydžio neadekvatumo suteikiamoms paslaugoms nuo 2008-06-01 sutartis su ieškove buvo nutraukta ir už konkrečias paslaugas mokama pagal atskiras sutartis ir sąskaitas.

3.Teismas nepagrįstai pilnai tenkino reikalavimus dėl skolos apmokėjimo pagal 2009-04-14 ir 2008-03-31 sąskaitas, nes dėl 2000 Lt honoraro nebuvo susitarta, o atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas buvo įskaičiuotas į ankstesnes sąskaitas. Nesutinka su 1500 Lt skola pagal 2008-03-31 sąskaitą, nes ši suma buvo sumokėta, tačiau ieškovė šią sumą klaidingai užskaitė kaip 2007-11-13 sąskaitos apmokėjimą, kuri išrašyta neteisėtai, nes joje nurodytos kelionės išlaidos jau buvo apmokėtos ir įtrauktos į ankstesnes sąskaitas: 2007-08-10 kelionė buvo įtraukta į 2007-09-12 sąskaitą Nr. 50; 2007-09-07 kelionė buvo įtraukta į 2007-10-02 sąskaitą Nr. 51; 2007-10-09 kelionė buvo įtraukta į 2007-11-14 sąskaitą Nr. 52; 2007-10-16 kelionė buvo įtraukta į 2007-11-14 sąskaitą Nr. 52; 2007-11-14 kelionė buvo įtraukta į 2007-12-14 sąskaitą Nr. 53. Šios sąskaitos buvo pilnai apmokėtos, todėl pakartotinai už 2007-11-13 sąskaitoje nurodytas tas pačias keliones mokėti nesutinka. Teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino visą reikalavimą sumokėti 10 100 Lt pagal 2008-05-14, 2008-05-14, 2008-10-20, 2009-02-20 sąskaitas, nes 2008-04-30, 2008-05-15 kelionių išlaidos jau įtrauktos į 2008-05-01, 2008-06-01 sąskaitas. Nesutinka apmokėti ir 2008-05-14 sąskaitos 600 Lt už kelionių išlaidas, nes į 2008-10-20 ir 2009-02-20 sąskaitas įtraukta ta pati paslauga - susipažinimas su Panevėžio apygardos teismo 2008-05-26 sprendimu ir jo analizė. Vertinant ieškovės laiko sąnaudas atliekant šiose 3 sąskaitose įvardintas teisines paslaugas turėjo būti pripažinta, kad reikalaujamos sumos yra nepagrįstai didelės ir neadekvačios įdėtoms advokatės pastangoms, todėl nepriteistinos. Mano, jog 2008-05-14, 2008-10-20, 2009-02-20 sąskaitose nurodytos sumos turėjo būti mažinamos bent 1000 Lt, ir iš viso ieškinys dėl šių sumų priteisimo turėjo būti atmestas dalyje dėl 3000 Lt.

4.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalavimas priteisti atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas nuo 2008-06-01 yra pagrįstas, todėl nepagrįstai priteisė 7750 Lt pagal 2009-07-30 sąskaitą Nr. 0028. Šalys patvirtino, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo už fiksuotą mėnesinį atlygį nutrūko 2008-06-01, todėl teismas negalėjo padaryti priešingos išvados. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. P., tačiau teismas jos parodymų nevertino. Be to, paslaugos nebebuvo užsakomos kaip anksčiau. Tik kartais paprašydavo draugiško patarimo manydama, kad tai yra nemokama. Kadangi ieškovė iki 2009-07-30 neteikė sąskaitų, sprendė, jog ir ji pati laikė šias smulkias paslaugas nemokamomis. Iš tikrųjų Teisinių paslaugų sutartis nebuvo pakeista, o buvo nutraukta, todėl teismas negalėjo priteisti reikalaujamos sumos už nuo 2008-06-01 neva suteiktas paslaugas. Mano, jog tai, kad nebuvo rašytinio susitarimo dėl sutarties Nr. K-l nutraukimo negali būti vertinama kaip sutarties galiojimas ar jos pakeitimas, jei sutarties šalių veiksmai rodo priešingai. Nuo 2008-06-01 kiekviena paslauga buvo aptariama atskiru susitarimu konkrečiai sutariant dėl paslaugų kainos, o smulkios konsultacijos elektroniniu paštu, kaip tikėjosi, buvo nemokamos. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad UAB „VIA UNICA" negali mokėti ieškovei už asmeniškai direktorei teiktas paslaugas, tame tarpe – ir už paslaugas ginče su V. ir K. Č.. Todėl mano, jog iš viso nepagrįstai priteista 16 850 Lt, o su 13 480 Lt sąskaitose nurodyta suma sutinka, tik negalėjo išlaidų apmokėti dėl sunkios įmonės turtinės padėties.

5.Teismas nepagrįstai atmetė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino įmonės sunkią turtinę padėtį ir negalėjimą viso teismo sprendimo įvykdyti iškarto.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, nes atsakovė iki kreipimosi į teismą nereiškė jokių pretenzijų dėl nuo 2008-05-01 išrašytų sąskaitų, jas pasirašė, suteiktas teisines paslaugas priėmė ir jomis naudojosi. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės motyvus, susijusius su nekokybiškų teisinių paslaugų suteikimu. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai motyvavo, kad atsakovė, be prielaidų, nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti už suteiktas teisines paslaugas pagal jos pasirašytas sąskaitas. Atsakovė ketina nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, nes teismų sprendimais civilinėje byloje priteistas 15 000 Lt šių išlaidų už teisines paslaugas atsakovei UAB „Interselas" sumokėjo. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad atsakovė neprivalo apmokėti pagal 2007-11-13 sąskaitą už kelionės išlaidas, nes paslaugos buvo suteiktos, ieškovė vyko į teismo posėdžius, o atsakovė dėl tokių išlaidų sutiko pasirašydama sąskaitą dėl jau patirtų kelionės išlaidų. Ši sąskaita buvo pateikta minėtoje civilinėje byloje, teismas priteisė šias išlaidas, o bylą pralaimėjusi šalis UAB „Interselas" jas atsakovei atlygino. Atsakovė pati sutiko su sugaišto laiko sąnaudomis bei suteiktų teisinių paslaugų apimtimi byloje su UAB „Interselas“, pasirašė 2008-01-29 teisinių paslaugų sutartį (suma - 5000 Lt), taip pat 2008-05-14 sąskaitą (suma - 5000 Lt), kurioje detalizuotos jau suteiktos teisinės paslaugos, 2008-10-20 sutartį už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (suma - 2 500 Lt) ir jos pagrindu pasirašė 2008-10-20 sąskaitą (suma - 2500 Lt), 2009-01-05 sutartį dėl kasacinio skundo parengimo (suma - 2000 Lt) ir jos pagrindu 2009-02-20 sąskaitą (suma - 2000 Lt). Prašymai mažinti pagal pasirašytų sąskaitų sumą neturi pagrindo, nes ieškinys pareikštas dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo pagal tarp šalių pasirašytas teisinių paslaugų sutartis ir sąskaitas. Teisinių paslaugų sutartis yra prilyginama atlygintinų paslaugų sutarčiai, todėl pagal CK 6.720 str. 1 d., paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Teismas negali šios šalių sutartos kainos sumažinti. Teismui pateiktose teisinių paslaugų sutartyse nėra numatyta kainos sumažinimo galimybė, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad sąskaitos buvo pasirašytos už faktiškai suteiktas teisines paslaugas, o ne avansu. Nesutinka, kad po 2008-06-01 visus metus atsakovės užsakytos ir ieškovės teiktos teisinės paslaugos turėtų būti prilyginamos geranoriškiems ir nemokamiems patarimams. Niekada nepatvirtino, o atsakovė neįrodė, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo už fiksuotą mėnesinį 2 000 Lt atlygį nutrūko 2008-06-01, o laikė, kad sutartis buvo pakeista. Iš esmės sutinka su teismo motyvu, kad, įvertinus įprastinį šalių bendradarbiavimą buvusį po 2008-06-01, sistemingą teisinių paslaugų užsakymą elektroniniu paštu ir telefonu, laikytina, kad teisinių paslaugų sutartis Nr. K-l nebuvo nei nutraukta, nei pakeista, o derybos dėl sutartyje numatyto apmokėjimo tvarkos nebuvo baigtos ir tinkamai įformintos (CK 6.192 str.). Teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės reikalavimas apmokėti 2009-07-30 sąskaitą Nr. 0028 7750 Lt vertės vertintinas kaip reikalavimas apmokėti dalį suteiktų teisinių paslaugų. Mano, kad teismas tinkamai įvertino ir kitus įrodymus, tame tarpe – liudytojos G. P. parodymus. Ši liudytoja pripažino, kad kaip atsakovės darbuotoja užsakydavo ir tas teisines paslaugas, kurios turėjo būti suteikiamos atsakovės generalinei direktorei D. K., o bendrovė šias paslaugas apmokėdavo (pvz. atsakovė 2009-02-24 mokėjimo pavedimu apmokėjo 2009-02-19 sąskaitą dėl 500 Lt). Prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams atmestas pagrįstai, nes pagal byloje esančius duomenis, atsakovė turi apie 5 mln. vertės nekilnojamojo turto, vykdo veiklą, 2009-10-22 pardavė 1 114 000 Lt vertės nekilnojamą turtą. Todėl pagrįsta išvada, kad priteisti 30 330 Lt, lyginant su turtu ir metine apyvarta, yra sąlyginai nedidelė suma. Atsakovė, nors ir neginčija teismo sprendimo dalyje dėl 13 480 Lt priteisimo, tačiau daugiau negu 2 metus visiškai nemoka ieškovei, nors iš priešingos šalies yra gavusi 15 000 Lt už avansu neapmokėtas teisines paslaugas.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nutarta preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje bei atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl visų nustatytų aplinkybių ir argumentų nekartoja.

Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, šalys sutinka su tuo, kad tarp šalių buvo sudarytos atlygintinų paslaugų sutartys, pagal kurias viena šalis (paslaugų teikėjas) buvo įsipareigojęs ir teikė kitai šaliai (klientui) pagal užsakymą tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektualines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlygintines teisines paslaugas), o klientas buvo įsipareigojęs už suteiktas paslaugas sumokėti sulygtą mokestį ir šią pareigą ilgą laiką iš dalies vykdė. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl 16 850 Lt skolos priteisimo, nurodo, kad už dalį paslaugų prašoma dvigubo atlyginimo, dalis paslaugų nėra vertos tos kainos, kuri nurodyta sąskaitose-faktūrose, taip pat kad kai kurios paslaugos visai neatliktos, o dar viena jų dalis buvo nemokama bei suteikta ne bendrovei, o asmeniškai jos direktorei. Šie pagrindiniai apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes apie suteiktų paslaugų apimtis, kokybę, skolos dydį bei teisinių paslaugų sutarties nutraukimo aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina nepagrįstais dėl šių motyvų. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo.

Nepagrįstais vertintini argumentai dėl per didelių suteiktų paslaugų kainų. Be to, kas ieškiniui pagrįsti šioje dalyje nurodyta pirmosios instancijos sprendime, pažymėtina, kad pagal CK 6.720, 6.198 straipsnių nuostatas sutarties šalys buvo verslininkės, kurioms taikyti padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir jos buvo laisvos susitarti dėl paslaugų kainos bei jos skaičiavimo sąlygų, ir tai atitinka bendruosius teisės principus (CK 6.156 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo ilgalaikiai sutartiniai santykiai dėl atlygintinų teisinių paslaugų tiekimo, ir per visą šių santykių laikotarpį atsakovė nei karto nėra pareiškusi ieškovei pretenzijų dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo, nepagrįstai padidintos jų apimties ar pan. Pateikto į bylą šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad šalis siejo visiško pasitikėjimo santykiai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas teisingai sprendė, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove, sumokėdama jai proporcingai suteiktoms paslaugoms (CK 6.721 str. 1 d.). Teismas pakankamai plačiai argumentavo savo sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, o atsakovės skundo argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 178 str.). Atsakovė, nors teigia, kad dalies sutartinių teisinių santykių su ieškove nebuvo arba buvo ne tokiomis sąlygomis ir ne tokios apimties, kaip kad nurodo ieškovė, tačiau atsakovė nepareiškė teismui jokio reikalavimo, kad byloje minimos teisinių paslaugų sutartys, pagal kurią jau buvo atliekami atskiri veiksmai, šiuo pagrindu būtų pripažintos negaliojančiomis. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovei iš atsakovės priteisto atlyginimo bei jo dydžio nustatymo. Kaip minėta anksčiau, teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su sutarčių vykdymu, teisingai konstatavo, jog teisiniai santykiai tarp šalių truko pakankamai ilgą laiką. Akivaizdu, kad nagrinėjamos kategorijos paslaugų sutarties pobūdis apima daug ir įvairių veiksmų atlikimą. Apeliantas skunde teigia, kad suteiktų teisinių paslaugų kokybė nebuvo verta sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos. Teismas pagrįstai nenustatinėjo paslaugų kokybės ir apimties, kainos, o vertindamas įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, rėmėsi tik pačiais sutarčių sudarymo ir PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo faktais kaip įrodymais, patvirtinančiais ieškovės veiksmus įvykdant sutartis (CPK 185 str.). Todėl buvo pagrįstas pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė šio savo atsikirtimų pagrindo neįrodė.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes nenustatė faktinio pagrindo jį tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio prašymą, jis turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, t. y. siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. Skola, kuri yra priteista iš atsakovės, yra susidariusi už pakankamai seną ir ilgą laikotarpį. Iki sprendimo priėmimo atsakovė nėra sumokėjusi net dalies neginčijamos sumos, be to, nesumokėjusi ir tos advokato teisinės pagalbos išlaidų dalies, kuri atsakovei buvo priteista ir grąžinta UAB „Interselas“. Šiuo atveju abi šalis įtakoja ekonominės ir finansų krizės poveikis, todėl vien dėl to tenkinti atsakovės prašymo nėra pagrindo. Pripažintina, kad atsakovės finansinė padėtis pagal jos pateiktus duomenis nėra tokia sunki, kad nebūtų realių galimybių atsiskaityti su ieškove. Nors ieškovė savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, tačiau, atsižvelgiant į atsakovės turto apimtis ir veiklos pajamas, labai tikėtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė už atsakovės. Jeigu dėl skolos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). CPK 7 str. 1 d. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Todėl, teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti, kas pirmosios instancijos teismui sudarė faktinį ir teisinį pagrindą prašymą šioje dalyje atmesti.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (3 t., b. l. 46, CPK 88 str. 3 p., 96 str.). Ieškovė už atsiliepimo surašymą apeliacinėje instancijoje ir atstovavimą teismo posėdyje turėjo 1210 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 56, 57). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimais ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p., 8.18 p.)).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „VIA UNICA“ (į. k. 148258933, Kranto g. 24, Panevėžys): ieškovei advokatei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Goštauto g. 40B, Vilnius) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti; į valstybės pajamas – 5 (penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.