Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Jono Algimanto Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų D. Š. bei A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 264 str. 1 d., 264 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:

– pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

– pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

– pagal BK 264 str. 1 d. (dėl padėjimo P. J. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 264 str. 1 d. (dėl padėjimo A. M. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams;

– pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d. bei pagal BK 199 str. 2 d., subendrinus apėmimo būdu, D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimu subendrinta bausmė subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas:

– pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

– pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., E. K. įpareigotas per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu minėtu laiku nereikia dirbti oficialiame darbe, bei neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d. nuteistajam E. K. išaiškinta, jog jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. Š., A. B. ir E. K. lygiomis dalimis priteista 80,18 Lt proceso išlaidoms atlyginti, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., E. K. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą ir veikdami kartu, 2008 m. vasaros pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, D. Š. parengus nusikalstamą veiką ir organizavus labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas platinti ir numačius asmenį – E. K., per kurį gali įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o įgijus narkotines medžiagas ir numačius asmenį – A. B., kuris gali laikyti ir gabenti narkotines medžiagas, 2009 m. vasario 2 d. D. Š. perdavė E. K. 2000 eurų narkotinių medžiagų įgijimui bei nurodė E. K. nuvykti į Ispaniją ir ten nupirkti 10 kilogramų narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias įgijus, nugabenti į Vokietiją, į (duomenys neskelbtini) miestą bei jas perduoti asmeniui, vadinamam „V.“ - V. E., gyv. (duomenys neskelbtini). E. K., vykdydamas organizatoriaus nurodymus, 2009 m. vasario 5-7 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš asmens vardu (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 6000 eurų, įgijo 10 kilogramų narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias automobiliu „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno į Vokietiją bei 2009 vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, jas perdavė V. E.. 2009 m. vasario 10 d. V. E., motyvuodamas tuo, kad prasta narkotinių medžiagų kokybė, grąžino D. Š. narkotines medžiagas, kurias jis paslėpęs laikė prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, bei, tęsdamas savo veiką, 2009 m. kovo 10 dieną D. Š. kartu su A. B., paėmę laikomas narkotines medžiagas bei perdėję jas į A. B. atsivežtą kelioninį krepšį (kuprinę), skirtą narkotinėms medžiagoms gabenti, iš narkotinių medžiagų laikymo vietos iki Lietuvos Respublikos Kauno rajono neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu „Mersedes Bens Sprinter 312“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, D. Š. ir A. B. nuo Kauno rajono prisijungus ir E. K., su jam priklausančiu automobiliu „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau gabeno neteisėtai įgytas narkotines medžiagas iki Telšių rajono, (duomenys neskelbtini), kur minėtą automobilį sustabdė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie automobilio apžiūros metu surado labai didelį kiekį – 7614,94 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir jas paėmė. Tokiais savo neteisėtais veiksmais D. Š., E. K. ir A. B. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, D. Š. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2009 m. kovo 7 d. Telšių mieste, Lukoil degalinėje, susitarė kartu vykti į Vokietiją, (duomenys neskelbtini) miestą, tikslu paimti laikomas narkotines medžiagas – kanapių dervą bei jas paslėpti A. B. kelioniniame krepšyje (kuprinėje), bei numatė jas parvežti į Lietuvos Respubliką, po ko 2009 m. kovo 11 d. ryte, apie 9.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, automobiliu „Mersedes Bens Sprinter 312“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Kalvarijos muitinę, A. B. kuprinėje tarp rūbų gabeno paslėptą labai didelį kiekį – 7614,94 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei. Tokiais savo neteisėtais veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 11 d., disponuodamas tiksliai nenustatytu narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekiu, bei 2009 m. vasario 11 d. 9 val. 49 min., paskambindamas mobiliojo ryšio telefonu P. J., jam siūlė neatlygintinai perduoti narkotinės medžiagos – kanapių dervos vartojimui tikslu išsiaiškinti disponuojamos narkotinės medžiagos poveikį, po ko 2009 m. vasario 11 d. apie 10 val. 35 min. prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Telšiuose, D. Š. neatlygintinai perdavė P. J. tiksliai nenustatytą narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekį, bei, tęsdamas savo veiką, 2009 m. vasario 11 d. 19 val. 49 min., 2009 m. vasario 12 d. 11 val. 58 min. ir 2009 m. vasario 14 d. 13 val. 03 min. telefoninių pokalbių metu klausė P. J. apie perduotų narkotinių medžiagų poveikį bei kokybę. Tokiais savo veiksmais D. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 12 d., disponuodamas tiksliai nenustatytu narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekiu, bei 2009 m. vasario 12 d. 16 val. 27 min., paskambindamas mobiliojo ryšio telefonu A. M., jam siūlė neatlygintinai perduoti narkotinės medžiagos – kanapių dervos vartojimui tikslu išsiaiškinti disponuojamos narkotinės medžiagos poveikį, po ko 2009 m. vasario 12 d. apie 16 val. 35 min. prie kareivinių, esančių Telšių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje neatlygintinai perdavė A. M. tiksliai nenustatytą narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekį, bei tęsdamas savo veiką, 2009 m. vasario 12 d. 21 val. 09 min. telefoninio pokalbio metu klausė A. M. apie perduotų narkotinių medžiagų poveikį bei kokybę. Tokiais savo veiksmais D. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad Telšių miete, (duomenys neskelbtini) gatvėje garažų masyve esančiame garaže, priklausančiame D. Š., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 0,142 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos iki 2009 m. kovo 12 d. 16 val. 00 min., kol Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu jas rado. Tokiais savo veiksmais D. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų D. Š. ir A. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ).

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės

Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais remiantis nesutinkama su nuteistajam E. K. teismo paskirta bausme nėra nauji, nes dėl jų buvo išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Skunde nurodyta, kad skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, teismas teisingai taikė LR Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir motyvuotai rėmėsi suformuota teismų praktika, bet nesutinkama su paskirtos bausmės rūšimi. Prokuroro apeliacinio skundo motyvai yra nepakankamai konkretūs bausmės individualizavimo prasme, kadangi reikalavimas skirti griežtesnę bausmę E. K. ir taip įgyvendinti bausmės teisingumo principą yra grįsti tik teorinio pobūdžio teiginiais, o ne byloje ištirtais įrodymais. Kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo E. K. motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir motyvuotai paskyrė nuteistajam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Pagal minėtos BK normos sampratą, įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistojo E. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pritaikytos pagrįstai.

Dėl nuteistojo D. Š. skundo motyvų

Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs su A. B. ir E. K. dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių dervos įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas platinti, E. K. Ispanijoje įgijus 10 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos ir atgabenus ją į Vokietiją, kur D. Š. ir A. B. ją paėmė ir atgabeno į Lietuvą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. Š. atsisakė duoti parodymus, tačiau atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis D. Š. prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, padarymo ir, pakeisdamas apeliacinio skundo reikalavimus, prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. Š. parodė, kad jis pažįsta Vokietijoje asmenį vardu V., kuris perka pigiau ir parduoda brangiau narkotinę medžiagą, taip vadinamą „hašišą“. V. pasiūlė jam gauti „hašišo“, kurį perdavus jam, jis galėtų brangiau parduoti ir tokiu būdu abu užsidirbtų pinigų. Paprašius E. K. paieškoti narkotinės medžiagos užsienyje, pastarasis sutiko ir po kurio laiko pranešė, kad yra galimybė jos nupirkti sumokant po 600 eurų už kilogramą. Susitarė su E. K., kad pastarasis nupirks 10 kg „hašišo“ Ispanijoje, atveš į Vokietiją, kur atvažiuos jo pasitikti. Narkotinių medžiagų įgijimui pinigus davė jis pats ir E. K.. Atvykus jam į Vokietiją, E. K. perdavė jam krepšį su narkotikais, kurių turėjo būti 10 kg ir kaip buvo susitarę su V., už pinigus atidavė jam narkotikus. Netrukus V. jam pranešė, kad narkotikai yra prastos kokybės, reikalavo atiduoti pinigus, o „hašišą“ pasiimti sau. Tuomet jis su savimi pasiėmė 10-15 g dydžio gabalą narkotinės medžiagos ir su E. K. grįžo į Lietuvą, kur davė ją pabandyti A. M. ir P. J., kurie patvirtino, kad narkotinė medžiaga yra silpna. E. K. nepavyko susitarti su pardavėjais dėl narkotinės medžiagos grąžinimo ir pinigų atidavimo, todėl jis nutaręs parsivežti narkotikus į Lietuvą, juos realizuoti pigiau ir tokiu būdu atgauti nors dalį jų pirkimui išleistų pinigų. Į Vokietiją susitarė važiuoti kartu su A. B., kadangi pastarasis jam buvo skolingas. Pas A. B. jis paskolino kelioninį krepšį į kurį Vokietijoje turėjo būti sudėtos narkotinės medžiagos. Pats A. B. nesidomėjo kas kraunama į jo krepšį, tačiau matė kaip jis sudėjo gabalais sufasuotą ir į polietileną suvyniotą narkotinę medžiagą. Šios narkotinės medžiagos ir buvo rastos A. B. kelioniniame krepšyje, kai E. K. iš Kauno juos abu vežė į Telšius. Taip pat D. Š. parodė, kad pas jį garaže rastas gabalėlis narkotinės medžiagos yra likutis tos medžiagos, kurią jis buvo parvežęs iš Vokietijos pirmą kartą, kai ją davė pabandyti A. M. ir P. J..

Nors D. Š. ir keitė savo parodymus, siekdamas išvengti atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas įrodymų visetą vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. D. Š. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai pagal byloje nustatytas esmines faktines aplinkybes iš esmės atitinka nuteistojo E. K. parodymus, kuriuos jis buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. E. K. parodė, kad D. Š. prašymu, būdamas Anglijoje, jis klausinėjo pažįstamų asmenų dėl galimybės įsigyti narkotinių medžiagų „hašišo“ ir tokia galimybė jų nupirkti atsirado Ispanijoje pas asmenį vardu (duomenys neskelbtini). E. K. parodė, kad D. Š. pasiūlytomis sąlygomis sutiko pirkti kanapių dervą, todėl pas minėtą asmenį Ispanijoje jis nupirko 10 kg kanapių dervos, už kurią (duomenys neskelbtini) iš viso sumokėjo 6000 eurų, iš kurių D. Š. pirkimui davė 2000 eurų, trūkstamą sumą kompensavo savo 2000 eurų ir pas M. V. paskolintais 2000 svarų.

E. K. važiavimo į Ispaniją, o po to į Vokietiją faktą patvirtino kartu su juo vykęs liudytojas Š. A.. Jis parodė, kad matė kaip E. K. susitikinėjo Ispanijoje su nepažįstamu asmeniu, kaip jam sakė E. K., „automobilių detalių pirkimo klausimais“, o po to važiavo į Vokietiją susitikti su E. K. draugu D. Š.. Pažymėtina, kad D. Š. ir E. K., laikydamiesi sutartos konspiracijos, narkotikų kiekį kilogramais vadino „varikliais“. Liudytojas M. V. patvirtino E. K. parodymus, kad prieš važiavimą į Ispaniją E. K. pas jį paskolino 2000 svarų sterlingų.

E. K. parodymais patvirtinta D. Š. versija, kad neteisėtai įgytą ir E. K. į Vokietiją atgabentą narkotinę medžiagą jis ketino realizuoti nenustatytiems asmenims, E. K. įvardintiems kaip „V“ ir „V“, tačiau šiems atsisakius ją pirkti dėl prastos kokybės, nedidelė dalis narkotinės medžiagos buvo atvežta į Lietuvą. Liudytojai A. M. ir P. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2009 m. vasario 11 ir 12 dienomis, tikslu išbandyti, D. Š. jiems neatlygintinai perdavė po nenustatytą kiekį kanapių dervos, kurią D. Š. vadino „šokoladu“, o kai pabandė jam pranešė, kad narkotikai yra silpni. Operatyvinių veiksmų metu užfiksuotos telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinys patvirtina A. M. ir P. J. parodymus, kad D. Š. jiems neatlygintinai perdavė nenustatytą kiekį kanapių dervos, o vėliau telefoninių pokalbių metu teiravosi apie narkotinės medžiagos poveikį ( 1 t., 83-98 b.l. ).

Apygardos teismas D. Š. nusikalstamas veikas dėl asmens lenkimo ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas kvalifikavo kaip atskirus pavienius nusikaltimus pagal BK 264 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje netiksliai nustatė nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, turinčias reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tęstinę ar nusikaltimų daugėtą, todėl nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyti baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 1 punktas ).

BK 63 straipsnio 10 dalis įtvirtina tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką, tačiau šios dalies tekste jos turinys detaliau nėra aprašomas, o tik pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikaltimų daugeto kriterijų turi būti sprendžiama atsižvelgiant į šiais klausimais susiformavusią teismų praktiką, kurios esmė yra išdėstyta teismų sprendimuose. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas ir ištirtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad D. Š. veiksmai dėl A. M. ir P. J. lenkimo vartoti narkotines medžiagas turi būti kvalifikuojama ne kaip dvi nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. D. Š. veikė turėdamas konkretų sumanymą – ar Ispanijoje įgytos narkotinė medžiagos yra pakankamai kokybiškos, kad atgabenus kontrabandos būdu Lietuvą, jas būtų galima realizuoti. Nusikalstama veika padaryta analogiškomis aplinkybėmis ir susidėjo iš dviejų tapačių veiksmų, vienas nuo kito nenutolusių laiko atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad P. J. nenustatytas kanapių dervos kiekis buvo perduotas 2009-02-11, sekančią dieną D. Š. jo teiravosi apie perduotų narkotinių medžiagų poveikį ir kokybę. Analogiškomis aplinkybėmis 2009-02-12 nenustatytą kanapių dervos kiekį D. Š. perdavė A. M. ir tą pačią dieną vakare jo teiravosi apie šios narkotinės medžiagos poveikį. Abu D. Š. veiksmus dėl narkotinių medžiagų perdavimo ne gydymo tikslais P. J. ir A. M. apjungė vienas sumanymas ( vieninga tyčia ), todėl šie nusikalstami D. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

Kaip nustatyta iš 2009 m. kovo 12 d. kratos protokolo, D. Š. priklausančiame garaže rasta 0,142 g. kanapių dervos yra likutis iš to kiekio, kurios kitą dalį jis buvo perdavęs A. M. bei P. J.. Kadangi dalis narkotinės medžiagos jau buvo išplatinta ne gydymo tikslais kitiems asmenims, teismas teisingai šioje dalyje kvalifikavo D. Š. padarytą nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų neteisėto laikymo turint tikslą platinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Remiantis šiais ir kitais teismo byloje ištirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad D. Š. veikė apibrėžta tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą kontrabandos būdu narkotines medžiagas – kanapių dervą atgabenti į Lietuvą ir čia realizuoti, taip kompensuodamas patirtus nuostolius dėl nepavykusio sandorio Vokietijoje, kur nenustatyti asmenys atsisakė ją pirkti. E. K. teisme parodė, kad D. Š. nurodymu, sutartoje vietoje Vokietijos (duomenys neskelbtini) mieste jo laukė du asmenys, kurie buvo įvardinti „V“ ir „V“, kuriems perdavė krepšį su automobilio greičio dėže, kurioje buvo slepiamos narkotinės medžiagos. Sekančią dieną jis girdėjo D. Š. pokalbį su narkotikų pirkėjais, kad pastarieji atsisako pirkti šias medžiagas dėl prastos kokybės. Šioje dalyje E. K. ir D. Š. parodymai skiriasi: D. Š. teigia, kad narkotikų pirkėjas, kurį jis įvardino „V“, buvo sumokėjęs pinigus ir reikalavo juos grąžinti už nekokybiškas narkotines medžiagas, tačiau E. K. paaiškino, kad „V“ ir „V“ buvo pasiėmę greičių dėžėje paslėptas narkotines medžiagas ir kitą dieną priekaištavo D. Š. dėl nekokybiškų narkotikų. Šie parodymų skirtumai yra nežymūs ir nekeičia D. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Jie paaiškinami tuo, kad D. Š. bando švelninti savo teisinę padėtį, iš dalies pateisindamas narkotinių medžiagų kontrabandą į Lietuvą ir tikslą juos parduoti, apie šias aplinkybes parodydamas tik kaip apie reikalaujamos skolos grąžinimą narkotikus nupirkusiam asmeniui Vokietijoje.

D. Š. tikslą kontrabandos būdu atvežti į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir čia jas platinti įrodo ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuota per D. Š. MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) perduodama informacija. 2009-02-25 d. 17 val. 07 min. D. Š. kalba su L. L. apie narkotinės medžiagos hašišo pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Šio pokalbio metu D. Š. patvirtina, kad neturi pinigų, nes visus pinigus su E. K. yra sudėję į hašišo nupirkimą. 2009-03-08 d. 15 val. 39 min. D. Š. kalba su E. K. ir iš jų pokalbio galima suprasti, kad jis yra išvažiavęs į Vokietiją parsivežti ten paliktų narkotinių medžiagų. Apygardos teismas šiuos ir kitus nuosprendyje paminėtus operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis vertino kitų įrodymų kontekste bei padarė pagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Byloje nustatyta, kad D. Š. grįžęs į Lietuvą aktyviai bandė susigrąžinti pinigus, kuriuos jis su E. K. sumokėjo už Ispanijoje įsigytas narkotines medžiagas. E. K. teisme parodė, kad D. Š. nurodymu per M. V. jis buvo susisiekęs su nenustatytu asmeniu vardu M. Ispanijoje, tačiau pastarasis atsisakė priimti atgal narkotines medžiagas ar atiduoti pinigus. D. Š. jam sakė, kad surado pirkėją Mažeikiuose, kuriam „gal pavyktų iškišti tuos narkotikus ir gauti keletą litų“. Taip pat E. K. patvirtino, kad D. Š. kartu važiuoti į Vokietiją įkalbėjo savo pažįstamą A. B., kuriam pažadėjo paslaugą atsilyginti, o taip pat pasakė kelionės tikslą - parvežti „hašišą“. D. Š. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad narkotines medžiagas į Lietuvą vežė tam, kad čia atvažiuotų ispanai ir iš jų būtų galima atgauti sumokėtus pinigus. Šioje dalyje teisėjų kolegija D. Š. parodymus vertina kaip neatitinkančius kitų byloje ištirtų įrodymų ir remiasi nuteistojo E. K. parodymais, kad D. Š. turėjo tikslą parduoti atgabentą kanapių dervą Lietuvoje. D. Š. lenkė ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas A. M. ir P. J. ir tokius veiksmus atliko norėdamas įsitikinti, ar įsigytos narkotinės medžiagos yra efektyvios. Tikslas parduoti ar kitu būdu platinti narkotines medžiagas nėra būtinas objektyviosios pusės požymis nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakanka nustatyti vieną iš alternatyvinių požymių, numatytų įstatymo dispozicijoje. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje buvo realizuota įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

Nuteistasis D. Š. skunde nurodo, kad įgyta kanapių derva buvo nekokybiška, praktiškai neveikli, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog tai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, todėl jis nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme D. Š. taip pat ginčijo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tvirtindamas, kad gabenama iš Vokietijos į Lietuvą kanapių derva neatitiko narkotinėms medžiagom nustatytų kriterijų, todėl ji negalėjo būti pripažinta kaip narkotinė. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas nusikaltimo dalyką, pagrįstai rėmėsi 2010-01-28 ir 2011-01-28 ekspertizės aktų išvadomis, kad apžiūros metu automobilyje rasta tamsiai rudos spalvos medžiaga yra kanapių derva, kurios bendra masė 7614,94 g, o psichotropinės medžiagos 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 2,7 iki 2,9 procentų. Sprendžiant iš D. Š. parodymų, yra pagrindo manyti, kad neteisėtai įgydamas, laikydamas ir gabendamas kanapių dervą, jis galėjo nežinoti jos tikslaus kiekio ir joje esančios veikliosios medžiagos kiekio, tačiau neginčijamai nustatyta, kad D. Š. veikė neapibrėžta tyčia, neteisėtai įgydamas, laikydamas bei gabendamas narkotinę medžiagą. Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio“ patvirtintomis rekomendacijomis, kanapių dervos kiekis, kurios masė viršija 125 g, yra laikoma labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pirmosios instancijos teisme specialistas davė išvadą, kad veikliosios medžiagos ( 9-tetrahidrokanabinolio ) kiekis neturi reikšmės nustatant kokia tai yra narkotinė medžiaga, todėl, jei kanapių dervoje buvo rastas bent minimalus kiekis veikliosios medžiagos, visas kanapių dervos kiekis yra priskiriamas narkotinių medžiagų grupei. Remdamasis specialisto išvadomis, bei susiformavusia teismų praktika, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ir nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei koncentraciją ir pakako to, jog šio požymio atžvilgiu kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia, kadangi tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius, nagrinėjamoje byloje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du apysunkius, du sunkius ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus bendrininkų grupe, nusikaltimai yra padaryti siekiant savanaudiškų tikslų ir yra baigti. Apygardos teismas nenustatė D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau itin akcentavo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nenuoseklumą ir atsisakymą duoti paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat įvertino ir kitus D. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis – socialinius ryšius, šeimą, atkreipė dėmesį į tai, kad 2006-06-28 teismo nuosprendžiu jam buvo skirta bauda už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuri yra sumokėta, tačiau teistumas nėra išnykęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas paskyrė D. Š. galutinę subendrintą bausmę – 14 metų laisvės atėmimo.

Kolegija tik iš dalies sutinka su apygardos teismo motyvais dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. Š.. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ( sankcija – nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo ) skyrė D. Š. 12 metų laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje ( sankcija – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo ) – 6 metus laisvės atėmimo, už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 264 straipsnio 1 dalyje ( sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų ), atitinkamai - dvejus metus ir dvejus metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ( sankcija – nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo ) – ketverius metus laisvės atėmimo. Kolegijos nuomone, D. Š. paskirtos bausmės tiek atskirai už kiekvieną nusikaltimą, tiek ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę yra aiškiai per griežtos, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu dėl žemiau nurodytų motyvų. Pirma, apygardos teismas iš kaltinimo visiems nuteistiesiems pašalino organizuotos grupės požymį ir konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta paprasta bendrininkų grupe. Šio požymio pašalinimo prokuroras apeliaciniu skundu neapskundė, todėl sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį, todėl pašalinęs šį požymį, teismas turėjo į tai atsižvelgti skirdamas bausmes. Organizatorius būna organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant tyčinę atitinkamo pavojingumo nusikalstamą veiką, todėl esant bendravykdytojams, papildomas veikos kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, yra nereikalingas. Antra, kaltinamasis turi teisę duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ( BPK 22 straipsnio 3 dalis ), tačiau tai nėra jo pareiga. Kaltinamojo pozicija dėl parodymų davimo teisminio bylos nagrinėjimo metu yra reikšminga nustatant ar yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, apygardos teismas sureikšmino D. Š. atsisakymą duoti paaiškinimus apie byloje tiriamas aplinkybes ir remdamasis šia aplinkybe, nepagrįstai griežtino jam skiriamą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Š. iš esmės pakeitė savo poziciją – pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus, tačiau tai vertintina tik tiek, kad jis pozityvia linkme pakeitė savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis po nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Trečia, apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavo kaip nusikaltimų daugetą, o ne tęstinę nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos paskiriant D. Š. galutinę subendrintą bausmę ir į tai kolegija atsižvelgia, sumažindama subendrintą galutinę bausmę. Ketvirta, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas D. Š. paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Subendrindamas bausmes, teismas taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o po to bausmes iš dalies sudėjo vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi. BK 63 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Iš dalies pakeitus skundžiamą nuosprendį, D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną labai sunkų, du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, todėl bausmes subendrinamos ir galutinė bausmė paskiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi. Atsižvelgdama į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei siekdama įgyvendinti teisingumo principą, kolegijos nuomone, atsižvelgus į šiame nuosprendyje išdėstytus motyvus, galutinė subendrinta bausmė D. Š. turi būti nežymiai didesnė už BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą jos vidurkį.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo motyvų

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su D. Š., 2009 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) mieste Vokietijoje, paėmę neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – kanapių dervą, ją neteisėtai gabeno A. B. kelioniniame krepšyje iki Kauno rajono, o toliau, prisijungus ir E. K. gabeno narkotines medžiagas iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat A. B. pripažintas kaltu įvykdęs narkotinių medžiagų kontrabandą – neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš Lenkijos Respublikos labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 7614,94 g kanapių dervos.

Apeliantas A. B. nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir prašo ją perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad jis žinojo apie narkotines medžiagas, bei jų kiekį, kurios buvo sudėtos į jo krepšį. A. B. taip pat teigia, kad jis net bendrais bruožais nesuvokė, jog disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl ši nusikalstama veika galėjo būti inkriminuota A. B. tik nustačius, kad jis tiksliai žinojo kas yra gabenama ir narkotinių medžiagų kiekį.

Didelis arba labai didelis kiekis narkotinės medžiagos yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, kuriam inkriminuoti pakanka įrodyti tai, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato ir numanė apie narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog jis tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei koncentraciją, pakanka to, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, jog šio požymio atžvilgiu jis veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindas pripažinti nuosprendį iš dalies neteisėtu ir jį pakeisti skunde išdėstytais motyvais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo A. B. - narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo automobiliu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis. Teisiamojo posėdžio metu A. B. duotus parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog į jo krepšį kraunamos narkotinės medžiagos, apygardos teismas motyvuotai atmetė, vertindamas tai kaip A. B. pasirinktą gynybos taktiką. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Š. parodė, kad A. B. matė, kaip į jo tašę buvo dedami į polietileną suvynioti paketai, tačiau neigė, kad jis pasakė A. B., kad tai yra narkotinė medžiaga. Tokius parodymus kolegija vertina kaip D. Š. pastangas padėti A. B. išvengti atsakomybės už nusikaltimo padarymą, nes jie iš dalies prieštarauja tiek E. K. parodymams, tiek A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklaustas įtariamuoju 2009 m. kovo 12 d. ( 3 t., 21-25 b.l. ), A. B. parodė, kad D. Š. pasiūlė jam kartu važiuoti į Vokietiją, už tai pažadėdamas nurašyti jo skolą – 800 litų. Prieš pat išvažiavimą D. Š. jam pasakė, kad iš Vokietijos jis planuoja parsivežti kažkokių narkotinių medžiagų, kurios bus sudėtos į jo ( A. B. ) kelioninį krepšį. Kai jie su D. Š. atvyko į Vokietiją, pastarasis jam liepė duoti savo kelioninį krepšį, paaiškindamas, kad ten bus sukrautos narkotinės medžiagos, o jam pradėjus prieštarauti, D. Š. pasakė, jog „jam nieko nebus, nes tie narkotikai yra jo ir nieko blogo nenutiks“. Iš viso D. Š. jam padavė dvylika stačiakampio formos į polietileną suvyniotų paketų, kurios jis sudėjo į kelioninį krepšį, slėpdamas tarp drabužių. Apie tai, kad A. B. žinojo apie neteisėtai gabenamas narkotines medžiagas ir jų kiekį, parodo ir ta aplinkybė, kad važiuojant iš Kauno į Telšius, D. Š. pasigyrė E. K., kad viskas gerai pavyko, nusipirko narkotikų, kuriuos reikės pasidalinti. Apie tokio pokalbio turinį savo parodymuose patvirtino ir nuteistasis E. K.. 2009 m. balandžio 21 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, A. B. iš dalies keitė parodymus, paaiškindamas, kad D. Š. konkrečiai nepasakė, kad reikės gabenti narkotines medžiagas, o jis pats apžiūrėjęs stačiakampio formos paketus, nesuprato, kad tai yra narkotinės medžiagos ( 3 t., 28-30 b.l. ). Nors A. B. ir tvirtino, kad jis buvo verčiamas duoti prieš save parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie psichologinio poveikio darymą įtariamajam. 2009 m. kovo 12 d. parodymų surašymo teisingumą protokole padarytu įrašu patvirtino pats A. B., bei kiti apklausoje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir gynėjas, todėl minėtų A. B. parodymų tikrumas nekelia abejonių.

Spręsdamas A. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas išanalizavo bei vertino E. K. duotus parodymus dėl D. Š. ir A. B. susitikimo „Lukoil“ degalinėje aplinkybių, šiuos parodymus sugretino tarpusavyje ir su kitais byloje ištirtais A. B. kaltės įrodymais. Remiantis E. K. parodymais, prieš važiavimą į Vokietiją D. Š. jam pranešė, kad rado Lietuvoje narkotinių medžiagų pirkėją ir pakvietė pokalbiui į „Lukoil“ degalinę atvykti A. B.. E. K. kategoriškai patvirtino, kad D. Š. kalbantis su A. B. buvo pasakyta, kad važiuos būtent narkotikų, kad A. B., jei atsitiks kas nors nenumatyto, turės prisiimti visą atsakomybę, nes D. Š. jau buvo teistas. E. K. 2009-03-11 atvyko prie Kauno parvežti į Telšius atvykusius A. B. su D. Š. ir matė, kad narkotinės medžiagos buvo sudėtos į krepšį, šalia kurio sėdėjo A. B.. Taip pat E. K. patvirtino, kad D. Š. su A. B. tarėsi kur laikinai palikti saugoti narkotines medžiagas. E. K. parodymus atitinka ir kiti byloje ištirti įrodymai – kratos metu „Volvo S80“ automobilyje esančiame sportiniame krepšyje buvo rasta 12 paketų su tamsiai rudos spalvos medžiaga, kurią ištyrus buvo nustatyta, kad tai yra kanapių derva. Iš operatyvinių veiksmų protokolų turinio matyti, kad buvo užfiksuoti pokalbiai tarp D. Š. ir A. B. mobiliojo ryšio telefonais, kurių metu jie tariasi dėl susitikimo „Lukoil“ degalinėje ir kitų važiavimo į Vokietiją aplinkybių. 2009-03-07 09 val. 44 min. D. Š. skambina A. B. ( 1 t., 97 b.l. ) ir susitaria susitikti „Lukoile“. Sekančio pokalbio, įvykusio 2009-03-08 d. 12 val. 43 min. metu, D. Š. informuoja A. B., kad reikės „parvežti malkų“, A. B. yra „viskas aišku“, toliau D. Š. liepia jam pasiimti didesnę tašę ir į ją prisidėti daugiau drabužių.

Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad A. B. suprato, kad į jo kelioninį krepšį yra sudėtos narkotinės medžiagos, kurios bus neteisėtai gabenamos į Lietuvą. A. B. tiksliai parodė kaip atrodė į polietileną suvynioti paketai ir suskaičiavo, kad iš viso jų yra dvylika, šis kiekis atitiko kratos metu išimtos kanapių dervos paketų skaičių. Iš to darytina išvada, kad A. B. apytikriai žinojo narkotinės medžiagos kiekį ir šių aplinkybių pakanka nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad teismas nepagrįsdamas jokiais įrodymais preziumavo, kad labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos buvo įgytas, laikytas ir gabentas, turint tikslą ją platinti.

Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turi būti kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skirtingai nei BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalyse, BK 260 straipsnio 3 dalyje nenumatyta papildoma kvalifikuojanti aplinkybė – tikslas platinti. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, kurie buvo analizuojami ir šiame nuosprendyje pasisakant dėl D. Š. skundo motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog visi trys kaltinamieji veikė sutartinai kaip bendrininkai, nes kartu siekė bendro tikslo – įgyti narkotines medžiagas, jas pargabenti į Lietuvą, kad po to galėtų jas platinti. Siekdami bendro tikslo, kiekvienas bendrininkas, susitarimo ribose atliko konkrečius veiksmus, kurių pasekoje buvo realizuoti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviniai požymiai.

Kolegija sutinka su apelianto A. B. skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pernelyg griežtą – penkerių metų laisvės atėmimo - bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje už narkotinių medžiagų kontrabandą yra numatyta nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes A. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau nepakankamai išsamiai vertino A. B. asmenybę ir pernelyg sureikšmino A. B. duotų parodymų nenuoseklumą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad A. B. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą ir darbą. Nors byloje nenustatyta pagrindų, kuriems esant galima būtų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o taip pat nėra išimtinių aplinkybių, kurių nustatymas neprieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir švelnesnės, nei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimui, tačiau BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, o teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus A. B. minimalias bausmes, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijose. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

D. Š. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje ( dėl padėjimo P. J. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos ), už kurią jis buvo nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, o taip pat nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje ( dėl padėjimo A. M. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos ), už kurią D. Š. buvo nuteistas dvejiems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo, kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir paskirti D. Š. bausmę - 1 ( vienerius ) metus ir 6 ( šešis ) mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nusikalstamos veikos kvalifikavimą D. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 12 ( dvylikos ) iki 10 ( dešimties ) metų laisvės atėmimo.

D. Š. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 6 ( šešerių ) metų iki 3 ( trijų ) metų ir 3 ( trijų ) mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 4 ( ketverių ) metų iki 2 ( dvejų ) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. Š. galutinę subendrintą bausmę – 10 ( metų ) ir 3 ( tris ) mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 11 ( vienuolikos ) metų iki 10 ( dešimties ) metų laisvės atėmimo, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydį sumažinti nuo 5 ( penkerių ) metų iki 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – 10 ( dešimt ) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.