- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- I-178-583/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui B. S., atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B.S. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B.S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:
-įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių apmokėti S. B. už papildomą darbą 2008 m. balandžio, spalio, lapkričio mėnesiais (2250 x 06 x 3 = 4050 Lt);
-įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių išmokėti B. S. (2250 x 0.75 = 1688 lt) vienkartinę išmoką, kuri buvo mokama kitiems Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojams pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008-12-12 įsakymą Nr. A2-150 „Dėl vienkartinių išmokų“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-22 įsakymą Nr. A1-972 bei 2008-03-04 įsakymą Nr.A1-185 atliko papildomas užduotis (rengė projektavimo sąlygų sąvadus, išduodavo statybos leidimus, dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose), nes šiuos darbus atliekančių darbuotojų dėl įvairių priežasčių darbe nebūdavo. Pagrindinė jo pareigybės funkcija – statinių naudojimo priežiūra. Administracijos direktoriui pateikė veiklos ataskaitas už balandžio, spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau atlyginta nebuvo. Taip pat nurodo, kad administracijos direktorius 2008-12-12 įsakymu Nr. A2-150 skyrė iš įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų 75 procentų darbuotojo tarnybinio atlyginimo ir nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos atsižvelgiant į dirbtų mėnesių skaičių vienkartines pinigines išmoks Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių proga. Tačiau jam išmoka nepagrįstai nebuvo skiriama, nors tiesioginis vadovas jo 2008 metų veiklą įvertino labai gerai.
Pareiškėjas B. S. prašo patenkinti prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir nurodo, kad pareiškėjo darbas reglamentuotas Architektūros ir urbanistikos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme. Šiame aprašyme būtent įvardintos ir tos funkcijos, kurias pareiškėjas nurodo kaip atliktą papildomą darbą. Pagal galiojančią valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atliekamų pavedimų apmokėjimo tvarką, patvirtintą 2008-06-27 įsakymu Nr.A1-657, papildoma užduotis yra pavedama atlikti pagal skyriaus vedėjo teikimą, pavedimas nurodomas direktoriaus įsakyme ir šiame įsakyme nustatomas ir priemokos dydis. Kadangi tokio įsakymo 2008 m. balandžio, spalio ir lapkričio nebuvo, todėl nebuvo teisinio pagrindo apmokėjimui už pareiškėjo tariamai atliktą papildomą darbą. Taip pat pareiškėjui nebuvo pavesta dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio bei švenčių dienomis. Šios aplinkybės nenurodytos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Atsakovo atstovė Daiva Zūbytė prašo netenkinti pareiškėjo prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Dėl reikalavimo apmokėti už papildomą darbą 2008 metų balandžio mėnesį pagrįstumo
Pareiškėjas prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių apmokėti už papildomą darbą, dirbtą 2008 m. balandžio, spalio, lapkričio mėnesiais bei įpareigoti išmokėti vienkartinę išmoką.
Valstybės tarnautojmas pagrindinius valstybės tarnybos, darbo užmokesčio bei kitus bendruosius principus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), kurio 23 staipsnyje nurodyta, jog darbo užmokestį valstybės tarnautojams sudaro – pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priemokos valstybės tarnautojams mokamos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu (26 straipsnio 1 dalis). 1993 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams suteikė teisę, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Bendra šių priedų ir priemokų suma neturi viršyti darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio (5.2 punktas).
B.S. nurodo, kad atliktas papildomas užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, nurodydavo veiklos ataskaitoje, kurias pateikdavo skyriaus vedėjui. 2008 m. balandžio mėnesį Palangos miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir Savivaldybės administracija) galiojo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Direktorius) 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-53 patvirtinta Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atliekamų pavedimų apmokėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka) (redakcija galiojusi iki 2008-06-27). Šia Tvarka nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atliekamų papildomų užduočių, pavedimų ar funkcijų apmokėjimo atvejai bei dydžiai. Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad tarnautojams gali būti mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar pavedimų, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę atlikimą. Visais atvejais sprendimą dėl apmokėjimo priima Direktorius. Tvarkos 11 punkte numatyta, kad kai svarbūs pavedimai nevykdomi dėl tarnautojo ar darbuotojo laikino nedarbingumo, nemokamų atostogų ar esant laisvai pareigybei, Administracijos struktūrinių padalinių vadovai, o jiems nesant – juos pavaduojantys asmenys, bei tiesiogiai direktoriui pavaldūs valstybės tarnautojai tarnybiniu pranešimu informuoja Direktorių apie susidariusią situaciją. Rašte konkrečiai įvardinamas siūlomas pavedimas (suformuluojama užduotis), kurią būtina atlikti, nurodomas asmuo, kuriam siūloma pavesti atlikti pavedimą. Prie tarnybinio pranešimo turi būti pridedamas darbuotojo sutikimas raštu. Išnagrinėjęs pasiūlymą Direktorius priima sprendimą dėl pavedimo. Tarnautojas ypatingais atvejai gali raštu kreiptis į direktorių su prašymu leisti dirbti viršvalandžius, o jei tenka dirbi poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, apie tai pažymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už šį darbą tarnautojui mokama 10 procentų pareiginės algos priemoka.
Pareiškėjas dirba Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose. Pareiškėjo teigimu jis atliko eilę pavedimų viršijančių jo darbo apimtį, vykdė kitus pavedimus nesusijusius su jo tiesioginėmis pareigomis, nesant skyriaus darbuotojų atliko jų darbą ir vykdant šiuos pavedimus bei dirbant už kitus darbuotojus teko dirbti išeiginėmis dienomis, viršvalandžius. Tačiau teismui nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kad šio skyriaus vedėjas būtų raštu kreipęsis į Direktorių, siūlydamas B.S. skirti atlikti pavedimus. Taip pat nėta jokių faktinių duomenų, kad būtų pateiktas ir pačio darbuotojo sutikimas atlikti atitinkamą pavedimą. B.S. nustyta tvarka tiesiogiai nesikreipė ir į Direktorių dėl leidimo dirbti viršvalandinį darbą, kaip tai reglamentavo Tvarka, galiojusi iki 2008-06-27. Šios Tvarkos 14 punktas numatė galimybę struktūrinio padalinio vadovui, tarnautojui ar darbuotojui savo iniciatyva pateikti direktoriui informaciją apie per kalendorinį mėnesį jam vizomis, žodžiu ar kitais būdais duotų pavedimų atlikimą, kurioje turi būti nurodyta atliktų darbų apimtis, sugaištas laikas ir siūlomas apmokėjimo dydis. Pareiškėjas ataskaitoje už 2008 m. balandžio mėnesį nurodo, kad parengė 21 statybos leidimą, 3 projektavimo sąlygų sąvadus, dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose. Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Direktoriaus 2005-02-21 įsakymu Nr.(4.1)-A1-114, nurodytos funkcijos, kurias turi atlikti vyresnysis specialistas ir 6.5. punkte nurodyta, kad gavus įgaliojimus, specialistas gali išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadus bei statybos (statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti) leidimus, tvarkyti jų apskaitą. Pareiškėjui tokie įgalinimai suteikti 2007-10-22 Direktoriaus įsakymu Nr.A1-972 (2008-03-01 įsakymu Nr.A1-185 pakeisti), B.S. įgaliojant išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadus bei statybos (statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti) leidimus, tvarkyti jų apskaitą, nesant Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto R. A. Pareigybės aprašymo 6.14 punkte numatyta funkcija, dalyvauti Savivaldybės institucijų ir pareigūnų sudarytų komisijų darbo grupių, kitų kolegialių organų darbe. Aukščiau paminėtu Direktoriaus įsakymu B.S. paskirtas Nuolatinės statybos komisijos sekretoriumi, o vėlesniu įsakymo pakeitimu paskirtas dalyvauti komisijos darbe, nesant vyriausiojo specialisto R.A. Pareiškėjas A.S. ataskaitoje už 2008 m. balandžio mėnesį atliktus darbus nurodo, kad įvairioms institucijoms teikė dokumentus atskirų objektų projektavimo ir statybos leidimų išdavimo, detaliųjų planų rengimo teisėtumui patikrinti. Pareigybės aprašymo 6.15 punkas numato, kad pareiškėjas privalo vykdyti Savivaldybės tarybos, mero, mero pavaduotojų, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Skyriaus vedėjo ir Skyriaus vedėjo pavaduotojo pavedimus. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad statybos leidimų, projektavimo sąlygų sąvadų išdavimas, dalyvavimas Nuolatinėje statybos komisijoje, kitų pavedimų susijusių su skyriaus darbo užtikrinimu vykdymas yra pagrindinės funkcijos, kurias pareiškėjas privalo atlikti eidamas vyriausiojo specialisto pareigas.
Kaip jau minėta, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad Direktorius 2008 m. balandžio mėnesį raštiškai būtų suformulavęs pareiškėjui papildomą užduotį, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad B.S. dėl padidėjusio darbo krūvio ar pavedimų, nesusijusių su teisoginių pareigų atlikimu buvo būtina ir buvo leista dirbti viršvalandžius. Pagal Tvarkos (galiojusios iki 2008-06-27) nuostatas, tarnautojo dirbtas darbo laikas poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintas darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nurodoma, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis (2 punktas). Kiekvienam darbuotojui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje skirtos 3 eilutes - pirmoje nurodomas faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) (3 punktas). Iš teismui pateikto 2008 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l.27) matyti, kad B.S. dirbtas laikas neviršijo nustatytos darbo laiko trukmės, taip pat nėra nurodyta, kad darbas dirbtas nakties metu ar švenčių ir poilsio dienomis. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R.M., Bendrojo skyriaus sekretorė, kurios pareigybių aprašyme numatyta tvarkyti Skyrių archyvą, vesti darbuotojų ir tarnautojų darbo laiko apskaitą, nurodė, kad pildydama Architekrūtos ir urbanistikos skyriaus darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2008 m. balandžio mėnesį, nurodė tarnautojų faktiškai dirbtą laiką. Direktoriaus įsakymo, kad B.S. būtų pavesta atlikti papildomas užduotis ar leista dirbti viršvalandžius, nebuvo pateikta, todėl teisinio pagrindo žymėti papildomo darbo laiko žiniaraštyje nebuvo teisinio pagrindo. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 28) taip pat nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, kuris patvirtino, jog B.S. faktiškai dirbtas darbas neviršijo nustatytos darbo laiko trukmės. Būtent darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra tas dokumentas, kuris pripažintinas leistinu bei tinkamu įrodymu įrodinėjant tarnautojo faktiškai dirbtą laiką tam tikru laikotarpiu. Pareiškėjo teigimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi netiksliai. Tačiau Aprašo 2 punkte numatyta, kad darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Pareiškėjas nurodė, kad su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais susipažino tik teisme, tai yra, per visą tą laikotarpį iki kreipimosi į teismą pareiškėjas nei karto nereiškė pretenzijų dėl netinkamai pildyto darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Rūpestingas, apdairus asmuo tokioje situacijoje turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pagrindiniai darbo laiko apskaitą patvirtinantys dokumentai. Teismui pateikti žiniaraščiai užpildyti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jų turiniu teismas neturi pagrindo abejoti.
Taipogi pažymėtina, kad Tvarkos (galiojusios iki 2008-06-27), 13 punktas numatė, jog įvykdęs pavedimą tarnautojas iki artimiausio kalendorinio mėnesio pabaigos tiesioginiam vadovui turi pateikti ataskaitą. Jei ataskaita nepateikiama ar pateikiama ne laiku, direktorius priima sprendimą dėl priemokos mokėjimo ar nemokėjimo, atsižvelgdamas į priežastis. B.S. surašyta ataskaita už 2008 m. balandžio mėnesį su skyriaus vedėju suderinta tik 2008-06-27, o Savivaldybės administracijoje užregistruota 2008-06-28. Šioje ataskaitoje nenurodytos priežastys, kodėl nebuvo laiku pateikta ataskaita.
Dėl reikalavimo apmokėti už papildomą darbą 2008 metų spalio, lapkričio mėnesiais pagrįstumo
Pareiškėjas prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių apmokėti už papildomą darbą, dirbtą 2008 m. spalio, lapkričio mėnesiais. 2008 m. birželio 27 d. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-657 patvirtino naują Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atliekamų pavedimų apmokėjimo tvarką (toliau – Tvarka). Naujos redakcijos Tvarka buvo nustatyta, kad priemokos nustatomos, kai svarbūs pavedimai vykdomi dėl tarnautojo ar darbuotojo laikino nedarbingumo, nemokamų atostogų, kitais teisės akstų nustatytais atvejais, kai pavaduojamajam nėra mokamas darbo užmokestis, ar esant laisvai pareigybei. Administracijos struktūrinių padalinių vadovai, o jiems nesant - juos pavaduojantys asmenys bei tiesiogiai direktoriui pavaldūs valstybės tarnautojai tarnybiniu pranešimu informuoja direktorių apie susidariusią situaciją. Rašte konkrečiai įvardinamas siūlomas pavedimas (suformuluojama užduotis), kurį būtina atlikti, nurodomas asmuo, kuriam siūloma atlikti pavedimą ir laikas, kurio metu turi būti atliekamas pavedimas. Prie tarnybinio pranešimo turi būti pridedamas darbuotojo sutikimas raštu. Išnagrinėjęs pasiūlymą direktorius priima sprendimą dėl pavedimo (9 punktas). Direktoriaus įsakyme nurodoma užduotis, nustatomas priemokos dydis (10 punktas).
Preiškėjas ataskaitoje už 2008 m. spalio mėnesį nurodo, kad papildomai atliko užduotis už skyriaus tarnautojus M.Š. ir R.A. bei per spalio mėnesį parengė 9 statybos leidimus, 7 projektavimo sąlygų sąvadus, išrašė 43 paraiškas projektavimo ir techninėms sąlygoms gauti, dalyvavo sekretoriumi Nuolatinės statybos posėdžiuose, paruošė 2 tarybos sprendimo projektus, konsultavo statinių projektavimo klausimais, atsakė į skundus savavalinės statybos tematika. Ataskaitoje už 2008 m. lapkričio mėnesį nurodo, kad lapkričio mėnesį atliko papildomas užduotis, viršijančią nustatytą darbo trukmę, tai yra, parengė 21 statybos leidimą, 3 projektavimo sąlygų sąvadus, dalyvavo Nuolatinės statybos posėdžiuose, įvairioms institucijoms teikė dokumentus atskirų objektų projektavimo ir statybos leidimų išdavimo, detaliųjų planų rengimo teisėtumui patikrinti. Teismas jau konstatavo, kad projektavimo sąlygų sąvadų, statybos leidimų išdavimas, dalyvavimas Nuolatinės statybos komisijoje bei atitinkamų tarnautojų pavedimų vykdymas yra numatytas pareiškėjo užimamos pareigybės aprašyme ir šias funkcijas jis privalo vykdyti. Jokių duomenų, kad skyriaus vedėjas būtų informavęs Direktorių apie skyriuje susidariusią ypatingą situaciją ir siūlęs skirti pavedimą atlikti papildomus darbus B.S., nėra. Taip pat nėra duomenų, kad Direktorius būtų priėmęs įsakymą ir skyręs pavedimą B.S. atlikti papildomas užduotis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įsigaliojus naujai Tvarkai, priemokos numatytos mokėti tik tada kai svarbūs pavedimai vykdomi dėl tarnautojo ar darbuotojo laikino nedarbingumo, nemokamų atostogų ar kitais atvejais kai pavaduojamam nėra mokamas darbo užmokestis. Iš pateiktų teismui 2008 m. spalio ir lapkričio darbo apskaitos žiniaraščių (b.l.29-30) matyti, kad R.A. 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesiai dirbo visas darbo dienas ir visą nustatytą darbo laiko trukmę, išskyrus 2008-11-28 kai buvo tarnybinėje komandiruotėje, tačiau tarnautojui tarnybinėje komandiruotėje išbūtas laikas yra įskaičiuojamas į darbo laiką ir mokamas darbo užmokestis, tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 143 straipsnyje. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinį žymėjimą (M) M.Š. 2008 m. spalio 13 d. suteiktas papildomas poilsio laikas pagal DK 214 straipsnio nuostatas. Nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ir nuo 2008 m. lapkričio10 d. iki 2008 lapskirčio 30 d. M.Š. suteiktos kasmetinės atostogos. Pagal DK 165 straipsnio 1 dalį, kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesiais tokių atvejų kai pavaduojamajam nebūtų mokamas darbo užmokestis nebuvo. Dėl viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis teismas jau pasisakė tirdamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo apmokėti už papildomą darbą 2008 m. balandžio mėnesį, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pagrindiniai darbo laiką patvirtinantys dokumentai.
Iš visų aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis skyriuje dirba papildomus darbus už kitus darbuotojus ir jo faktiškai dirbtas laikas, viršija nustatytą darbo laiko trukmę bei tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netiksliai žymimas darbo laikas, grindžiami prielaidomis, nepagrįsti įrodymais, todėl pareiškėjo tikėtinais teiginiais grindžiamas reikalavimas įpareigoti apmokėti už papildomą darbą 2008 m. balandžio, spalio, lapkričio mėnesiais negali būti pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu.
Dėl reikalavimo išmokėti vienkartinę išmoką įstatymo nustatytų švenčių proga pagrįstumo
Pareiškėjas savo prašyme teismo prašo įpareigoti išmokėti vienkartinę išmoką švenčių proga, nurodydamas, kad skyriaus vedėjas jo tarnybinę veiklą per kalendorinius metus įvertino labai gerai.
2002 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1167 patvirtintas Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Vienkartinių piniginių išmokų aprašas), kurio 2 punkte numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą šiais atvejais: 2.1) labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; 2.2) valstybės tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis; 2.3) įstatymo nustatytų švenčių progomis; 2.4) valstybės tarnautojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 2.5) valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-150 Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojams ir tarnautojams (konkrečiai įvardinant asmenis ir pareigybes) skyrė vienkartines išmokas Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių proga, tai yra vienkartinės išmokos buvo skirtos įstatymo nustatytų švenčių progomis (Vienkartinių piniginių išmokų aprašo 2.3 punktas), o ne už tarnybos veiklos per kalendorinius metus vertinimą.
Vienkartinių piniginių išmokų aprašo 6 punkte numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą. Kaip matyti iš bylos medžiagos Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.A2-80 (b.l.43) pripažino, kad tarnautojas B.S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2008 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.A2-141 (b.l.44) taip pat pripažino, kad B.S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai. Pareiškėjas nurodė, kad įsakymų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, po tarnybinių nuobaudų skyrimo nėra praėję vieneri metai, todėl šie įsakymai ir jais paskirtos tarnybinės nuobaudos yra galiojančios. Kaip jau minėta, tarnautojui turinčiam tarnybinę nuobaudą vienkartinė piniginė išmoka negali būti skirta, todėl pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir netenkintinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nuspre n d ė:
pareiškėjo B. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.