Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-65-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
II-65-629/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Nukentėjusysis
A. M.
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-65-629/2011(Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01400-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 50.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai,

dalyvaujant nukentėjusiajam A. M. (skundą padavęs asmuo), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D. (V. D.), institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-6653 panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skunde (t. I, b. l. 1, abi lapo pusės) A. M. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Administracinė komisija) 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-6653 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nurodė, jog jo manymu V. D. dėl teisės pažeidimo yra kaltas, tačiau jam paskirta nuobauda, netinkamai kvalifikavus teisės pažeidimą. Nukentėjusiojo teigimu, V. D. administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti iškelta dėl vagystės. Nesutinka, jog jam nepadaryta esminė žala, kadangi jis neteko šaldytuvo ir skalbyklės, todėl nebegali jais naudotis. Taip pat nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog A. M. žinojo apie tai, kad V. D. išnešė minėtus daiktus, kadangi apie tai V. D. pranešė A. M. tik po to, kai skalbyklė buvo išvežta, todėl, pasak A. M., tai nereiškia, jog V. D. nepavogė skalbyklės.

A. M. teigimu, V. D. nebuvo išnešęs skalbyklės prie laiptinės, kadangi nei vienas iš liudininkų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-676/09, t. y. V. T., M. T., E. M., A. U., N. Č., K. M. neparodė, kad matė skalbyklę, išneštą prie laiptinės. Pasak nukentėjusiojo, V. D. skalbyklę išnešė slaptai, nes apie tai jis nežinojo ir nežino. Pažymėjo, jog šios aplinkybės, kad nei vienas iš apklaustų liudininkų prie laiptinės nematė skalbyklės, Administracinė komisija nutarime nenurodė ir motyvuotai neįvertino, nors nukentėjusiojo manymu, ji turi esminę reikšmę priimant teisingą sprendimą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais (t. I, b. l. 101-104, 148-152, t. II, 3-5). Papildomai paaiškino, jog prokuratūra tinkamai neišsiaiškino visų aplinkybių. Atkreipė dėmesį į liudytojos A. U. prieštaringus parodymus, kadangi komisariate ji nurodė, kad matė skalbyklę laiptinėje, o po to kartu su šaldytuvu lauke. Sutiko, kad daiktai nebuvo nauji, tačiau jie buvo veikiantys, tik reikėjo juos paremontuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta (t. II, b. l. 1).

Institucijos, priėmusios nutarimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta (t. I, b. l. 81, 108, 133, 179, 193).

Liudytoja N. Č. parodė, jog matė šaldytuvą stovintį laiptinėje, netoli jos buto durų. Jis buvo visiškai surūdijęs. Vėliau tas pats šaldytuvas stovėjo laiptinėje prie kito buto durų, vėliau kieme, o po to dingo. Nematė, kas pastatė šaldytuvą ir iš kurio buto jį išnešė. Taip pat parodė, jog vėliau po šaldytuvo tarp nukentėjusiojo ir jos butų durų dar kažkas stovėjo, bet nežino, kas ten buvo (t. I, b. l. 101-104).

Liudytojas M. T. parodė, jog, kai buvo atvažiavęs pas motiną V. T., kuri yra nukentėjusiojo draugė, koridoriuje matė išneštą stovintį šaldytuvą, o skalbyklės nematė, bet teigė, jog ji ten buvo (t. I, b. l. 101-104). M. T. teigimu, šaldytuvas buvo nenaujas, bet pakenčiamos būklės. Skalbyklė taip pat buvo ne nauja, neveikianti, bet gal būtų pataisę ir veiktų. Pasak M. T., V. D. sakė, kad skalbyklę išvežė į garažą.

Liudytoja V. T. parodė, jog V. D., gyvenantis O. I. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pristūmė skalbyklę, kuri stovėjo vonios kambaryje, prie kriauklės, po to išstūmė į koridorių, o vėliau iš koridoriaus ji atsidūrė prie O. I. kambario durų (t. I, b. l. 101-104). Vėliau skalbyklė iš ten dingo. V. T. manymu, skalbyklę išnešė V. D., nes jis pats prisipažino. Nežino, kiek laiko skalbyklė stovėjo prie O. I. durų, nebandė ją atsinešti, nes nenorėjo grumtynių. V. T. teigimu, skalbyklė buvo sugedusi, bet A. M. ruošėsi ją sutaisyti ir vėl naudotis, o šaldytuvas buvo veikiantis. Šaldytuvas apie 10 metų stovėjo nišoje, esančioje tarp E. M., O. I. ir A. M. durų. Šaldytuvas buvo nuneštas prie A. M. durų, taip buvo užtvertas praėjimas. Vėliau šaldytuvas buvo nustumtas prie buto įėjimo durų, o po to jis atsidūrė laiptinėje.

Liudytoja E. M. parodė, kad skalbyklė vonios kambaryje stovėjo apie 15-20 metų, o šaldytuvas stovėjo koridoriuje (t. I, b. l. 148-152). Šaldytuvas visą vasarą buvo po E. M. langu, vėliau dingo. Nematė, kas išnešė skalbyklę. Pasak E. M., kai šaldytuvas stovėjo koridoriuje, jis veikė. Nežino, kur dingo skalbyklė. Nematė, kad V. D. išnešė skalbyklę į laiptinę ar į lauką.

Liudytoja A. U. parodė, jog skalbyklė vonios kambaryje stovėjo daug metų, tačiau ji buvo sugedusi, joje buvo prikišta įvairių šiukšlių (t. I, b. l. 148-152). Matė, kad skalbyklė vėliau buvo prie vonios durų, taip užtverdama praėjimą į virtuvę, tačiau po to ji kažkur dingo. Anot A. U., senas šaldytuvas stovėjo prie E. M. durų, vėliau jis stovėjo prie išėjimo į lauką durų. Žmonėms jis trukdė išeiti iš laiptinės, todėl kaimynai jį ir išnešė į lauką prie įėjimo į laiptinę. Ant šaldytuvo buvo parašyta, kad tai yra 33 buto šaldytuvas. A. U. manymu, šaldytuvas buvo neveikiantis. Daug kartų buvo prašoma šaldytuvą ir skalbyklę patraukti. A. U. manymu, V. D. tų daiktų pavogti negalėjo, galėjo juos tik išmesti. Nežino, kas skalbyklę išnešė iš vonios kambario į koridorių tik numano, kad tai galėjo padaryti V. D.

Liudytojas K. M. parodė, jog žino, kad šaldytuvas stovėjo laiptinėje kelias dienas, o paskui jį kažkas išnešė į lauką (t. I, b. l. 148-152). K. M. manymu, šaldytuvo niekas negalėjo pavogti, nes jis buvo senas. Jis buvo pastatytas laiptinėje praėjime, todėl, matyt, kažkam trukdė, tai ir išnešė jį į lauką prie durų. Apie skalbyklę nieko nežino.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., gavusi A. M. pareiškimą dėl V. D. veiksmų, kuris savavališkai išnešė automatinę skalbyklę ir šaldytuvą į laiptinės koridorių (t. I, b. l. 30).

A. M. 2010 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 34-35, abi lapo pusės) parodė, kad 2009 m. vasario mėn. pastebėjo, kad iš bendro naudojimo koridoriaus dingo šaldytuvas „Saratov“, kurį įvertino 450 Lt, taip pat iš bendro naudojimo vonios kambario dingo skalbyklė, kurią įvertino 550 Lt. Pažymėjo, jog pats V. D. jam pasakė, jog išnešė jo daiktus. V. D. skalbyklę išnešė iš vonios kambario į koridorių, ten ji stovėjo apie savaitę, o po to dingo. Po kelių savaičių nuo skalbyklės dingimo, V. D. išnešė koridoriuje stovėjusį šaldytuvą į laiptinę, kur šaldytuvas stovėjo apie savaitę, po to jis buvo išneštas į lauką, išardytas, vėliau dingo. Tokias aplinkybes patvirtino ir 2010 m. kovo 5 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. I, b. l. 37-38, abi lapo pusės). 2010 m. balandžio 16 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (t. I, b. l. 44, abi lapo pusės) patikslino, jog šaldytuvas įsigytas prieš 20 metų, o skalbyklė prieš 5-6 metus, kuri prieš tai buvo naudojama apie 8-10 metų. Be to, kad vasario mėn. pabaigoje dingo koridoriuje stovinti skalbyklė po pokalbio su V. D. ir po jos dingimo V. D. perstūmė šaldytuvą prie įėjimo į butą, į laiptinę (t. I, b. l. 46-47).

A. U. 2009 m. gruodžio 21 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 48-49, abi lapo pusės) parodė, jog koridoriuje stovėjo seni skalbyklė ir šaldytuvas, priklausantys A. M., kurie trukdė praeiti. Pasak A. U., V. D. pranešė A. M., kad išneš skalbyklę ir šaldytuvą, tad vėliau išnešė juos į laiptinę, po to A. U. tuos daiktus matė lauke.

N. Č. 2009 m. gruodžio 22 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 50-51, abi lapo pusės) parodė, jog laiptinėje netoli jos buto durų matė stovintį seną, surūdijusį šaldytuvą, ten jis stovėjo maždaug porą dienų. Vėliau šaldytuvas stovėjo prie rūsio durų, po to – prie laiptinės. Nežino, kas išnešė šaldytuvą.

K. M. 2010 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 52-53, abi lapo pusės) parodė, jog 2009 m. vasarą laiptinėje šalia įėjimo į rūsį kažkas pastatė seną šaldytuvą, kuris atrodė netvarkingas, tartum būtų išmestas. Po kurio laiko apverstas šaldytuvas buvo lauke. Rugsėjo mėn. pabaigoje šaldytuvas dingo.

E. M. 2010 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 54-55, abi lapo pusės) parodė, jog 2009 m. A. M. skalbyklė iš buto vonios buvo išnešta į bendro naudojimo koridorių, kadangi vonioje ji trukdė praeiti. Vėliau iš koridoriaus skalbyklė dingo. Skalbyklė turbūt buvo neveikianti, kadangi ja nebuvo skalbiama, be to joje buvo pridėta įvairių skudurų. Taip pat pasak E. M., bendro naudojimo koridoriuje stovėjo ir A. M. šaldytuvas, kurį 2009 m. apie vasario mėnesį, kažkas išnešė į laiptinę. Ten jis stovėjo apie savaitę, po to jis buvo išneštas į lauką, kur stovėjo visą vasarą. Vėliau jis dingo. E. M. manymu šaldytuvas taip pat buvo neveikiantis.

O. I. 2010 m. gegužės 4 d. liudytojo apklausos protokole (t. I, b. l. 56-57, abi lapo pusės) parodė, jog jam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso kambarys. 2008-2009 m. kambaryje gyveno jo pažįstamas V. D.. Apie skalbyklę ir šaldytuvą O. I. nieko nežino, tačiau pažymėjo, jog A. M. nuolat konfliktuoja su kaimynais.

V. T. 2010 m. kovo 20 d. pateiktuose rašytiniuose parodymuose (t. I, b. l. 58) paaiškino, kad kartais ateina pas savo draugą A. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklauso trims bendrasavininkams. O. I. kambaryje 2008 m. apsigyveno V. D., kuris, pasak V. T., kelis mėnesius reikalavo, kad A. M. leistų išnešti laikinai neveikiančią skalbyklę, bet A. M. neleido. 2009 m. apie vasario mėn. V. D. skalbyklę išnešė į bendro naudojimo koridorių, po kiek laiko ji dingo. Po kiek laiko, kai dingo skalbyklė, V. D. pradėjo reikšti pretenzijas dėl A. M. šaldytuvo, kuris stovėjo koridoriuje. V. D. šaldytuvą pristūmė prie A. M. durų, po to – į koridoriaus vidurį ir vėliau prie įėjimo durų. Vėliau šaldytuvas buvo išstumtas į laiptinę, kur stovėjo apie dvi savaites, o po to buvo išneštas į lauką.

M. T. 2010 m. kovo 20 d. pateiktuose rašytiniuose parodymuose paaiškino, kad 2009 m. paskambino jam mama V. T. ir pranešė, kad V. D., kuris gyvena O. I. kambaryje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savivaliauja, išneša daiktus. M. T. nuvažiavęs į butą rado V. D., kuris paaiškino, kad skalbyklę išvežė, nes ji buvo neveikianti ir trukdė praeiti. A. M. šaldytuvas stovėjo laiptinėje. Anot M. T., V. D. paaiškino, jog buvo įspėjęs A. M., kad iš bendro naudojimo patalpų išneštų savo skalbyklę ir šaldytuvą, o jei ne, išneš pats.

V. D. 2010 m. kovo 8 d. įtariamojo apklausos protokole ir parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. I, b. l. 63-64, 69-70, abi lapo pusės) parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendro naudojimo vonioje stovėjo A. M. skalbyklė, o bendro naudojimo koridoriuje – šaldytuvas. Šie daiktai buvo seni, neveikiantys, trukdė praeiti. Pasak V. D., 2008 m. lapkričio mėn. jis išnešė skalbyklę į bendro naudojimo koridorių, tai matė A. M.. Skalbyklė ten stovėjo apie du mėnesius, tuomet 2009 m. kovo mėn. V. D. ją išnešė ir pastatė prie laiptinės, iš kur ji ir dingo. V. D. teigimu, jis 2009 m. vasario mėn. išnešė šaldytuvą į laiptinę, kadangi jis trukdė praeiti. Laiptinėje šaldytuvas stovėjo apie tris dienas, po to jį kažkas išnešė į lauką, kur jis ir stovėjo iki maždaug 2009 m. spalio mėn., kol kažkur dingo. V. D. teigė, kad A. M. matė ir žinojo, jog V. D. išnešė minėtus daiktus, bet nieko nesakė.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl to, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnešta A. M. priklausanti skalbyklė ir šaldytuvas, baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-676-09 nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. požymių, taip pat nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 188 str. V. D. atžvilgiu (t. I, b. l. 20-21, abi lapo pusės).

Nutarime nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad V. D. veikoje nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. požymių. A. M. skalbyklė ir šaldytuvas iš buto buvo išnešti savininkui žinant. Daiktai buvo labai seni. Prieš jų išnešimą V. D. A. M. sakė, kad pastarasis pats išneštų tuos daiktus, nes jie trukdo, o jei neišneš, tai jis pats tai padarys. Pažymėta, jog V. D. daiktus išnešė iš buto, tačiau jų nepagrobė, nepasisavino, nerealizavo. A. M. turėjo galimybę savo daiktus pasiimti. Tokiu būdu V. D. veikoje nėra vagystės požymių, tačiau įžiūrimi LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo požymiai, t. y. savavaldžiavimas – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėti interesams.

A. M. apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniajam prokurorui, kuris 2010 m. birželio 29 d. nutarimu skundą atmetė (t. I, b. l. 18); šį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą A. M. apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2010 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė pastarąjį A. M. skundą (t. I, b. l. 10, abi lapo pusės). A. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi A. M. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 17 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo (t. I, b. l. 13).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau ir – Administracinė komisija) 2010 m. rugsėjo 21 d. posėdžio protokole Nr. A11-6653 (t. I, b. l. 6) nurodyta, jog A. M. paaiškino, kad skalbyklę V. D. išnešė neįspėjęs, ji tiesiog dingo, o šaldytuvą išstūmė į koridorių. A. M. 2010 m. rugsėjo 21 d. pateikė pastabas dėl posėdžio (t. I, b. l. 7), nurodė, kad posėdžio metu jis Administracinei komisijai pateikė papildomą medžiagą, konstatuojančią V. D. savavaldžiavimą, tačiau ji nebuvo priimta.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. A11-6653 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. D. už nustatyto pažeidimo padarymą buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., pastarajam paskyrė 150 Lt baudą (t. I, b. l. 2, 5). Nutarime nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą V. D. atžvilgiu ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymo. V. D. kaltinamas tuo, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą A. M., nepadaręs jam esminės žalos, 2009 m. vasario mėn. išnešė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo patalpų (koridoriaus ir vonios), šaldytuvą bei skalbyklę. Pažymėta, jog V. D. prisipažino, jog 2008 m. lapkričio mėn. jis išnešė A. M. skalbyklę į bendro naudojimo koridorių, ten ji stovėjo apie du mėnesius, tada jis ją išnešė ir pastatė prie laiptinės; iš ten ji dingo. Be kita ko, nutarime nurodyta ir tai, jog V. D. paaiškino, kad 2009 m. vasario mėn. jis išnešė šaldytuvą į laiptinę, iš kur kažkas jį išnešė į lauką ir ten jis stovėjo iki žiemos; po to dingo. V. D. teigimu, kad A. M. žinojo, jog jis išnešė minėtus daiktus, tačiau nieko nesakė; V. D. kelis mėnesius prašė A. M. išnešti neveikiančius daiktus, tačiau šis neišnešė ir jam neleido.

LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007). Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu“ (žr. J. N., Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. 2 knyga, 96 psl., Vilnius, Eugrimas, 2001 m.).

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl to, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnešta A. M. priklausanti skalbyklė ir šaldytuvas, baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-676-09 nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. požymių, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jo teisėtumas yra konstatuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d. įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą LR ATPK 188 str., todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarime Nr. A11-6653 administracinio teisės pažeidimo byloje, pagrįstai V. D. veiksmus kvalifikavo pagal LR ATPK 188 str. kaip savavaldžiavimą.

Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės taikytos teisingai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. A11-6653 administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas, o jo panaikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nukentėjusiojo A. M. skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. A11-6653 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 188 str. ir jam paskirta 150 Lt bauda, paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

A. M. skundo nepatenkinti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. A11-6653 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 188 str. ir jam paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė